Blogai Lietuvoje

Pusryčius užsisakai telefonu, nors galėtum išsirinkti tą skrudintą batoną su pienu bei ir on-line parduotuvės meniu. El. paštu išsiunti laišką su prisegtu naktiniu darbu į anoniminį biurą, tarkim, Varšuvoje, arba Kanadoje, kur dabar pavakarys ir visi seniai bučiuoja savo šunis, rėkia ant nusikalusių žmonų. El. banke pasitikrini savo sąskaitos likutį ir ar nepasirodė naujų pinigų iš kaip nors pamirštų šaltinių. Aišku, kad nepasirodė – taip gali atsitikt tik TV žiniose arba analitinėje gyvenimo būdo laidoje „Teleloto“. Galėtum tuoj pat išeit iš namų – tačiau kam, jei galima gyventi internete?

„Mielas dienorasti, sivakar prabudau nuo technines profilaktikos sirenos savo winampe. Valanda krusausi su modemu, kuris jau ir pries tai mirksejo, kad linija palaikoma tik retkarciais. Paskui pasileidau tave. Ilgai galvojau, ka cia parasius tautai. Bet nesugalvojau. Ai, nu ir aina visi nx. O gal ir ne, gal ir visai fainas tas gyvenimas. Zodziu, komentuokit!“ Taip, tai naujasis jūsų ir mūsų naminis gyvūnas – blogas, arba weblogas, arba the blog, arba, žodžiu, labai, labai blogas dvasinio bei profesinio tobulėjimo ir sugulovo susiradimo įrankis, lietuviškai vadinamas „internetiniu dienoraščiu“.

Blogas…
Blogu galima užsiimti vienam (ne veltui sakoma – „blogas kaip Michaelas Jacksonas“), bet geriausias jis dviese. Tačiau taip teigia tik katalikiškų klijų persiuostę romantikai. Iš tiesų vertingiausias – grupinis blogas. O galiausiai čia gali linguoti ir visa minia. Esmė – naršyklės (dar vienas malonus lietuvių kalbos komisijos darbo vaisius) langelis, kuriame matai savo vietą, savo kampą, kuriame prisiregistravai. Jei supostulavai ir paskelbei daugiau nei vieną įrašą, jie automatiškai dėliojasi chronologine tvarka, ir aukščiausiai bus naujausias dienos šedevras, naujausia minties galia, sąmonės srauto ląstelė. Tai nurašiau iš enciklopedijos. Darosi vis įdomiau, a-ne?

Tad toliau patys ir varto/ykite savo enciklopediją:

Blogosfera
Terminas blogosfera yra naudojamas visai blogų visumai apibendrinti. Blogai yra labai smarkiai tarpusavyje susisaistę – blogų autoriai skaito kitų autorių blogus, palieka komentarus svetimose svetainėse bei pateikia nuorodas į kitus blogus savo tekstuose. Tokiu būdu kuriasi kai kuriais atžvilgiais gana homogenišką kultūrą demonstruojantis darinys, vadinamas blogosfera.

Aktualumas
Galima sakyti, kad blogai įgyvendina miglotą namų puslapių pažadą suteikti internetui individualizuotą turinį. Jei namų puslapiai tapo tik tokio individualizuoto interneto karikatūra “man XX metų, čia mano nuotrauka, čia mano katės nuotrauka, čia nuorodos į tokius pačius mano draugų puslapius, UNDER CONSTRUCTION”, tai blogai iš naujo suteikia vilties – tai kruopščiai atnaujinamos ir prižiūrimos didžiuliu srautu plūstančios asmeninės patirties ataskaitos. Blogai – tai namų puslapiai, užpildyti tų namų gyventojais. Namai, pilni virtuvinio politikavimo, nešvarių skalbinių ir subjektyvių vertinimų.

Didžiosios žiniasklaidos nuasmeninimo fone toks subjektyvios patirties sprogimas yra naujas kultūrinis fenomenas, įkūnijantis, naudojant McLuhano retoriką, savo pranešimą – naują viešosios sferos pažadą.

Kad būtų lengviau išskirti prisikaupusią masę, išskirsiu joje istorinę, technologinę ir kibererdvės perspektyvas, kurios ir nurodytų blogosferos kaip naujo viešosios sferos mediumo galimybes.

Taigi pirmiausia istorija.

Sunku nustatyti tikslų laiką, kada prasidėjo “blogų” fenomenas. Įvairūs šaltiniai internete nurodo 1996-1997 metus. Pradžioje tai buvo daugiausiai techno-entuziastų namų puslapiai, kuriuos šie ėmė kruopščiai atnaujinti. Bloguose buvo skelbiamos chronologine tvarka surūšiuotos autoriams svarbių interneto resursų nuorodos kartu su autoriaus anotacijomis. Daugiausiai tai būdavo su autoriaus profesine veikla susijusios nuorodos. Angliškai kai ką paaiškina kai kurios senovinės kronikos.

5/28/99: Salon [www.salon.com/tech/col/rose/1999/05/28/weblogs/index.html]. “Weblogs, typically, are personal Web sites operated by individuals who compile chronological lists of links to stuff that interests them, interspersed with information, editorializing and personal asides. A good weblog is updated often, in a kind of real-time improvisation, with pointers to interesting events, pages, stories and happenings elsewhere on the Web. New stuff piles on top of the page; older stuff sinks to the bottom.”

9/7/99: Chicago Tribune[chicagotribune.com/leisure/tempo/printedition/article/0,2669,SAV-9909070005,FF.html]. “A Weblog is a Web site that maintains a constantly updated list of links to other sites; those links can deal with any subject or focus on a particular one. Webloggers typically offer pithy, sarcastic commentary about the links.”

Kokios blogos citatos; jos taip siaurai, siaurai, kažkaip neesmingai nusako esmę. Anyway,
ankstyvųjų blogų autoriai būdavo interneto technologijose nusimanantys žmonės ir savo blogų svetaines kurdavo patys, tačiau, apie 1999-2000 metus atsirado daug interneto serverių, siūlančių nemokamas blogų skelbimo sistemas techniškai neišprususiems vartotojams, kurių pagalba šie galėjo rašyti savo blogus lengvai ir greitai, tam nereikėjo mokytis nieko naujo. Tai lėmė smarkų blogų populiarumo šuolį.

Viename pirmųjų blogų sąraše – “Jesse’s page of only weblogs” [www.jjg.net/portal/tpoowl.html] 1999 pradžioje buvo 23 blogų adresai. 2000 metų gale įkurtas blogų nuorodų portalas portal.eatonweb.com turėjo 1285 blogų adresus (11.09.00), 09.24.01 šiame portale buvo 2930 nuorodų, 11.26.02 – 8104 nuorodos, 06.23.03 – 12162 nuorodos. Šiandien šiame portale yra 17746 nuorodos.

2/23/00: Wired [www.wired.com/news/culture/0,1284,34006,00.html]. “Thanks to new easy-to-use software, the number of weblogs on the Net seems to be growing at an unprecedented rate.”

Toks blogų populiarumo padidėjimas kartu ir nužudė blogo kaip voratinklio filtro idėją. Kai blogų buvo nedaug, jie buvo tarsi tam tikras filtras, atrenkantis, anotuojantis ir pateikiantis įdomius voratinklio resursus, kurie dažnai būna neprieinami iš didžiųjų interneto portalų. Įvykus blogų sprogimui, patys blogai tapo dar vienu painiavą įnešančiu veiksniu, nes tūlas skaitytojas galų gale vėl atrasdavo tik begalinius nuorodų į pačius įvairiausius blogus sąrašus be jokios anotacijos.

Tačiau toks staigus blogų populiarumo augimas atnešė ir teigiamų rezultatų – įvyko blogų turinio pokytis – autoriai pradėjo skelbti ne tik savo rastų nuorodų anotacijas, bet ir įvairiausią su asmenine patirtimi susijusią medžiagą – matytų filmų, skaitytų knygų ar girdėtos muzikos recenzijas, įsigytų prekių vertinimus, iš didžiosios medijos gautų naujienų komentarus, asmeninius patyrimus, mintis, nuotykius ir pan. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo blogų sistema blogger.com, pateikusi vartotojams paprastą vartotojo sąsają, nereikalaujančią, kad vartotojas blogo įraše būtinai rašytų apie konkrečią tinklo nuorodą, o greičiau skatinančią pateikti bet kokią medžiagą.

Dar vienas svarbus etapas blogų istorijoje – rugsėjo 11 įvykiai Niujorke ir po to sekęs karas Afganistane. Šie įvykiai įtakojo naujo blogų žanro – žurnalistinių blogų – atsiradimą. Kadangi blogų autoriai būdavo paprasti žmonės, esantys arti įvykių (kareiviai, žurnalistai, įvairių visuomeninių organizacijų darbuotojai), dažnai pasitaikydavo atvejų, kai būtent bloguose atsiradusios ir išvystytos temos vėliau atsidurdavo didžiosios žiniasklaidos akiratyje.

Tai suformavo naują blogų žanrą – “media blogs” ir tuo pačiu sukūrė dar vieną diskursą blogosferoje.

Betgi grįžkime prie ištakų. Blogo struktūriniai-techniniai elementai yra šie:

Įrašas
Kiekvienas įrašas yra talpinamas atskirame puslapyje, pirmajame blogo puslapyje yra pateikiamas naujausių įrašų sąrašas bei nuorodos į senesniųjų įrašų archyvą. Įrašai gali būti skirstomi į autorių apibrėžtas kategorijas, gali būti pateikiami tokių atskirų kategorijų archyvai.

Įrašą gali sudaryti tekstas, grafika, nuorodos į kitus interneto puslapius, garso ar vaizdo resursus. Taigi yra suteikiamos galimybės pakankamai lanksčiai pateikti norimą informaciją, savarankiškai plečiant teminę struktūrą, įtraukiant garsinę ir vaizdinę medžiagą bei, kas yra labai svarbu, pateikiant nuorodas į kitus tinklo resursus.

Komentaras
Autoriai gali leisti skaitytojams rašyti komentarus prie įrašų. Komentarai yra pateikiami kartu su blogo įrašu. Autoriai gali trinti komentarų įrašus.

Skaitytojams yra suteikiama atgalinio ryšio galimybė, tai skatina abipusę komunikaciją, kas įprastinėje oficialiojoje žiniasklaidoje yra neįmanoma – spauda, radijas ir televizija nesuteikia tokių galimybių, skatina pasyvų informacijos vartojimą, o atgalinį ryšį suveda iki pramoginės, komercinės, statistinės, tačiau jokiu būdu ne kritinės funkcijos. Blogų komentarai savo ruožtu leidžia užmegzti ryšį tiesiogiai su medžiagos autoriumi.

Gaila, kad laiko ir vietos stoka šičia mums neleidžia plačiau patuščiažodžiauti apie kitus elementus/instrumentus: pranešimą apie turinio skelbimą, atgalinį susekamumą, RSS agregavimą… google yourself…

Motyvacija
Yra išskiriami keli blogų rašymo motyvai:
Ego patenkinimas Kai kurie žmonės jaučiasi gerai, kai jaučiasi išreiškią save, kalbą pasauliui.

Priešinimasis nuasmeninimui Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės dažnai pasijunta tik “sistemos varžteliais”, vienais iš daugelio, blogas leidžia jiems įrodyti sau patiems, kad jie yra savotiški, skiriasi nuo kitų.

Nepasitenkinimo eliminavimas Blogų autoriai dažnai skundžiasi savo bloguose, taip išliedami susikaupusias emocijas.

Poreikis dalintis Kai kurie žmonės jaučia poreikį dalintis mintimis ar žiniomis su aplinkui esančiais, toks buvo ir pirmųjų kūrusių internetą žmonių postūmis – toks požiūris yra pasiskolintas iš mokslinės bendruomenės, kur pasiekimai yra skelbiami ir aptariami viešai, ir leidžiama tais pasiekimais naudotis rašant kitus mokslinius darbus.

Poreikis rašyti Dalis blogų rašytojų pateikia savo apsakymus, eilėraščius ir pan.

”Išorinės smegenys” – vienas iš blogo panaudojimo būdų yra vieša užrašų knygutė, kurios įrašais autorius dalinasi su kitais kibernautais.

Privatumas
Kartais blogo įrašai būna naudingi skaitytojams ar bent jau atspindi jiems artimą prasminę sanklodą. Kartais, jei jie yra per daug asmeniniai, blogai tiesiog nieko nereiškia svetimam prašalaičiui, taigi asmeninė intymi informacija tartum pasislepia informacijos triukšme. Žinoma, toks blogų autorių požiūris visiškai nepasiteisina, kai šie susiduria su tiksline informacijos apie autoriaus asmenį paieška, arba kai bloguose pateikiama informacija turi prasmę priešiškai nusiteikusiems “realiems” pažįstamiems.

Politika
Internetas dėl jo anarchiškos, decentralizuotos prigimties nuo pat atsiradimo buvo siejamas su demokratiniu procesu. Blogai tiek technine tiek socialine prasme atsiduria arčiausiai idealaus demokratinio proceso iš visų interneto socioprograminių darinių – technologijų dėka didėja galimybės nevaržomai teikti informaciją viešai, tuo tarpu kibererdvėje populiarėja savo nuomonės reiškimas, be to, formuojasi pakankamai glaudžiai savyje susisaisčiuosios blogosferos, kurios gali užtikrinti nuomonių cirkuliaciją viduje.

Nežinia, kaip tokie procesai, vykstantys kibererdvėje, atsiliepia off-line aplinkoje, taip pat neaišku, ar blogosferoje galimas realios politinės nuomonės formavimasis, tačiau aišku, kad naujoms socialumo formoms reikia naujų viešybės formų ir blogai yra viena iš aplinkų, gebanti tokią viešybę kurti.

Desertui apžvelkime keletą lietuviškų blogų koncentratorių.

blog.hardcore.lt – gana tendencingas pagal politines pažiūras blogų koncentratorius, jis yra glaudžiai susijęs su portalu hardcore.lt, gana daug rašytojų į šį koncentratorių patenka iš hardcore.lt palaikomų online forumų ir mažai iš aplinkos

www.lietblogs.net – pats demokratiškiausias koncentratorius, pateikiantis autorių įrašus, norint užsiregistruoti svetainėje, reikia jau turėti įkūrus savo blogą ir čia pateikti jo adresą

chatsubo.lt – autoriai yra atrinkti pagal stilistiką ir asmenines simpatijas

Specialiai neužsiminiau apie įtakingiausius ar populiariausius koncentratorius Lietuvoje, arba ištisas lietuviukų – naujosios kartos emigrantų į virtualiąją realybę – kolonijas užsienio blogosferose, kad liktų apie ką kalbėti komentaruose, kurie kad ir patys apgailėtiniausi, yra puikus, kaip galėtų pasakyti McLuhanas, straipsnio plėtinys.