Tūkstančio ir vieno prožektoriaus sapnas: R.E.M. Rygoje

Independent Darlings

9-ojo dešimtmečio shiny happy sukirpimo inteligentų numylėtiniai. Pavyzdinis kultūros, meno, švietimo ir politikos miksas. Ir ne tik: šiandien tvirtinama, kad daugiau nei dvidešimt metų trunkanti R.E.M. svajonių karjera tobulai atspindi šiuolaikinės muzikinės industrijos evoliuciją bei veikimo mechanizmus. Nuoseklus darbas studijoje, intensyvūs koncertiniai turai, o iš dalies ir minimaliai pasikeitusi grupės sudėtis tapo auksine aukščiausių pardavimo reitingų sąlyga. Todėl (su stambiausių įrašų kompanijų palaiminimu):

Major-Label Players.

R.E.M. darbo įpročiai nepasikeitė. Įsisukusi į pusmetį truksiančio savo tryliktojo studijinio albumo „Around The Sun“ reklaminį turą po visur, sausio 25 dieną grupė koncertavo Rygoje.

O iš pradžių (seniai seniai, prieš 100 metų, kai Michael Stipe natūralių plaukų ševeliūra galėjo drąsiai lygiuotis į agresyviai išsitaršiusius Tinos Turner perukus) jie vadinosi TWISTED KITES. Pavadinimas – lengvas kaip žolės dūmas koledžo WC… – išgaravo per keletą mėnesių, per kuriuos prisiskaitę knygų grupės nariai (universitetas suvedė!) aptiko mistinį-froidistinį sutrumpinimą R.E.M. – Rapid Eye Movement. Taip 1980-ųjų vasarą netikruose amerikietiškuose Atėnuose gimė šiuo metu vienas einamiausių pasaulyje alternatyviojo roko kolektyvų, savo kodiniu pavadinimu pasirinkęs terminą, nusakantį aktyviausią miego stadiją.

Jau pirmaisiais kūrybinės veiklos metais griebusi jautį už ragų ir aktyviai šturmavusi JAV pogrindžio sceną, grupė išleido singlą „Radio Free Europe“. Šis, atštampuotas vos tūkstančio kopijų tiražu, stebuklingai atsidūrė teisingose rankose ir praskynė R.E.M. kelią į studiją, kurioje buvo įrašytas grupės EP. 1983-aisiais pasirodžius albumui „Murmur“, saldžiausiomis tonacijomis pragydo žurnalas „Rolling Stone“, jaunos grupės diskui suteikęs metų titulą. Palyginimui: tada žurnalo dėmesio nuošalėje liko anų laikų komercinė bomba, Žvaigždžių Žvaigždė Kitų Žvaigždžių Nebūna (ir, atrodo, dar su visai sveika nosimi) Michael Jackson bei jo penkių žvaigždučių „Thriller“.

Visa kita seniai tapo istorija, tiesa, be standartinių užkulisinių skandalų ar fainų girtų bohemiškų ekscesų. Daugiausiai nuodėmių spėjo prisirinkti nebent užkietėjęs žolininkas-barabanščikas Bill Berry. Grupės fanų siaubui 1995 m. jam buvo diagnozuota aneurizma, o 1997 m. R.E.M. stovykla patyrė pirmuosius karjeros praradimus: kolega gamtininkas būgnų lazdeles iškeitė į ganyklų atolus, o „gyvus“ būgnus pakeitė plastmasė.

Ilgametės R.E.M. reputacijos garantu tapo santūrūs pasisakymai, catchy muzika, na, ir tekstai: politiškai korektiški, korektiškai liūdni, liūdnai linksmi, linksmai bet kokie. Tad motina Amerika pirmoji nusilenkė savo visapusiškai išauklėtiems sūnums, o patenkinti tėvynainiai suokalbiškai nusispjovė į bene vienintelį tabloidų bandymą pasierzinti ir homoseksualios orientacijos neslepiančiai (bet ir neafišuojančiai) plikagalvei dainininkei Michael Stipe pripaišyti romaną su linksmąja našle Courtney Love.

Tad geroms mergaitėms dangus. Muzikos kritikai nė akimirkai nenustojo grožėtis naujais grupės darbais, tarptautinė šlovė augo kaip ant mielių, o šiemetinis R.E.M. turas po Europą piešia maždaug tokią situaciją: Kopenhaga – Sold Out; Stokholmas – Sold Out; Oslas – Sold Out; Roterdamas – Sold Out; Madridas – Sold Out; Londonas – Sold Out; Dublinas – dukart Sold Out.

Nuo praėjusių metų spalio, kai muzikinėje rinkoje pasirodė naujausias R.E.M. albumas „Around The Sun“, grupės koncertiniai pasirodymai šiapus ir anapus Atlanto buvo spalvingai reklamuojami, sąžiningai lankomi ir recenzijuojami negailint išradingų poetinių palyginimų. Sodria mėlyna spalva akis pasidažęs charizmatiškasis R.E.M. vokalistas buvo lyginamas visai ne su Marilyn Manson, o su padangių šokėjomis. „Stipe plastiškas kaip balerina!” – rašoma vienoje iš n publikacijų.

Tuo tarpu latviai konspiravosi. Ankstyvą pernai metų rugsėjį vietos laisvalaikio spauda paleido mizerio dydžio žinutę „Tikimasi, kad Rygoje koncertuos R.E.M.“, o maždaug po mėnesio pasirodė šokiruojamai netikėtas nekrologas: „Bilietų į R.E.M. fanų zoną nebeliko“. Taigi, tuo metu, kai Talinas į R.E.M. turo žemėlapį jau buvo įrašytas „Sold Out“ statusu, informacijos apie grupės koncertą Rygoje reikėjo ieškoti vos ne su žiburiu: laikraščiai, TV, radijas ir reklaminiai stendai špygą rodė iki pergalės.

Kadangi bilietai į fanų zoną buvo pigiausi, o ir parduoti jų buvo ruošiamasi viso labo tūkstantį, tie, kurie nespėjo nė pasvajoti apie galimybę pasitūsinti pigiau, gausiai piktinosi, kad patys didžiausi grupės fanai greičiausiai bus organizatoriai, slaptų reklamos projektų vadovai, koncerto rėmėjai, o taip pat jų draugai ir giminės. Likusiais atvejais nuo spalio pabaigos iki Kalėdų bilietų buvo galima gauti po 125 litus. Nors paprastai būna atvirkščiai, koncertas Taline kainavo gerokai pigiau, todėl, sausio pradžioje, kai estai savo bilietų kvotą buvo seniausiai išsipardavę, latviai vis dar prekiavo brangiausiais vienetais po 150 litų (tiesa, šitų niekas turbūt iš principo nebepirko).

Maždaug tuo pat metu latvių spaudoje išlindo viena kita įdomesnė antraštė. Universalus latvių muzikos žurnalas „Mūzikas saule“ išmetė intervą su R.E.M. gitaristu Peter Buck, kuriame šis populiariai filosofavo, kad nuo savęs nepabėgsi, o paklaustas, kodėl netrumpam apšildomajam posmui (t.y., dešimčiai koncertų) buvo pasirinkti latvių scenos favoritai BRAINSTORM, žmogus dėstė kaip iš diplomatinių santykių vadovėlio: „Labai gera grupė, todėl ir pasirinkom“.

Didžiausio latvių dienraščio „Diena“ puslapiuose buvo cituojamas grupės lyderis Michael Stipe, išvedęs jautrią paralelę tarp socialinio sąvartyno sinonimu tapusios Rytų Europos ir JAV pietinių valstijų. Na, ir galiausiai: latviško „Bez tabu“ rengėjai grupės pasirodymą iš anksto titulavo stilingiausiu sausio renginiu ir paprasčiausiai ragino džiaugtis, nes R.E.M. + „Prāta vētra“ = dviguba šventė Latvijai.

Beveik kaip iš kalėdinės kokakolos reklamos, sausio 24-osios naktį į Rygą tiesiai iš Prahos atvairavo šešios fūros (atsiprašau, – krovininiai automobiliai), gabenusios ar gabenę nekuklią R.E.M. koncertinę mantą. Vėlyva žvaigždžių vakarienė įvyko kultiniame naujųjų latvių restorane „Vincents“ (kurio svečių sąrašas, beje, ilgas ir įspūdingas: Elton John, Pierre Cardin, Pacco Rabanne, Nikita Mikalchovas, B.B.King plius visa gauja aukščiausio rango pasaulio valdytojų). Ten pat prie grupės prisijungė dar viena slaptais povandeniniais kanalais į Rygą atsibeldusi garsenybė – bene madingiausias mūsų dienų muzikos žvaigždžių fotografas Anton Corbijn, šiuo metu spaudai rengiantis grupės U2 fotoalbumą.

Koncerto parengiamieji darbai Kipsaloje prasidėjo ankstyvą sausio 25-osios popietę. Garso, vaizdo aparatūrą ir įspūdingas šviesos dekoracijas tvarkė 60 kartu su grupe keliaujančių techninio personalo darbuotojų, kuriems asistavo dar 100 vietinių darbštuolių.

Išsigandę spūsčių, organizatoriai rūbines su visais bilietų tikrinimo punktais iškraustė į erdvų angarą šalia salės. Žvarbų koncerto vakarą oras Kipsaloje kaito. Bandymai prisiminti bent vieną Rygoje vykusį koncertą, į kurį energingai veržtųsi šitiek vizituotojų, rezultatų nedavė (ir velniai nematė tos reklamos).

Siurprizas numeris vienas: neįprastai punktuali koncerto pradžia turėjo jei ne šokiruoti, tai gerokai nustebinti prie įprastų relaksacinio laukimo seansų pripratintą publiką. O štai tada scenoje pasirodė siurprizas numeris du. Išvydusi lyg niekur nieko iš užkulisių „pargrybaujantį“ Michael Stipe, minia ėmė griaudėti lyg prieš mūšį. Plastišku (balerinos) gestu nutildęs staugiančią salę, R.E.M. vokalistas ramiai papasakojo, kad grupė tiesiog turi įprotį asmeniškai pristatyti juos apšildančias grupes.

Tiesa, BRAINSTORM yra ta grupė, kurios bent jau Latvijoje atskirai pristatinėti nereikia. Nuo šlovingojo pasirodymo „Eurovizijoje“ laikų latviai dievino ir dievina savo didvyrius (tuo tarpu tikroji šio konkurso nugalėtoja Marija Naumova buvo ir liko absoliuti latvių scenos marginalė). Po pernykštės tautą sukrėtusios bosisto Gundaro Maučevičo netekties BRAINSTORM išleido itin palankių įvertinimų sulaukusį diską ir koncertinę veiklą šiuo metu tęsia šiek tiek pakitusia sudėtimi. Tačiau iš esmės niekas nepasikeitė. Iš pradžių DEPECHE MODE, paskui THE ROLLING STONES, galiausiai R.E.M.: koncerto pabaigoje, spjovęs į visokį sau būdingą santūrumą, pasižarstyti komplimentais latvių adresu sau leido ir Michael Stipe.

Bendri turai su pasaulinės scenos grandais breinstormams uždirbo labai gerų rekomendacijų, tačiau grupės narių realybės pojūčiui didelės įtakos neturėjo. 40 minučių opiumo, kuriuo provincialai „jelgavniekai“ (ką jie nuolatos pabrėžia) iš širdies pavaišino Latvijos liaudį, neprailgo. Baigiantis pasirodymui, tai net nebebuvo BRAINSTORM… Greičiau jau kokie nors THE HIVES…

Latviams nulipus nuo scenos, čia žaibiškai sulėkė koks dešimt pilkųjų žmogeliukų (technical crew; darbo apsisukimus galima drąsiai lyginti su „Formulės-1“ bolidų padangų keitimo rekordais). Po 20 minučių scena lygiai taip pat žaibiškai ištuštėjo, tačiau R.E.M. vis nesirodė, ir publika tradiciškai nugulė prekystalius.

Pagal aktyvaus eilių komunikavimo principus („tavo eilė – mano eilė“ arba „pasikviesk draugą į eilę“) per visą Kipsalą nusidriekusios žmonių virtinės pynėsi į sudėtingus Gordijo mazgus. Žodžiu, jei iš pradžių būsi naiviai pamanęs, kad prieš tave stovi dvidešimt žmonių, tai nepastebimai padidėjus „draugų“ koncentracijai ir prasidėjus eilių giminiavimuisi, jų atsirasdavo penkiasdešimt. Labai linksma, va tik tikslas (prekystalis:)) ne artėdavo, o toldavo.

Taip smagiai-nerūpestingai besigrūdant, pusę dešimtos scenoje driokstelėjo prožektoriai, įsiplieskė ekranai – šou prasidėjo. Garsiąja mėlyna spalva išgrimuotas Stipe veidas buvo demonstruojamas pačiais įvairiausiais rakursais (privilegija pasidžiaugti išdidintais BRAINSTORM vaizdais publikai suteikta nebuvo). Pagrindiniu scenos akcentu tapo masyvios neono instaliacijos. Atsivežtiniai vaizdo režisieriai, kuriems Stipe taip pat nepagailėjo gražių žodžių, tiesiog „tiesioginiame eteryje“ lipdė spalvotus videoklipus. „Davai, čia ne MTV, a?“ – pasigirsta klausimas iš šono (klausimas priverčia susimąstyti).

Didžiąją repertuaro dalį sudarė gabalai iš naujausio R.E.M. albumo, kuriuos publika palaikė kurtinančiu spiegimu, tuo tarpu išgirdusi senuosius ne juokais graudinosi. Nuskambėjus pirmiesiems „Everybody Hurts“ akordams ir ekranuose pasirodžius R.E.M. frontmeno veidui, salėje prasidėjo masinis žliumbimas. Atsakydami į jaukiai spingsėjusius scenos prožektorius, žmonės traukėsi žiebtuvėlius. Nesudėtingą tekstą minia bliovė iš dūšios, dažniausiai pasiklysdama tarp pauzių ir nutylėjimų, ir galų gale išprovokavo plačią Stipe šypseną. O kadangi kur tu čia beverksi, kai dievai šypsosi, tai ašaras momentaliai keitė euforija ir taip toliau.

Paskui buvo „Losing My Religion“. Buvo „What‘s The Frequency Kenneth“ ir „Man On The Moon“. Buvo niekada neišleista 25 metų senumo daina „Permanant Vacation“. Koncertui įpusėjus, Stipe ir publika bendravo kaip du seniai nesimatę draugeliai. Todėl buvo daug šnekos, pradedant amerikoniškais hey thank‘s we‘re glad you‘re here („esame labai džiugūs“, – pasakytų tobulus lietuvių kalbos įgūdžius beprarandanti garsiausia Latvijos lietuvė Aurelija Anužytė) ir baigiant memuarais apie tai, kaip R.E.M. brandino maršrutą į „The Baltics“. Buvo beveik „maiklmūriškos“ politikos, kai Stipe neatsispyrė pagundai įgelti antrają kadenciją pradėjusiam George W. Bush ir pareiškė: „Bijau, kad dauguma žmonių pasaulyje miglotus mūsų valdžios veiksmus tapatina su visa Amerika. Be reikalo“. Čia salė taip subruzdo, lyg visa Latvija būtų akimirksniu pradėjusi nekęsti Busho jaunesniojo. Sceną nutvieskus neoninei trijų JAV vėliavos spalvų kombinacijai, Stipe pasinėrė į antimilitaristines meditacijas ir sudainavo dvi dainas, kurios turėtų labai nepatikti teisingą prezidento liniją palaikantiems patriotams.

Politika ta proga tęsėsi ir kitą dieną, kai paaiškėjo, kad neprostitelno i užasno mnogo anglų kalbos papiktino koncerte apsilankiusią rusų diasporą, kuri savo nuomonę audringai dėstė internete. Latvių kalbos jiems taip pat turėjo pasirodyti daugoka, nes dėl (plius minus) dvidešimties salėje buvusių rusų BRAINSTORM nematė reikalo būti politiškai mandagiais ir aiškintis dviem kalbomis. Koncertinės ekstazės pakylėti latvių internautai buvo kaip reta ironiški, tad galiausiai nacijos kirtosi iš peties, grasino vieni kitiems išdaužyti dantis, o internetas užfiksavo dar vieną tautinės nesantaikos precedentą….

Tačiau ne politika čia svarbiausia. „Music will provide you with the light you will never resist“, – dainavo R.E.M. Koncertui besibaigiant, R.E.M. broliškai glebėsčiavosi tarpusavyje, o paskui su BRAINSTORM. Besilinksminantys minioje glebėsčiavosi su kaimynais. Vienas grupei talkinusių gitaristų glėbyje jausmingai spaudė latviško brendžio butelį, parodytas stambiu planu butelį apkabino dar meiliau, o ore skleidėsi nematomos gėlės ir skraidė drugeliai. Žmonės plūdo į gatves nusivarę nuo įspūdžių. O svarbiausia, nors koncerto išvakarėse latvių muzikos apžvalgininkai tradiciškai šaipėsi, kad Kipsalos salės sugebėjimas suploti patį tobuliausią garsą yra tiesiog čempioniškas, klausytojai tapo įspūdingos R.E.M. (aparatūros ir made in USA) pergalės prieš Kipsalos akustiką liudininkais.

25 metų sceninę patirtį sukaupę oldies R.E.M. gali jaustis patenkinti, nes stabilų senų grupės gerbėjų ratą nuolatos papildo jiems simpatizuojantys ar tiesiog prijaučiantys.

„R.ygoje E.sam M.es“ – šifravo grupės pavadinimą latviai. O finalas buvo mūsų:

Du smagiai apšilę, irgi (vyriškai) apsikabinę lietuviai, lėtai slinkdami iš salės šypsojosi ir žvelgė į tolį nebedaug bematančiomis akimis.

„Za***ys“, – pasakė vienas.

„Pasakyk ką nors naujo“, – paprašė antras.

Straipsniui iliustruoti panaudotos Gunos nuotraukos iš oficialaus R.E.M. interneto puslapio