Interviewing James De La Cruz

Jei šis vaikinas pradėtų tiesintis plaukus, ko gero netektumėme vieno įdomiausių didžėjų, nes šiam jo pomėgiui paprasčiausiai neliktų laiko. Neapsakomos šukuosenos, neapsakomos tatutybės vaikinukas iš paskos tempdamas savo vinilų dėžę atsisėda vieno Vilniaus viešbučio laukiamajame ir užsirūkęs cigaretę maloniai pradeda atsakinėti į mūsų klausimus. Jūsų dėmesiui – legendinio Australijos projekto THE AVALANCHES, šlovę susikrovusio tinkamai iš naujo panaudojant kitų kūrinių iškarpas, buvęs narys, vienas talentingiausių kada nors Lietuvoje grojusių didžėjų, kurio mes laukėme sugrįžtančio pusantrų metų. Ponios ir ponai, JAMES DE LA CRUZ atsako į mūsų klausimus.

Ar patiko vakarėlis?

J. Taip, žinoma! Puikiai praleidau laiką. Sugrojau daugybę įrašų ir vos jų nepritrūkau. Mėgstu keisti plokšteles gana greitai. Paprastai groju įrašą tik kokias dvi minutes. Publikos šį kartą buvo mažiau ir ji regavo ne taip karštai kaip pirmąjį kartą – nežinau kokios to priežastys.

Kaip pradėjai groti?

J. Mano vyresnysis brolis dažnai eidavo į klubus Melburne. Tuo metu klubuose skambėjo daug funk, disco ir panašių stilių. Taigi jis turėjo daug įrašų, kuriuos mano kitas brolis pradėjo groti. Aš taip pat kartais pagrodavau, bet tik namuose. Bet vieną dieną brolis man pasiūlė sugroti klube kartu su juo. Aš sutikau ir mes bandėme prasimušti į klubus. Mes užaugome kartu su Dexteriu (Jameso kolega iš THE AVALANCHES), kuris mums parodė kažkokį video su skrečuojančiu Q-Bert. Tas video mus pribloškė ir sužavėjo. Tad mes pradėjome mokintis daryti kažką panašaus.

Suformavome didžėjų grupę ir taip mus pastebėjo, nes nieko panašaus iki tol nebuvo. Bet vėliau Dexteris prisijungė prie THE AVALANCHES, tad mūsų projektas iširo. Kai Dexteris pradėjo varžytis DMC DJ čempionatuose aš jį pakeičiau grupėje ir vėliau buvau paprašytas prisijungti prie THE AVALANCHES kaip pilnateisis narys.

Savo pasirodymuose maišai įvairius muzikos stilius – nuo hip-hop ir funk iki house ir electro. Ką pats mėgsti labiau?

J. Man patinka abu stiliai – tiek hip-hop, tiek house – dėl to ir groju abu. Savo sete groju tik tą muziką, kurią tikrai mėgstu. Kaip tai pateikiu yra kaip tai jaučiu ir visuomet noriu bei tikiuosi, kad publika pajus tą patį.

Kur labiausiai patiko groti?

J. Man labai patiko Londono klubas “The Social”…. 2001-aisiais ten pristatėme specialią programą „Since I Left You“ albumui. Vakarėliui einant į pabaigą įsijungė visos šviesos, aš nutildžiau muziką, o žmonės plojo į ritmą. Pamenu toliau uždėjau Johno Lennono „Power To The People“ ir tai buvo viena gražiausių akimirkų mano gyvenime… Labai ypatinga akimirka…

Groji nemažai senų kūrinių – tą patį Johną Lennoną ir daugelį kitų…

J. Taip, man patinka daugybė muzikos ir aš groju daug senų gabalų. Bet tuo pačiu stengiuosi juos priversti skambėti naujai, skrečuodamas juos, prilipdant naujus ritmus ir panašiai.

Tai kiek įrašų turi savo kolekcijoje?

J. Maždaug penkis tūkstančius. Tai nėra labai daug. Pavyzdžiui Dr. Dre ar DJ Shadow turi nesuskaičiuojamą galybę plokštelių.

O kiek iš jų vežiesi į pasirodymus?

J. Standartiniam dviejų valandų pasirodymui atsivežu apie 70 įrašų. Tai yra pakankamai daug, bet kaip jau minėjau, vis vien kartais beveik pritrūkstu jų.

Ar galėtum įvardinti keletą įrašų, kurie tau labiausiai patinka, kurie pakeitė tavo požiūrį į muziką.

J. Tai labai sunku. Buvo toks serialas, kurį Australijoje rodė 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Jis vadinosi „Monkey Magic“ ir pasakojo apie dvasininką, beždžionę, kiaulę ir žuvį, kurie keliauja po Kiniją ir Indiją. Tai buvo labai juokingas serialas, nors pasakojo apie budizmą. Jo pagrindinė tema tuo metu gerokai aplenkė laiką ir patinka man dar iki šiol.

Ar manai, kad kompaktiniai diskai išstums vinilus iš didžėjų pasaulio?

J. Nemanau… Bent jau ne artimiausiu metu. Daugelis kompanijų bando emuliuoti grojimą vinilais CD grotuvuose. Ir jos tai daro gana sėkmingai. Pavyzdžiui naujasis “Numark CDX”, mano nuomone, yra labai geras. Kompaktiniai diskai yra pigesni, jais groti kiek paprasčiau. Tad galbūt ir bus tam tikras CD rinkos dalies augimas, nes tai yra patogiau prodiuseriams, bet nemanau, kad jiems pavyktų pilnai išstumti plokšteles.

Ar lankaisi klubuose, kuomet pats negroji?

J. Taip, Melburne buvau Roni Size pasirodyme ir jis buvo puikus. Bet neturiu pakankamai laiko, kad galėčiau išeiti dažniau.

Gal girdėjai kokių naujų talentingų atlikėjų?

J. Mano draugas Dan Whitford – jis yra daug žadantis talentas su savo grupe CUT COPY. Šiuo metu jie apšildo Mylo Britanijos ture. Jie yra labai talentingi ir linkiu jiems kuo didžiausios sėkmės.

O koks DJ tau apskritai labiausiai patinka?

J. Ko gero Q-Bert. Jis visada žengia į priekį ir ieško naujų sprendimų, triukų. Pasaulyje yra daugybė didžėjų, o jis nustato viršutinę kartelę, aukščiausią lygį siame stiliuje. Jis tarsi muzikanatas – jis ne vien keičia plokšteles, jis kuria pačią muziką.

Kas tau pačiam yra grojimas plokštelėmis?

J. Tai aistra… Ir tuo pačiu tai darbas. Aš žiūriu į šį užsiėmimą labai rimtai, bet tuo pačiu stengiuosi patirti kuo daugiau malonumo grodamas. Man patinka groti linksmą, ne per daug rimtą muziką.

Kaip tavo šeima reaguoja į šį pomėgį?

J. Na, anksčiau jie nepritarė mano meilei muzikai. Viskas, ką aš darydavau būdavo susiję su muzika, o jie to nesuprato. Bet kai vėliau pamatė viso šito darbo rezultatus, jie pradėjo mane palaikyti. Mano mergina gana teigiamai žiūri į mano darbą. Aš paprastai keliauju kartu su ja. Man tai yra darbas, jai – malonumas, tad nesutarimų dėl to nekyla.

Ar turi kitų pomėgių be didžėjavimo?

J. Nelabai. Šiuo metu bandau kurti muziką. Žodžiu, visi mano pomėgiai susiję su muzika. Per artimiausius porą metų tikiuosi išleisti savo solinį albumą. Kol kas kuriu tik sau, bet tikiuoi, kad kai sukaupsiu pakankamai gabalų pirmajam albumui bei turėsiu pakankamai pasitikėjimo savimi, jis išvys dienos šviesą.

Tai kokią muziką vis dėlto kuri?

J. Kol kas labai įvairią. Mano kūriniuose nemažai jazzy elementų, bet tai nėra jazz. Tai nėra nei hip-hop, nei house. Tai savotiškas mišinys tarp viso to. Aš vis dar mokausi ir stengiuosi surasti savo garsą.

Jau senokai negirdėjome nieko naujo iš THE AVALANCHES. Ar galime tikėtis ko nors artimiausiu metu?

J. Visų pirma, šiuo metu nesu grupės narys. Bet manau, kad galite tikėtis ko nors per artimiausius dešimt metų. [šypsosi].

Ką veiki kai turi laisvo laiko namuose?

J. Aš mėgstu ilsėtis… [juokiasi] Mėgstu leisti laiką su savo draugais, kurių daugiausiai dabar Londone. Paprastai kiekvieną rytą maždaug valandą mėtau kamuolį į krepšį. Anksčiau žaisdavau, bet dabar mano keliai per daug silpni, kad galėčiau daug bėgioti. Tad paprasčiausiai mėtau – man reikia tobulinti savo metimą. [šypsosi] Tada atsakau į el. laiškus, o paskui dažniausiai einu pagroti prie pulto arba pianino.

Kaip patinka Lietuvoje? Ar daug ką aplankei?

J. Pirmasis kartais Lietuvoje buvo toks labai trumpas. Tiesa, sekančią dieną turėjau progos paragauti tradicinių patiekalų – kažkokių dešrelių, virtinukų ir daugybę bulvių!

O ar ragavai lietuviško alaus?

J. Tiesą pasakius ne. Praeitą kartą ragavau „Carlsberg“, bet jis man regis nėra visiškai lietuviškas, tad panašu, kad ne…

Gal turi kokį patarimą jauniems DJ?

J.:Mylėkit muziką ir daug treniruokitės!

Nuotrauką pirmajame puslapyje maloniai suteikė “Gravity” archyvas, portretas viduje paimtas iš www.theavalanches.com