Iš Rusijos džiunglių

Kadaise berniukas, aprengtas šviesiai mėlynu paltuku, tokios pat spalvos kelnėmis, pasirišęs raudoną peteliškę, drąsiai stovėjo choro pirmoje eilėje ir traukė patriotines dainas apie tėvynę, kareivius, Rusijos įvairialypę gamtą. Dabar jis stovi scenos vidury, kartais atrodo, jog nieko aplink nėra. Jis lyg magas traukia visų žvilgsnius. O ir dainuoja jis nebe apie savo tautą. Kiek erotizuotos, kiek pasaldintos, kiek mistifikuotos, o kartais ir pernelyg komercinės MUMIY TROLL dainos gerbėjams yra tarsi atgaiva po dienos darbų, o gal ir jų metu. Vis dėlto MT nėra ta grupė, kurią pirmą kartą išgirdus, įsimylima. Daugeliui klausytojų jie atrodo nelogiški, o jų dainų tekstai pernelyg chaotiškai tvarkingi.

Mumiy Troll krikštatėvis- rašytoja Tuve Jansson

Išgirdus daugelį MT dainų gali pasakyti: “Taip, tai yra tikrų tikriausias grupės hitas”. Jeigu gabalas, kadaise vadintas hitu, juo nelieka po kelių ar daugiau metų, vadinasi, jis niekada juo ir nebuvo. MUMYI TROLL jau yra nukeliavę ilgą muzikinės karjeros kelią, todėl visai nesunku yra palyginti jų diskografijos ypatumus. Taip, hitų, iš tiesų, būta. Ir labai daug.

Pasaka prasideda dar septyniasdešimtųjų pabaigoje. Tas pats berniukas, dainuojantis Vladivostoko vaikų choro pirmoje eilėje, pamato mėgėjišką filmą apie vakarietišką gangsterį. Šiame filme gangsteris atlieka džiazovą Jerry Lee Luiso gabalą sutrankytu ir sulaužytu fortepijonu. Netikėtai ir staigiai (kaip dažniausiai ir būna) berniukas įsimyli rock&roll muziką. Berniuko vardas, beje, yra Ilja, o filmą jam parodo jo senelis Anatolijus Ivanovičius.

Aistra, meilė, prisirišimas, atsidavimas, palankumas muzikai užvaldo dešimtmetį. Daugeliui MT gerbėjų jau yra žinoma Iljos veikla po pamokų. Be fantastinių istorijų kūrimo ir grojimo šalia geležinkelio bėgių, vaikas piešdavo savo būsimų albumų viršelius bei žymėdavo būsimų koncertinių turų miestus JAV žemėlapyje. Kokie užmojai! Jau tada Ilja buvo daugiau nei maksimalistas. Jis pasižymėjo hypermaksimalizmu ir išskirtine estetikos jausena.

Būdamas trylikos, Ilja trumposiomis radijo bangomis bandė klausytis muzikinę stotį “Super Rocu”, išskirtinai transliuojamą amerikiečių kareiviams, dislokuotiems netoli Japonijos sienų. Vis dėlto tai buvo ne vienintelė pažintis su vakarietiška muzika. Vladivostokas, kuriame augo Ilja, yra uostas. Taigi nebuvo itin sunku gauti įvairiausių tuo metu nelegalių plokštelių iš Vakarų. Be to, jis pats jau rašė dainas. O keturiolikos sukirto delnais su savo draugais ir įkūrė grupę SHOCK. Penkiolikto gimtadienio metu vienas Iljos draugų pasiūlė grupę pavadinti MUMMIY TROLL, mistinio personažo iš suomių rašytojo Tuve Jansson knygos garbei. Paradoksalu, tačiau Ilja šią knygą perskaitė tik prabėgus penkiolikai metų nuo to 1983-ųjų vakaro.

Vietoj biografijos

85-ieji ir 86-ieji- tai lūžis grupės istorijoje visomis prasmėmis. MT dainas jau groja vietinėse diskotekose. Tuo metu Ilja įsimyli būsimą savo žmoną, todėl muzikai lieka vis mažiau laiko. Be to, gūdžią 87- ųjų naktį jis dviems metams keliauja į tarnybą sovietinėje armijoje. Be 1990-iais įrašyto grupės albumo “Delay Iu Iu” mes kone nieko negirdime apie MT daugiau nei penkis metus.

96-aisiais įvyksta dar vienas lūžis grupės kūryboje. Tik šį kartą jis turi vieną prasmę- nenuginčijama sėkmė. Įrašomas kultinis albumas “Morskaya”, su Chriso Bandy, prodiusavusio grupių CURE, ROLLING STONES, DURAN DURAN darbus, pagalba. Šis, kiek eklektikos, kiek estetikos džiunglėse benardantis, ilgai brandintas MT albumas yra jų teisėtas kelias ant muzikinio pjedestalo. Vis tik tai tebuvo tyla prieš audrą.

MT dainos muzikinio autentiškumo absoliutą pasiekia po metų išleidę antrą studijinį darbą “Ikra”, o daina “Delfiny” susižeria daugybę apdovanojimų ir ovacijų bei tampa rokapopso himnu. Ilja visas dainų estetines vertybes atskiria nuo politinio turinio tesktų, pats atsirboja nuo politinio gyvenimo. Vienintelė visuomeninė kampaniją, sulaukusi I. Lagutenko asmeninio dėmesio, yra veikla prieš AIDS. Kūrėjas lieka savy, o kūryba jame. Nevalia jo blaškyti- pats prisipažįsta MT lyderis ir siela.

Singlai “S novom godom, kroshka!”, “Karnavala.net”, “Nevesta” ir kt. grupei atneša didžiausią sėkmę, o kartu ir dėmesį, ypač merginų. Kartą vienas grupės fanas pajuokavo, o gal greičiau pasigailėjo, kodėl jis nėra mergina…

2002-siais subrandinamas ilgai lauktas pilnametražis MT albumas “Meamury”, o kartu paskelbiamas ir turas po Rusiją, kaimynines valstybes (taip pat ir Lietuvą), Didžiąją Britaniją, Izraelį. Po metų mes vėl galime džiaugtis nauju grupės darbu, t.y. garso takeliu, sukurtu filmui “Pohititeli knig”. Galiausiai misteris I. Lagutenko ir jo komanda pristato 5-ąjį studijinį darbą “Slijanije i Pogloschenije” ir tradiciškai atvyksta į Lietuvą.

Paslaptingi burtai išplinta Palangoje

Taip, prieš kelias savaites “Laisvalaikyje” paskelbta mistiška istorija apie Ilja Lagutenko užbūrusią mergaitę akivaizdžiai tebuvo masalas, kuriuo buvo maginami žmonės į MT koncertą. Ir upsss… vėl anšlagas. Na, taip, dalis polsiautojų turbūt atėjo iš-neturėjimo-ką-veikti, kita dalis tempėsi iš įvairiausių Lietuvos miestų, nes be MT koncertų negali ramiai gyventi, treti… O tie treti, paskaitę “Laisvalaikį”, turbūt nusprendė iš arčiau pažvelgti į užburtą princą iš Rusijos tundros.

Mūsų šurmulį, kalbas, riksmus, juokus staiga pertraukia griausmingos mūsų pačių ovacijos. Kviečiama grupė iš Vladivostoko. Scenoje tuščia, neskaitant preciziškai sudėtų instrumentų. Dar kartą bandome paspartinti muzikantus! Klapt klapt klapt! Na, ir dar kartelį! Lėtai įžengia grupės klavišininkas. Dar lėčiau jis atsisėda prie savo instrumento. Žinoma, kodėl nepasimėgavus išalkusia ir ištroškusia minia? Pompastiška intro melodija grojama visiškoje tyloje: švelnūs klavišų persiliejimai ir nežymus ekspresijos potėpis- tokia pradžia. Tarsi sulediję žvilgsniai laukia įžygiuojant patį I. Lagutenko.

Tokia efektinga ir daugeliui pažįstama šypsena, toks elegantiškas ir kartu chaotiškas stilius, tokie savimi pasitikintys ir manieringi judesiai- ir tai tik pirmos mintys į scena įėjus MT lyderiui Ilja Lagutenko.

“Prosti, Kiska!”- tai apskritai kitokios nuotaikos ir emocijų gabalas, nepatekęs į ankstesnius albumus, nors ir buvo grojamas dar “Memuary“ turo metu. Šia daina ir prasideda naujausias MT albumas “Slijanije i Pogloschenije” bei koncertas. Ritmas kerintis, todėl nė akmirkos neabejoję gerbėjai bėga arčiau scenos.

“Privatizaciya”- daina apie meile, pasakojama ekonominiais terminais.Ilja prisipažino, jog šia daina jis norėjo sukelti intrigą (o kuria daina jis to nenorėjo padaryti, beje?), todėl šis gabalas baigiasi žodžiu “šalis”: tai lyg ir daina apie gimtąją šalį, lyg apie meilę žmogui, tokią didelę kaip šaliai, ir atvirkščiai. Gal ir tiesą sako Ilja, bet paaiškinti dainos frazę “ja budu spats s taboy” man taip ir nepavyksta.

“Banzaj”- pasirodo Ilja dar ir jūrininkas. Daina gimė Sautemptono Karališkoje mokykloje, kurioje egzaminus laikė ir I. Lagutenko. Praktinė egzaminų dalis buvo tokia emocionali, jog daina išvydo pasaulį be didesnių sunkumų ar komplikacijų. O mes juk žinome, kad kuo didesnis emocinis krūvis griūna ant kūrėjo pečių, tuo įspūdingesniais šedevrais mes džiaugiamės. Be to, tai yra tikrai brandus gabalas apie pergalės jausmą. Publika reaguoja plojimais, vadinasi, jiems daina patinka. Man šis gabalas dvelkia devyniasdešimtųjų pradžios filmų apie piratus romantika. Banzaj!

“Ranetka”- romantika, kaip ir ovacijos, liejasi laisvai.

“Inoplanetniy gost”- viena pirmųjų dainų, kuriose išryškėja Iljos dirbtinai prašmatni ir tūkstantines minias maginanti tartis. Būtent šį vakarą, būtent šia daina prasideda mįslingų bei nepakartojamų I. Lagutenko judesių teatras. Jo balsas ir charizma virpuliukais perbėga kiekvieno klausytojo kūnu. Šis gabalas yra grįžimas į aštuoniasdešimtuosius, taip pat ir į ankstyvąją MT kūrybą. Daina yra įėjusi į pirmąjį grupės albumą “Novaja Luna Aprelia”. Beje, albumo pavadinimo idėją muzikantai pasiskolino iš to meto grupės DURAN DURAN hito “New Moon On Monday”.

“Takije devchionki”- dalis mergaičių pradeda spygauti, brautis arčiau savo fantazijų jaunikio. Deja, apsauga dirba savo darbą, t.y. gana šiurkščiai stumia visas tas spygaujančias mergaites šalin. O jos vis tiek spūdina ant scenos. Apsauga bėga paskui ir nukelia jas. I. Lagutenko turbūt kiekvieną koncertą pasijaučia kaip valgomas grybas musmirių miške, kurį tik ir taikosi pasiglemžti.

“Iris”- dar viena daina apie gyvenimą. Taip, dainos eilutės taip pat suardytos, mintys susivijusios, begalė interpretacijų sukasi kiekvieno galvoje- tai galima pasakyti apie kiekvieną MT gabalą. Ši daina ne išimtis. Ji yra iš naujausio grupės albumo ir ją galima pavadinti netyčiuku. Visas albumas buvo įrašytas spontaniškai ir labai greitai.

“Zolotije varata”- Ilja į šonus išskleistos rankos tarsi kviečia užeiti į tą auksinę MT šalį. Vis dėlto negali žinoti ką šiuo gestu nori pasakyti muzikantas. Ten, kur būta poeto, lieka atvira erdvė. Mums tenka pildytis ją kaip tik norime.

“Vodopadi slioz”- įrašyta studijoje, esančioje netoli svetingai smirdančio Rygos uosto. Tai itin lyriška daina iš praeitų metų MT sukurto garso takelio filmui “Pohititeli knig”. Vis dėlto daliai klausytojų ši daina pasirodo pernelyg melancholiška, o, žinia, melancholija yra depresijos išradėja. Taigi matau vieną kitą išeinantį. Ne, jie neišeina iš koncerto, o tiesiog išmaino kelis litus į alkoholį ir Chrustik pakelius. “Žmonės, bet čia juk ne kino teatras!”- norėjosi sušukti.

“Delfini”- būtent kartu su šia daina 98- siais Ilja tampa žiniasklaidos nulaižytu muzikantu ir pelni didžiausią sėkmę. Gabalas prasideda gana neįprastai: čaižus gitarų virpesys, efektingi klavišinių intarpai, apgaulinga Iljos šypsena. Net ištikimiausi gerbėjai ne iš karto supranta, kokią gi dainą yra jiems parengę MT. Vis dėlto hito pradžia apie po oda suleidžiamus delfinus artina klausytojus link vakaro kulminacijos.

“Takbivajetnesluchayno”- gabalas, tinkantis ne pernelyg dideliems etstetams ir romantikams sutinkant saulėtekį gamtoje arba namuose. Daina yra dvilypė: pirma dalis yra sudėta grynai šokių muzikos ritmu, antroji- lyriškesnė. Pastaroji dalis I. Lagutenko tiesiog prisisapnavo. Jis nepatingėjo, atsikėlė, užrašė sapną, “sumetė” akordus gitara ir toliau nuėjo miegoti. Štai kaip gimė dar vienas MT hitas. Beje, jo pradžia atsakančiai kontraversiška: “Ti skazala ne sluchayno, hochiesh ti menia oralno”. Gal iš tikrųjų ne be precedento prieš dešimtį metų MT, kaip ir grupės BLACK SABBATH tekstus Tolimųjų Rytų studentų (!?) asamblėja buvo paskelbę socialiai pavojingais. Bet muzikantams tai nė motais.

“Kot kota”- užsieniečiams ši daina skamba labai egzotiškai. Juk ji apie tikrų tikriausią rusišką vodka! Iš tikrųjų tai tėra dar viena grupės MT dėlionė arba tiesiog žaidimas su padrikomis frazėmis, nelogiškiausiais, kartu ir genialiausiais žodžių junginiais, Iljos kitoniška tartimi ir tembru bei kiek popsiniais ritmais.

“Strahu net” ir “Medvedica”- šios dainos panašios tik tuo, kad abiejų autorius yra I. Lagutenko, o šį vakarą jos skamba lyg viena daina. “Strahu net”- tai kitas MT kūrybos kampas. Šį kartą artėjama prie Pink Floyd šedevro “The Wall”. Taigi naujam MT gabalui įrašyti buvo surinktas vaikų choras. Pats I. Lagutenko nedrįso dainuoti: “Tebia vstavliayut, ti vstavliayshsia”. Mat, kaip jis pats teigia, bijojo bereikalingų interpretacijų. Kaip ir “The Wall” įraše, dainoje “Strahu net” vokalo partija yra atliekama devynių-dvylikos metų vaikų. Skamba iš tiesų nekaltai. Vis delto Palangos vasaros estradoje MT lyderiui tenka savarankiškai ne kartą kartoti šią konkretesnių paaiškinimų neturinčią frazę. Dainos ritmas suręstas kokybiškai, o tekstas sudėtas tobulai, todėl nuskamba dar viena darni ir itin daili MT daina. Po šios kulminacinės dainos be menkiausio sustojimo yra pereinama prie senesio grupės hito “Medvedica”. Įkaitinta atmosfera kiekviename mūsų komplikuojasi į ligą pavadinimu “man-vienodai-ką-kiti-pagalvos”.

“Sdrastvuy i Dosvidanye”- kiekviena pabaiga yra kažko pradžia. Tai paskutinė daina albume, tai paskutinė daina šį vakarą. Logika labai paprasta- vėl laukiama ko nors naujo iš MT bei to-kažko-naujo pristatymo Lietuvoje.

Jokios plastmasinės euforijos

Ištikimiausi grupės fanai organizuotai aplanko ir šį grupės koncertą Palangoje. Ir nesvarbu ar tai vasara, ar žiema, ar pirmadienis, ar šeštadienis, ar velniai žino kas dar. Jie tvirtai pasakė, jog klausys MUMIY TROLL kad ir kokį, atvirai pasakius, š… jie išleistų. Jie važiuos šimtus kilometrų vien tam, kad dar kartą gyvai išgirstų paradoksaliu spinduliavimu, kartais pragaištingumu pasižymintį I. Lagutenko, po koncerto miegos kopose, kad kitą dieną laiku grįžtų į darbą. Jie aukos savo laisvą laiką ir energiją vien tam kad būtų kiečiausi fanai ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Smaslu? Ogi artimiausiu metu turėtų pasirodyti pirmasis oficialus Lietuvos fanų MUMIY TROLL puslapis www.mumiytroll.lt!

Pabaigos komentaras

Tai štai kokios jos yra, Rusijos džiunglės, tankios ir paslaptingos. Įtraukia ir supančioja dažną daugiau ar mažiau patyrusį melomaną. O sėbrai iš Vladivostoko dar ir pasigardžiuodami mėgaujasi savo laimikiais. Svarbu, jog visiems nuo to tik geriau. Ilja moja ranka, tvirtai žinodamas, grįšiąs į mylimą pajūrį. Mes irgi mojam.