Roskilde Roskilde

Roskildė Roskildė Roskildė. Kažkodėl Lietuvos kalbininkai pervadino tave į Roskilę, o visai prieš sėdant į lėktuvą supermarkete spėju įsimesti kuprinėn „Roskildo“ kumpio:)

Kasmet nežinodamas ko tikėtis ir žinodamas apie tavęs laukiančius netikėtumus tuo pačiu būni ramus – juk į šį antrą pagal dydį Europos muzikos festivalį, vykstantį Danijoje vykstu jau aštuntą kartą

Oras

Tai vienas iš tų nenuspėjamų faktorių kurie gali padaryti festivalį tikra švente arba šiek tiek varginančia išvyka po kurios turėsi lindėti namuose gerdamas arbatą su medumi ir vaistais nuo kosulio. Šiemet virš 70 000 festivalio lankytojų, 20 000 savanorių festivalio darbuotojų ir keliolikos tūkstančių muzikantų laukė keturios visiškai giedros dienos. Arba kaip pasakytume mes lietuviai: geltona – tai mūsų saulė:)

Drugs

Vienas iš šių metų festivalio organizatorių skelbtų lozungų buvo “Roskilde against drugs”. Skamba bauginančiai ir bent jau Danijai šiek tiek neįprastai, ar ne? Deja, Kopenhagoje esanti Kristianija jau gerokai pasikeitus. Nors vis dar atliekanti savo funkcijas. Tik ant visko užmestas mestas šioks toks nelegalumo šešėlis.

Tačiau išvydus festivalio vykdoma edukacinę (taip taip edukacinę, o ne kokią nors bauginančią ar gaudymais dvelkiančią misiją) programą dar kartą galime patvirtinti – Lietuva šioje srityje dar labai suvaržyta kelių dešimčių metų senumo nuostatomis ir prietarais.
Kovoti draudimais siekia tik išsilavino stokojantys, istorijos pamokų neskaitantys politikai ir pareigūnai. O štai Roskildės festivalio organizatorių įrengtame autobuse galėjai gauti visą informaciją apie tave dominančius kvaišalus, jų vartojimą, patarimus kaip vartoti ir žinoma raginimus daryti tai kuo rečiau. Žmogui stengiamasi padėti, o ne padaryti jį nusikaltėliu esančiu už įstatymo ribų. Na bet užteks čia tų verkšlenimų:)

Populiariausia prekė festivalio teritorijoje esančioje vaistinėje buvo kremas nuo ir po nudegimo, sauso oro ir dulkių sukeltos alergijos malšintojai bei jaunų mergaičių „pamėgta“ the pill after the night.

Elektroninės scenos headlineriai…
arba Carl Cox vs. John Digweed

Manęs, elektroninės muzikos mylėtojo ir netgi fano, laukė lengvas nusivylimas. Pirmosios dienos žvaigždė Armand Van Helden atkalė intelekto ir netgi instrumentuočių nesubjaurotą, hard house dvelkiantį setą.

Penktadienio vakaras su Johnu Digweedu. Marmurinis didžėjaus veidas per visas dvi valandas plušant prie mikšerio, dviejų CD grotuvų ir efektų bloko nesuvirpėjo nei karto. Electro garsais pagardintas progressive skambėjo techniškai. Bet stokojo sielos… ar kaip čia pavadinti:)?

Vinilai kovą pralaimėjo bent jau ne sausu rezultatu. C.Cox naudojo ir patefoną ir CD grotuvą. Energingas afro beat spinduliavo energiją net tik savo techy visuma, bet ir matėsi, kad ant scenos – didelė asmenybe. Visiška priešingybė prieš dieną grojusiam „progresyvčikui“. Jis pačiupdavo mikrofoną ir per mažą baudelę sustūgdavo: “Roskilde, how you doing???”

„Uuuuuuuuuuu“, – atsakydavo minia. Šį kartą tai buvo “daugiau elektrinis” Carl Cox setas, nei tą kurį girdėjau prieš du ir tris metus. Kurį laiką trepsėjau vietoje, bet užgrojus žymiajam BLUR kūriniui nejučiom susiraukiau. Juk tai girdėjau jau prieš keletą metų. Tai ką aš čia norėjau pasakyti? Kad lyg ir likau nusivylęs aš tais “headlineriais”, bet dėl to kalti tikrai ne jie:) O aš pats ir festivalis, nes atlaikius 15 valandų įvairiausios muzikos kasdien, švininės kojos nežmoniškai traukdavo prie žemės. Palapinė atrodė nepasiekiama, tarsi kokia tai Kęstučio Pūko vandeninė lova….:)

Alternatyvus rokas: SONIC YOUTH, INTERPOL ir kiti herojai

SONIC YOUTH Sunku patikėti, bet būtent jų dar buvau negirdėjęs gyvai. Antra pagal dydį festivalio scena “Arena”. Ketvirtadienis, pusę devynių vakaro. Vienas iš mano herojų šiek tiek žilstelėjęs. Betgi visai nenuostabu, nes pirmą kartą išgirdau juos galbūt prieš 15 metų. Bosistė Kim Gordon vis dar ginkluota riot grrrrl įvaizdžiu: trumpa suknele ir aukštakulniai bateliai. Bet gitaros pagaląstos taip kaip ir praeitam tūkstantmetyje. Buvo visko…. Ir kūrinių iš paskutinio albumo „Sonic Nurse“, ir senų gerų hitų. Ir „senukams“ labai tinkančio gitarų prievartavimo, tampymo po sceną už laidų ir rakinėjimų peiliais. Tikrai negaliu sakyti, kad tai buvo tik eilinis „grupės, kurią reiktų pamatyti” grupės koncertas, kur štai užsidėjau dar vieną pliusą prie sąrašo. Koncertas buvo per daug puikus ir aš jaučiausi pervertęs šį muzikos istorijos puslapį savo rankomis. Oi ,kaip išraiškingai čia pasakiau:)

INTERPOL – dar vieni mano herojai. Tik jau iš naujesnių laikų. Klausiau jų prieš dvejus metus gerokai mažesnėje Roskildės festivalio scenoje, o šiemet jie toj pačioj “Arena” erdvėje. Ir tikrai verti to. JOY DIVISION estetika – vien tai pasakyti būtų banaloka ir primityvu. O jei pasakyčiau, kad INTERPOL buvo geriausias šių metų mano roko koncertas Roskilde festivalyje – tikrai nepameluočiau.

Manai buvo tiek mažai gero rokenrolo? Tikrai ne. Festivalį puikiai pradėjo naujosios melancholiškos britų roko bangos atstovai ATHLETE, roko batus ir elektroninės muzikos suknelę dėvintys LE TIGRE. Draugai tempė ir į visai manęs nesužavėjusius BLOC PARTY. O kur dar grandai AUDIOSLAVE viename koncerte sugroję ir SOUNDGARDEN, ir RAGE AGAINST THE MACHINE REPERTUARĄ.

O štai GREEN DAY surengę tikrą šou. Grupės nariai pakvietė tris grojančius vaikinus iš publikos, kurie muzikantų padedami supjovė gabalą 50 000 minios akivaizdoje. O kuomet GREEN DAY gitaristas naujajam savo kolegai padovanojo gitarą – šis tikrąją ta žodžio prasme nuskrido nuo scenos ant laimės sparnų:) Matai koks žavus, mielas ir draugiškas festivalis. Na bent jau taip jį apibūdintų ponasKazlauskas:)

Elektroninė muzika ir mano favoritai

Pirmiausia tai THIEVERY CORPORATION. Jų „koncertą“ troškau išvysti senai. Bet jie Europoje groja taip retai. Visą laiką iki sekmadienio, kuomet jie turėjo pasirodyti scenoje, šiek tiek nerimavau. Ar nebus taip kaip jau buvo ne vieną kartą kuomet skelbtas kolektyvas sukala DJ setą ir palieka tave besispjaudantį ir ryjantį apmaudo ašaras?

Bet šį kart buvau devintam danguj:) Du perkusistai, patys autoriai ginkluoti CD grotuvais, MIDI klaviatūrom ir efektų blokeliais, trimitininkas ir saksofonistas, boso gitaristas ir milžiniška sitara apsiginklavęs muzikantas. O kur dar kiekvienam kūriniui pasirodanti nauja vokalistė kurių buvo net trys. Vinis įkalė du ragga MCs ir visi tie Thievery hitai. Man kiekvienas jų kūrinys yra mano asmeninis hitas, o buvo visko: „38:45“, „Lebanese Blonde“ ar „Air Batucada“.

Antriausia tai Mylo. Kažkodėl mintyse piešiau jo gyvą pasirodymą persunktą „electro“ džeržgimų ir „banging“ galvų kratymo. Nudžiugau, kad klydau. Nebe tokios ambicingos man pasirodė ir Mylo kalbos apie tai, kad “jo mėgiamas muzikantas yra Bruce Springsteenas” ir “daugelis iki šių laikų sukurtų roko, popso ir elektroninės muzikos albumų yra šūdas”. Suskambus paskutiniam pasirodymo kūriniui (žinoma tai buvo „Drop The Pressure“) aš visiem teiginiams netgi pritariau:)

Buvau maloniai nustebintas danų kolektyvo SVARTBAG, kurie pasirodė toje pat elektroninės muzikos scenoje pavadintoje “Metropol”. Gitarinis rokas, švytintis grupės SPACEMEN 3 reminiscencijomis, besikartojantys nosiniai gitarų “lūpai” – tai priverčia suklusus sėdėti ant žolės šeštadienio dieną. FOUR TET – dar viena staigmena apie kurią nebuvau girdėjęs ir dėl to man truputį gėda:) Vaikinas išdarinėjantis linksmus vojažus nuo hip hopo iki grojimo žaisliukų garsais. Jei trumpai tai kažkas tarp free jazz, THE AVALANCHES ir dar bala žino ko.

Ir visa kita kas tikrai netilptų….
ir keturis kartus ilgesniuose atsiminimuose

Roskilėje įsikūrusi daugiausia world muzikos scena “Ballroom” šiemet padovanojo begalę muzikos iš viso pasaulio. Bali nacionalinis kolektyvas grojo tokiais perkusiniais instrumentais, kurių nėra tekę matyt niekad anksčiau. Tai buvo tokia sumažinta metalofono versija, kuri daug masyvesnė ir per kurią reikia daužytio plaktukais. Afro legenda F.Kuti, kuris gerai pažįstamas tiek šiuolaikinės world, tiek elektroninės muzikos gerbėjams. Mes jau girdėjome begalę „Bang Bang Bang“ ar „Truth Don‘t Die“ premiksų, bet kaip nuostabiai tai skamba originale ir dar gyvai!!!

Beat boxing meistras Rahzel išgavo neįtikėtinus ritmus savo burnos ir liežuvio pagalba. Jo drum n bass kilnoja nuvargusias kojas, o pasakojimai ir improvizacijos “radio” temomis verčia griebtis už juoko konvulsijų apimto pilvo. Žmogus mašina su puikiu humoro jausmu. Neteko dar tokio iki šiol sutikti:)

Ir agaliau LAIDBACK – sekmadienio popietės pažiba. Danų kolektyvas, kurio nariai jau tikri dėdės nepamainomai tinka tom tingiom, festivalio pabaiga alsuojančiom nuotaikom. „Sunshine Reggae“ nuskamba tiesiog dangiškai.

Ir dar daug daug ir dar daugiau:)

Roskilde Festival 2006 įvyks kitų metų birželio 29 – liepos 2 dienomis