Progressive sąvartynas

Šiandieną muzikos fanai yra pasiryžę nukeliauti per pusę pasaulio tam, kad pamatytų mėgstamą didžėjų ar gerą renginį, festivalį. Atpigę skrydžiai reiškia, kad įšokti į lėktuvą ir kur nors nulėkti tampa įprastu dalyku. Ir net jei nesi kada nors buvęs netgi arti tos išsvajotos vietos – internetas, žurnalai ir draugų pasakojimai nuteikia taip betarpiškai, tarsi jaustumeisi ten buvęs. Trumpai pasakius, dabar mes daug drąsiau keliaujame ir daug drąsiau bendraujame su žmonėmis iš kitų šalių, ypač kai žinome, kad mus jungia bendra muzika. Bet nėra geresnių žmonių, kurie galėtų papasakoti apie keliavimą per pasaulį ir grojimą skirtingiems žmonėms nei vokiečių grupė TIEFSCHWARZ. Ali ir Basti Schwarz yra du broliai, kurie dabar yra ant milžiniškos bangos keteros ir todėl yra laukiami praktiškai kiekvienoje pasaulio šalyje. Jie dabar įrašinėja albumą, bet surado truputį laiko pasikalbėti apie keliones, karštagalvius gerbėjus ir gražias mergytes šokių aikštelėje su žurnaliste Liz McGrath.

Kokiose šalyse jums teko groti, tarkime, pernai?
Gal lengviau būtų išvardinti, kur nebuvome! Buvome visur, išskyrus Japoniją. JAV, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje ir visoje Europoje. Tada dar reiktų paminėti Rusiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Lenkiją, Australiją ir Naująją Zelandiją. Bet svarbiausios šalys mums yra Italija, Prancūzija, Anglija, Vokietija ir Belgija. Tai nereiškia, kad mes grojame tik šių valstybių sostinėse. Mes keliaujame po jas. Po visą Prancūziją, po visą Italiją, po visą Angliją.

O kur labiausiai patinka groti?
Be jokių abejonių – Anglijoje ir Prancūzijoje. Italija mums tampa vis svarbesnė, taip pat Ispanija ir Portugalija. Yra kelios šaunios vietelės Vokietijoje. Labai patiko groti Pietų Amerikoje. Iš tikrųjų, kiekviena šalis turi gerų pusių.

Kaip jūs apibūdintumėte tų šalių publiką, kuo ji skiriasi?
Dažnai esame nustebę, kokia ji būna išprususi muzikine prasme. Kai kurie žmonės žino viską, jie žino kiekvieną mikso gabalą. Ir tai šalyse, kur to tikrai nesitiki, kaip Baltijos šalyse, Latvijoje. Atrodo, jie traukia visas tas žinias iš interneto. Šauniausia publika yra Londone, ji yra labai pažangi ta prasme, kad žino naujausius hitus ir madas ir visa kita. Jie viską išmano, bet to nedemonstruoja – tai labai šaunu. Panaši istorija ir Paryžiuje. O Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje yra žmonių, kurie moka linksmintis, ir pradeda linksmybes vėlai. Iš pradžių susirenka tokie madingi intelektualai, o paskui sulekia tikra publika, kuriai viskas patinka ir jie visą laiką staugia iš pasitenkinimo. Nereikia pamiršti ir Belgijos. Čia žmonės turbūt daugiausiai išmano apie muziką, jie tikrai draugiški ir šaunūs, man patinka Belgijos publika. Pietų Amerika buvo tikrai įdomiausia mūsų kelionė, buvome ten pirmą kartą, ir jie tokie atviraširdžiai, moka linksmintis, jie tiesiog čiupo mus į glėbį ir buvo daugiau nei draugiški.
Galbūt todėl, kad dabar mes esame tokiame pakilime, žmonės visur mums tokie mieli ir svetingi. Didžiosiose sostinėse žmonės daugiau pasikėlę ir stegiasi būti “cool”. O štai provincijoje jiems nelabai rūpi elgesio taisyklės. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp publikos – yra kaimo publika ir yra miesto publika. Kaimuose jie ateina į pasirodymus, nes yra girdėję pavadinimą ir nelabai gaudosi tavo muzikoje – bet miestuose jie žino viską ir yra labiau išrankūs

O kaip apibūdintumėte savo muziką? Ir ar jūs skiriatės tarpusavyje kaip muzikos kūrėjai
Tai šiuolaikinė šokių muzika. O tai reiškia, kad ji turi savyje daugybę stilių, įvairiai iš dance, house tradicijos išsivysčiusius garsus. Tai ir minimal techno, ir electro, ir left field disco, ir deep house. Tai tikrai tai, kad yra naujausia ir geriausia… tai reiškia ir sukurtas naujas senų gabalų versijas. Mes visą laiką tarsi keliaujame per garsus, aukštyn ir žemyn, į kairę ir į dešinę. Dar jis [Basti] yra arčiau techno, o aš [Ali] labiau linkstu prie left field experimental pusės. Tai reiškia, kad vis tai yra didelis kokteilis, kai reikia rašyti pagrindines gabalo “linijas”, Basti tempia link techno, o aš labiau mėginu prastumti labiau miglotus garsus.

Kaip galvojate, kodėl pastaruoju metu tas roko prisodrintas electro tapo toks populiarus?
Aš manau, kad jis buvo tinkamoj vietoj tinkamu laiku. Pastaruosius penkis metus iš visur – iš interneto, muzikinių televizijų – plūdo puikūs stilių mišiniai, ir dėka to, kad dabar turime tokią greitą media – šis užkratas paplito visoje muzikos scenoje. Žmonės pradėjo maišyti hip hopą ir techno ir house su roko elementais ir electro – tikslas buvo sukurti ką tai šviežio ir naujo. Ir staiga viskas tapo įmanoma. Sienų nebeliko.

Ir buvo nuobodu laikytis tų pačių senų kategorijų.. staiga tokie žmonės kaip DFA iš Niujorko prisiminė seną savo miesto 70-ųjų ir 80-ųjų “saundą”, bet po juo “pakišo” šiuolaikinius šokių ritmus. Panašiai buvo ir Anglijoje, kur tokios įrašų kompanijos kaip Output ar Tiger Sushi stūmė šį stilių į priekį. Kita vertus, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Belgijoje sustiprėjo electro judėjimas. Tada kažkaip techno sulėtėjo… ir šokių aikštelė prisipildė mergaičių, kurios parodė, kad seksualumas vis dar egzistuoja… stilius pasikeitė, tas nebuvo įmanoma kol dominavo tas kieti ir minimal tipo garsai. Dabar viskas vyksta daug gaiviau, gyvybingiau, patraukliau – tai yra geriausias ženklas – kai šokių aikštelėje yra DAUG mergaičių, tai yra gerai. Jos kitaip girdi muziką… ir tai parodo, kad jos dabar jaukiai jaučiasi naktiniuose klubuose. Tai buvo gaivaus oro gūsis, šita stilių įvairovė, to nebuvo anksčiau. Dabar šokių ir elektroninės muzikos scena – joje tikrai gera būti.

Kaip vystosi scena tokiose šalyse kaip Rusija, kur tik dabar elektroninė muzika tampa išties populiari?
Visose tose besivystančiose šalyse progressive houseyra išties stipri. Nes jie vis dar prisirišę prie Britanijos muzikos scenos. Visame pasaulyje gali nusipirkti britų muzikos žurnalus, kiekviename aerouoste yra “DJ Mag” ir “Mixmag”
ir visi tie išgarsinti didžėjai ir prodiuseriai yra gerai žinomi besivystančiose šalyse – tie prastos kokybės, nebemadingi progressive house didžėjai. Todėl, kad šios šalys dar neatrado savo skonio, nes jiems ilgai to daryti neleido, ar jie neturėjo žinių, tai ir griebia pirmiausia didžiausią ir arčiausiai gulinti dalyką. Bet anksčiau ar vėliau ir ten pradės augti alternatyvinės scenos.

Jau dabar Lenkijoje ir Rusijoje yra puikių festivalių. Bet pagrindinė linija visada yra stipriausia, dominuojanti – tas trance and progressive house – bet dabar mūsų atstovaujama muzika pradeda vytis juos, nes tai šios valandos muzika, tai vyksta ne vakar. Šita nauja techno/electro/house derinanti scena auga taip greitai, atsiranda bendravimas, ir žmonės joje jaučiasi vienoje šeimoje, nes jie yra nepretenzingi, tiesiog žemiški žmonės. Galbūt tai patinka organizatoriams, ir tai gali būti kelias į sėkmę.

Naktinis gyvenimas gali gerokai pakelti turizmą ir ekonomiką. Kur jūs tai matėte per pastaruosius penkis metus?
Tikrai taip yra Berlyne. Berlynas yra “karštasis taškas”, čia yra geriausi klubai ir elektroninės muzikos scena. Ir tai veikia muzikos sceną, nes tiek daug didžėjų ir prodiuserių iš Londono, Paryžiaus, Niujorko, Maskvos – iš visur – jie keliasi čia. Į Berlyną neatvažiuoja vien pasilinksminti, jie nori čia gyventi. Nes čia pigu ir puiki, kūrybiška atmosfera. Dabar ekonomika nusmukusi, tai žmonės ieško naujų kelių, ir todėl mes turime tas erdves kūrybai, pigius butus, puikią bendruomenę ir bendravimą. Berlynas tampa tarptautinis, scena labai gyva, ir čia nėra tokių “viskas jau buvo jausmų” kaip Paryžiuje, Londone ar Romoje. Ten jau viskas nusistovėjo, Berlyne dar ne, ir tai žavinga. Miestas vis dar keistas ir nepabaigtas, čia ieškai alternatyvų, ir pogrindžio srovės labai stiprios. Tai tikrai įtakoja turizmą, ir čia keliasi kompanijos. Berlynas dabar yra didelis magnetas.

Ar yra fanų, kurie seka paskui jus į koncertus? Ar buvo atvykę išties iš toli į jūsų koncertą?
Tai jau taip… tai tikra beprotybė. Prieš Naujus Metus mes gauname elektroninių laiškų iš visur, iš Prancūzijos, Belgijos, Berlyno, kurie sako: “O, išsiaiškinome, kad per naujametį jūs grosite “Fabric” Londone, tai nusprendėme varyti, jau turime lėktuvo ar traukinio bilietus, ar galėtume patekti į tą svečių sąrašėlį ir atsivesime dar daug žmonių?”. Taip dažnai būna Italijoje, nes jie dar turi senąsias rave scenos tradicijas ir keliauja per visą šalį, kad pamatyti didžėjų. Šaunu vis pamatyti tuos žmones. Bet jei nuoširdžiai, kai buvome jauni, abu su Basti buvome didžiausi MASTERS AT WORK fanai.
Mes jų lyg ir specialiai nesekiojome, bet taip išėjo, kad, pamenu, vienais metais buvome 12-oje ar 13-oje jų koncertų. Turbūt jie pamanė, kad esame pamišėliai. Bet dabar esame tiesiog geri draugai.

Ar keliaudami semiatės įkvėpimo ir iš kitų didžėjų?
Taip tai turbūt svarbiausia ir šauniausia mūsų darbo dalis. Mes tikrai mėgstame keliauti. Šalia grojimo, tai tarsi visuomenės studijavimas. Tu matai pasaulį ir prisilieti prie įvairiausių kultūrų. Tave įmeta tarp žmonių, ir tu matai sceną iš vidaus. Aš mėgstu keliauti, kartais tiesiog nueiti į muziejus, meno galerijas ar turgų ir užsimiršti kur esi. Tai man labai patinka, tai tikrai mane įkvepia. Tiktai kartais norisi vienoje vietoje pasilikti ilgiau.

O kaip greitai šiais laikais keliauja muzikinės mados?
Labai greitai. Per internetą. Tik kas nors garsus ir madingas ištaria “o čia tai bent”, tai pasigauna visi…daug greičiau nei anksčiau. Man patinka pasižvalgyti po įrašų kompanijų puslapius, bet aš nesu didelis interneto mėgėjas, geriau pažįsti viską ten pats nuvykęs.

Kokios šalys ir didžėjai jūsų nuomone yra įtakingiausi?
Atta iš playhouse, Black Strobe, The Glimmer Twins, Andrew Weatherall – šitas tai tikra gyva legenda. Ewan Pearson, M.A.N.D.Y, the Compact Crew, Michael Meyer, Trevor Jackson. Vokietija dabar labai įtakinga, į mus žiūri net Paryžius ar Londonas.

O kokie yra jums svarbiausi muzikiniai renginiai?
“10 Days Off” Belgijoje, “Sonar” Ispanijoje ir Pietų Amerikoje… šiemet mus pakvietė į Glastonberio festivalį Anglijoje.

Ibiza praėjusiame dešimtmetyje buvo chaotiška vietelė, bet dabar ji tarsi turi elitinių vakarėlių vietos reputaciją, daug labiau pasikėlusi – kodėl taip ji pasikeitė? Ar grojate ten kasmet?
Anksčiau taip, paskui buvo ilga pertrauka, nes ji mums nebepatiko. Bet pernai vėl grojome ir užpernai, o dabar “Space” esame rezidentai. Ten jau geriau. Muzika labai pagerėjo – muzika kuriai mes atstovauja dabar užkariauja Ibizos sceną. Tai jau nebe prastas house ar techno, jie jau arti to, kas vyksta Europoje.

Ar jūsų negąsdina jūsų naujasis ‘superstar DJ’ statusas?
Aš taip savęs nevadinčiau. Mes paprasti žmonės. Staiga žiniasklaida kažką pasigauna ir pradeda su tavimi žaisti, bet tau reikia į tai nekreipti dėmesio ir toliau daryti tai, ką darei – nesvarbu, ką ji rašė. Bet be abejo mes esame laimingi, kad žmonės mus mėgsta, bet aš nesu joks superžvaigždė didžėjus. Bet mano brolis Basti tikrai nori būti roko žvaigžde, jam patinka, cha cha, paklauskit jo!

Kas yra geriausia ir blogiausia, kai esi TIEFSCHWARZ narys?
Geriausia, kad sugebėjome iškilti pamažu – ir iš lėto mes daromės vis geresni. Blogiausias dalykas yra skrydžiai su persėdimais! Nekenčiame jų. Kai tiek daug keliaujame, tiesiog norisi nuskristi kuo greičiau į vietą ir pradėti groti, ar eiti pamiegoti. Bet iš tikrųjų viskas yra šaunu!