Didžėjė Pabludo

Didžėjė Jolita “Pabludo” Gražytė jau kurį laiką gyvena Belgijoje ir ten kovoja už savo vietą po saule. Ten kuria, dirba ir gyvena. Ilgą laiką Antverpene Jolita gyveno ne viena, o su drauge Arūne (dabar ji groja ir mokosi Londone). Arūnė Nedzveckaitė (dar žinoma, kaip Alune, DJ 1.1, Mamiko Motto), metusi studijas VDA, kartu su Jolita išvyko į Vakarus, kaip pačios merginos sako, laimės ieškoti. Jolitą neseniai išgarsino pakvietimas į elektroninės šokių muzikos Alma Mater “Red Bull Music Academy” paskaitų sesiją, vykusią smaragdo mieste Sietle ir pasibaigusią lapkričio 18 dieną. Iš Lietuvos paraiškas į šį projektą buvo padavę net keli žymus atlikėjai, bet pateko tik vienas… tai Jolita…

Jolita pakankamai netikėtai nusprendė tapti didžėje. Ji lankė ir muzikos mokyklą, ir privačiai mokėsi muzikuoti, ir įvairiuose choruose dainavo, bet vis tik didžėjavimo meno mokėsi pati. Dabar Belgijoje ji groja, su drauge Arūne turi savo laidą “HeptCat Radio Show”, bendrą projektą pavadinimu “InDutchInc”. Laisvalaiku Jolita mokosi prancūzų kalbos, be to, planuoja greitu metu išmokti ir flamanų kalbą. Taip pat dirba – kataloguoja plokšteles muzikos parduotuvėje. Tai reiškia vieną – į Lietuvą mergina dar neplanuoja grįžti. Be to, Belgijoje Jolita “Pabludo” norėtų pasirinkti studijų programą, susijusią su muzika. Lietuvoje ji baigė teisės bakalaurą.

Apie didį išbandymą pavadinimu “Red Bull Music Academy”, naktinį gyvenimą Vakaruose, Lietuvą ir dar kai ką kalbamės su Jolita Pabludo (tokiu slapyvardžiu ji yra žinoma muzikiniame pasaulyje).

Groti pradėjai 1999 metais, ar tada dar buvo lengviau prasimušti merginai didžėjai?

Žiūrint kuriuo aspektu. Tada be manęs buvo tik viena mergina didžėjė (klaipedietė Ana), aš buvau antra Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu buvo kiek lengviau pradėti groti, nes kai kuriems žmonėms didžėjaujanti mergina atrodė gal net kiek egzotiškai. Apskritai pradėti sukti plokšteles tuo metu buvo sunkesnės sąlygos, vien dėl to, kad trūko pačių plokštelių, jas buvo sunkiau gauti iš užsienio. Pažvelgus į tuos laikus dar iš kitos pusės, galima teigti, jog tada gyvavo geresnė underground scena. O tai sudarė geresnes sąlygas daryti tai, ką nori.

Kaip sugalvojai išvažiuoti į Belgiją? Ar Lietuvoje taip jau nepatiko?

Ne, išvažiavau tikrai ne dėl to, kad nepatiko. Tiesiog su drauge išvažiavome laimės ieškoti (juokiasi).

Kuo skiriasi belgų naktinis gyvenimas nuo lietuvių? Kaip realiai vertini Lietuvos klubinį gyvenimą?

Galėtų būti geresnis. Bet nemanau, kad Belgijoje klubinė situacija geresnė. Ne, tikrai ne. Tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje yra per siaura klubinė scena, ji neapima visų stilių. Galbūt Olandijoje ji geresnė. Nors Olandija irgi maža šalis, vis dėlto ji turi labai skirtingų koncepcijų klubų bei pakankamai skirtingų tų scenų gerbėjų.

Belgijoje su Arūne turite radijo laidą “HepCat Radio Show”, bendrą projektą InDutchInc., kiek manai truks jūsų bendradarbiavimas?

Mudvi grojam ir kartu, ir atskirai, kuriam kartu. Apie perspektyvas sunku kalbėti. Manau, greitu laiku keisis mūsų pavadinimas InDutchInc. Be to, keisis ir koncepcija: Arūnė – Londone, aš – Antverpene.

Papasakok plačiau apie InDutchInc. Siunčiausi jūsų mp3 – tikrai kontrastinga muzika. Ar tie kontrastai yra įtakoti tuo, kad dirbate kartu: dvi sielos, dvi idėjos, du skoniai?

Mūsų InDutchInc. planas yra ne vien groti, bet ir kurti muziką. Taip pat darome įvairius projektus (įrašinėjame įdomesnius miksus, negu šiaip miksuoti gabalai, turime radijo laidą “HepCat Radio Show”)…

Taip, eklektika ir gimsta iš to, kad į mus pučia skirtingi vėjai. Mudvi įnešam skirtingą nuotaiką į grojamą muziką.

Elektroninė eklektika- ateities muzika, ar tik Lietuvoje tai yra pakankamai šviežia?

Eklektika apima daug stilių, todėl nemanau, kad tai nėra populiaru. Dar kitaip eklektinė muzika gali būti vadinama freestyle…

O pati ar groji vien, sakykim, acid jazz ar vien house muziką?

Taip, galiu. Gal net ir šiandien (Jolitos pasirodymas įvyko “Cozy” praėjusį penktadienį) vien breakbeat grosiu. Vakar, pavyzdžiui, grojau daugiau mažiau hip hop tempu.

O apskritai tau svarbios šokių muzikos tendencijos? Ar Red Bull Academy (toliau “RBMA”) žvelgia į tai populistiškai?

Žinau, kas yra populiaru, tačiau tai ne mano sritis. Žinoma, “RBMA” laikosi populistiškų nuostatų. Tai išduoda paskaitos apie “black culture”, disco. Buvo režisierius su savo “Keepintime” filmu, kur buvo užfiksuoti “džiazmenų” pasirodymai su “hiphoperiais”, “scratcheriais” bei muzika, kuriama vietoj, ant scenos. Taip pat akademijoje buvo keletas legendinių personų, pavyzdžiui, Larry Heard (labai zinomas house muzikos prodiuseris). Taip pat teko paklausyti Danny Krivit, Hank Shocklee (jis kažkada prodiusavo BEASTIE BOYS) paskaitų. Man asmeniškai didelė žvaigždė buvo Wajeed iš Triple P (Platinum Pied Pipers). Jo paskaita buvo be galo įdomi. Jis iš Detroito, o žinia, jog anksčiau šis miestas garsėjo kaip vienas nesaugiausių, bet kartu ir unikalumu menininkų prasme. Taigi buvo surinkti pakankamai skirtingi žmonės, dalyviai buvo taip pat labai skirtingi. “Workshopuose” dirbo taip pat skirtingi ir žymūs prodiuseriai. Taigi, taip, “RBMA” buvo žvelgiama į muziką bendrai, apimant daug muzikinių pakraipų. Ir tikrai ne komerciškai.

Papasakok plačiau apie “RBMA”. Koks ten gyvenimo režimas? Ar buvo bandyta surinkti kuo skirtingesnius didžėjus iš viso pasaulio?

Dalyviai buvo labai skirtingi. Be to, “RBMA” dalyvavo ne tik didžėjai, bet ir jauni prodiuseriai, vokalistai, MC, netgi muzikantai, grojantys įvairiais instrumentais. Taigi buvo skirta nemažai laiko savarankiškam darbui, galėjai kolaboruotis su kitais dalyviais studijose (buvo šešios studijos – dvi studijos buvo vien vokalui ir muzikos intrumentams įrašyti) ir groti ką tik nori.

Na, dienos ritmas buvo pakeliamas (juokiasi). Aštuntą valandą keldavomės, dešimtą galėdavai eiti į studiją, dvyliktą prasidėdavo paskaita, nuo pusės dviejų iki trijų pietų metas, o nuo trijų iki penkių vykdavo antra paskaita. Po paskaitų vėl laisvas laikas, skirtas savarankiškam darbui. O nuo sepytnių vakaro pirmą savaitę buvo įvadinės paskaitos, kaip dirbti su įvairiausiom programom, antrą savaitę šiuo metu galėjome vėlgi dirbti savarankiškai, be to, grojome klubuose. Kiekvienam dalyviui skirtinguose Sietlo klubuose buvo suorganizuotas pasirodymas. Taigi nuo devintos valandos vakaro visi eidavome dažniausiai pasižiūrėti, palaikyti vieni kitų. Beje, Sietle klubai “užsipildo” dešimtą valandą ir užsidaro apie antrą nakties. Kiek girdėjau, Los Andželo klubų darbo grafikas panašus. Tai tikrai nustebino.

Kokiame pastate vyko paskaitos, girdėjau ten kažkas neįprasto?

Prieš “RBMA” sesiją organizatoriai išsirenka vieną pasatatą ir paverčia jį akademija. Prieš įkuriant vienkartinę akademiją, pastatas atrodė baisiai, begriūnantis. Organizatoriai jį suremontavo, specialiai apipavidalinti pastatą buvo pakviesti menininkai. Taip “RBMA” daro kiekvienais metais, skirtinguose miestuose, nes kasmet “sesija” vyksta vis kitame mieste. Šiemet Sietlas, prieš tai “RBMA” vyko Keiptaune, Berlyne, Dubline, Niujorke, Londone, Romoje, San Paule ir kitur. Kai baigiasi mokslų laikas (dvi savaitės) jie tuos pastatus tiesiog parduoda.

Tiesto viešėdamas Lietuvoje pareiškė, jog visi kiečiausi pasaulio didžėjai atsisako vinilų. Ar “RBMA” laikosi tokio principo?

Jie viską propoguoja. Į vinilą žiūrima pagarbiai. Daugelis užsienio didžėjų vis tiek groja vinilais. Juk daugiau sielos yra grojime iš vinilo nei iš CD. Aš pati daugiausia groju vinilais. Nors moderniausi CD grotuvai yra taip gerai pritaikyti, kad įdedi CD ir miksuoja kaip su vinilu. Vis dėlto vinilus turėti maloniau – juk dauguma jų turi puikius ir meniškus viršelius. Kai kurios didžėjų grupės turi netgi savo menininkus, kurie jiems visada kuria viršelius pagal specialius užsakymus.

Kokie studijų “RBMA” rezultatai? Ką savyje atsivežei po šių dviejų įspūdingų savaičių?

Sakyčiau, šiais metais labiau pasisekė ne didžėjams, ne jauniems prodiuseriams, bet MC, vokalistams ir muzikantams, grojusiems gyvai. Visi jie turėjo galimybę įrašyti gabalą su pripažintais prodiuseriais, o geriausi bus netgi išleisti. Pati išsivežiau iš “RBMA” įkvėpimą dirbti ir toliau kažką daryti. Iš tiesų, Arūnė buvo teisi, jog per dvi savaites tu ten nieko neišmoksi. Tiesiog gauni gerą spyrį daryti, dirbti ateityje.

Ar atvykusi į Lietuvą lankaisi kokiose klubuose?

Na, nebent draugai groja arba vyksta tikrai kažkas įdomaus. Užeinu į “Fishday” (“Žalioji papūga”), apsilankau “Gravity”. Buvau ten, kai grojo Nightmares On Wax, nes kaip tik buvau Lietuvoje. Užeinu į ŠMC rengiamus renginius.

Kodėl gi “Pabludo”?

Iš tikrųjų tai toks juokelis iš šio žodžio buvo sugalvotas. Kartą virtuvėje su Arūne juokavome, nepamenu tiksliai apie ką, bet Arūnė man sako: “Ar tu visai pablūdai?”. Tada tiesiog man “prilipo” – Jolita Pabludo.

Kokie ateities planai?

Važiuosim su Arūne groti į Londoną. Ten grosime pirmą kartą. Vėliau ir kitur ruošiamės pakoncertuoti. Iš tikrųjų tai yra dar viena priežastis, kodėl nuvažiavusios į Belgiją negrįžome į Lietuvą. Belgija yra pačiam Vakarų Europos viduriuke. Nors Belgijoje muzikine prasme ir nėra labai gerai, bet tik pora valandų iki bet kurio didesnio miesto nuo Antverpeno, miesto, kuriame gyvename.