Skaligė iš Jamaikos

Jei mums būtų leista atverti grupės LAGAMINO TURINYS lagaminą, įdomu – koks turinys iš ten išvirstų? Oranžiniai sportbačiai, senelio švarkas, linksmai languotos kelnės? Taip, tai ska muzikantų atributika. Tačiau kas yra ta ska muzika? Kas tas “skankinimas”? Lietuvoje šios kultūros gijos pinasi daugiau nei dešimt metų. Keista, nedaug apie tai žinome. Taigi ORE nusprendė pakalbinti šios srities specialistus – jaunos, dinamiškos ir talentingos Vilniaus ska grupės LAGAMINO TURINYS du veikėjus Igną ir Martyną.

Sveiki, taigi pradedam…

Ar girdėjote kokių pletkų apie LAGAMINO TURINĮ?

Lagamino turinys: O, taip, daugiau negu reikia. Pavyzdžiui, tai, kad esame nacių grupė. Žmogus nebuvo mūsų girdėjęs ir tiesiog taip nepamatuotai išsireiškė. Šiuos žodžius visada prisiminsiu. Taip pat savo internetiniame puslapyje panaikinome svečių knygą, nes prasidėjo kurioziški mergaičių pletkai.

Grupė LAGAMINO TURINYS gimė 2002 metais. Ką veikėte iki tol? Kokiose grupėse ar projektuose grojote?

L.T.: Taip, LAGAMINO TURINYS susikūrė 2002-ųjų pačioje pabaigoje, gruodžio 31-ąją. Gavome patalpas, galiausiai susirinko ir visi nariai. Tiesa, dar prieš tai kelis mėnesius muzikavome, mokėmės groti, nes vis tik viską pradėjome nuo nulio. Iki tol kai kurie mūsų nariai grojo punk muziką, netgi punk rock. Vis dėlto visus mus suvedė ska muzika.

Kartą, kai pradėjome muzikinę veiklą, atėjo būgnininkas ir sako: “Ė, aš turiu būgnus rūsy. Tėvas turėjo vestuvinę grupę pavadinimu CVIEKAS ir jų būgnininkas paliko būgnus”. Žinoma, mes juos pasiskolinome.

Nors grupė yra ganėtinai jauna, jau jūs buvo spėjusi ištikti kūrybinė krizė. Kas buvo nutikę?

L.T.: Ne, tai nebuvo krizė. Tiesiog buvome aprimę. Mes juk neštampuojame gabalų. Kai yra koks nors kūrybinis pakilimas, tai kuriam. Kai nėra – ilsimės. Dar mažiau lendame į viešumą, kai koks narys pasikeičia, repetuojame su juo.

Grojate šešiese, vis dėlto turbūt grupėje yra vienas ar keli muzikinių idėjų generatoriai. Kas kuria žodžius, muzika?

L.T.: Dabar jau septyniese grojame. Kadangi dabar visi jau beveik moka groti visais ska muzikai reikiamais instrumentais, tai kuriame bendrai. Vienas gali sugalvoti žodžius, kitas pritaikyti melodiją dūda, trečias gitara.

LAGAMINO TURINIO gabalų tekstai yra grynai idėjiniai: skinai, mentai, rock&roll, mcdonald‘s, žmonių vartotojiškumas, taika – netaika. Ar dainos gimsta iš asmeninės gyvenimo patirties ar iš globalių problemų apmąstymo?

L.T.: Daug kas gimsta iš patirties. Pavyzdžiui, gabalas “Uniformuotiems” (juokiasi – aut. past.). Jo idėja kilo, kai gitaristas buvo maloniai išprašytas iš kavinės. Jis atėjo paklausyti muzikos, o ne valgyti ir gerti už milijonus. Kitam klube buvo išmestas būgnininkas už tai, kad darėsi soundchecką prieš koncertą, grojant didžėjui. Didžėjui tas, žinoma, nepatiko.

“Nusipirk anarchiją, juk dabar mada/ skelbk protestą, nesvarbu prieš ką! ” šie žodžiai tarsi pristato jūsų albumą “Black Suits”. Prieš ką yra nukreipta ši ironiška frazė?

L.T.: Ši frazė yra jau ganėtinai sena. Nuo jos ir kilo vienos dainos tekstas. Žinoma, ši frazė yra labai labai ironiška ir skirta mainstreameriams. Tiems, kurie elgiasi ne taip, kaip nori, o kaip madinga. Maždaug taip: madingos jo idėjos, dabar aš ir taip pat mąstysiu.

Papasakokit apie darbą studijoje…

L.T.: Albumą įrašinėjome savo bosisto E-17 studijoje. Tai yra namų studija, nors pakankamai profesionali. Mūsų albumas vis dėlto buvo vienas iš pirmųjų tos studijos blynų. Galima būtų sakyti, netgi pirmas rimtas įrašas.

Ar esate absoliučiai patenkinti savo pirmuoju albumu?

L.T.: Taip, nors visuomet yra ką pateplioti, pridėti “špakliaus”, bet šiaip padarėm, ką galėjom. Pagal savo galimybes. Esame patenktinti pirmuoju savo albumu.

Dešimt nuotaikingų dainų, spėju, pralinksmino ne vieną gerbėją. Ko tikitės iš debiutinio albumo?

L.T.: Tikiuosi, kad vaikai kada nors išgirs (juokiasi – aut. past.). Iš tikrųjų tai užtvirtinome vieną praėjusį etapą. Tai jau seniai brendo. Pajautėme, kad to kaip tik dabar ir reikia. Be to, patys labai norėjome išleisti albumą.

Kaip manote, kiek laiko gali grupė groti, neišleidusį jokio įrašo?

L.T.: Šiaip grupė gali ilgai groti be įrašo. O jeigu daug koncertų turi, tai ir dar ilgiau gali ištverti. Laisvai grupė gali net penkerius metus be įrašo gyvuoti. Be to, priklauso ir nuo tavo idėjų. Jei groji tik gerbėjams, tai, žinoma, to reikia. Bet yra tokių veikėjų, kurie susibėga pagroti dėl savęs. Jie netgi programos rimtos neturi, o, jeigu reikia, gali ir tris valandas išgroti. Tada jiems to įrašo gal ir nereikia.

Ar išleisti albumą reiškia dar labiau įsitvirtinti muzikinėje nišoje?

L.T.: Savęs mes niekur nestumiam, gal dėl to taip ilgai ir iškilinėjam. Pirmi koncertai buvo mūsų pačių organizuoti (mokykloje, per pertraukas). Patys scenas iš suolų statydavom. Dabar ant albumo net užrašėme, kad teisės nėra saugomos. Galima platinti mūsų įrašus. Tikrai nejaučiame jokios nuoskaudos, kai kur nors išgirstame grojant LAGAMINO TURINIO mp3. Priešingai, netgi apsidžiaugiame. Iš muzikos mes tikrai nesitikime pinigų, didelių honorarų. Nei norim uždirbti, nei uždirbsim.

Juoda-balta, pikto vaikinuko vaizdas, langeliai – tai tipiškas ska muzikos 80‘s logas . Kas albumo viršelio autorius, kaip gimė tokia jo idėja?

L.T.: Taip, tai atkeliavo iš aštuoniasdešimtųjų. Pati viršelio idėja priklauso Marijai Puipaitei. Kompiuteriu tą idėją įgyvendino grupės vokalistas Ignas.

Albumas tekainuoja 7 Lt. Ar tai reiškia, kad parduodte įrašą už savikainą?

L.T.: Deja, ne (juokiasi juokiasi – aut. past.). Šiaip kompromituojantis klausimas. (ko gi čia kuklintis, ir taip už grašius parduodate – aut. past.)

Albumą išleidote prieš mėnesį. Ar buvo kažkoks jo pristatymas?

L.T.: Albumą gavome prieš pat vieną koncertą Green klube. Viršeliai buvo sudėti koncerto metu. Mes netgi nežinojome, bus ar nebus atvežtas albumas tą vakarą. Mūsų džiaugsmui, tądien ganėtinai daug kopijų pardavėme. Tada užsakėme pagaminti daugiau mūsų kompaktinių plokštelių.

Ar ambicingai žvelgiate į ateitį? Gal planuojate turą po Europos underground klubus? Ar jums gerai, kaip yra?

L.T.: Dar ir kaip norėtume pakeliauti, pagroti. Jau galvojame apie tai. Kaip tik gavome transporto priemonę, nes vienintelė kliūtis buvo ta, kad neturėjome autobusiuko. Mūsų grupė didelė. Net septyni nariai. Kontaktų turime ir Latvijoje, ir Ukrainoje, artimiausiu metu vyksime į Kaliningradą.

Grojote nuo funk iki punk muzikos, kol pagaliau atradote ska. Gal trumpai apibūdinkit kokia yra ta ska muzika, kokiais instrumentais grojama?

L.T.: Ska muzika – tai dūdos, gitara, bosas, būgnai, vokalas. Vis dėlto yra įmanoma apsieiti be kai kurių instrumentų, bet tai nebus tas ska, kokį mes norime groti. Šiaip ska muziką dar labai papildo vargonėliai, bet aštuoni žmonės grupėje būtų… būtų tikrai per daug. Jau dabar retai kada pilna sudėtimi susitinkame parepetuoti.

Ska muzika gimė Jamaikoje, ten ir rutuliojosi, kažkokio specialaus postūmio jai kaip ir nereikėjo. Viskas vyko natūraliai. Kaip ir kada ska pirmą kartą nuskambėjo Lietuvoje?

L.T.: Lietuvos undergroundą prieš devynis metus “skalige” užkrėtė DR. GREEN. Iki tol buvo įvairių silpnesnių projektų, bet būtent DR. GREEN pradėjo šią muziką rimtai groti. Iš tikrųjų ska nėra labai populiaru, bet kai įsigilini į punk rock kultūrą atsiranda ir ši muzikinė gija.

Į sceną nevengiate lipti kiek pasipuošę: skrybelė, šlipsai, akiniai, švarkai. Ar tai reiškia, kad jums rūpi vizualus grupės įvaizdis, stilius?

L.T.: Taip norime perteikti ska muzikos madą. Pirma grojome su švarkais, bet su švarkais pasirodė per karšta. Dabar grojame su marškiniais, šlipsais. Dažnai iš tikrųjų pametame savo atributus.
Tas stilius, kurį kuriame atkeliavo iš Didžiosios Britanijos. Ne iš Jamaikos, kur prasidėjo “skaligė”. Taip apsirengusi į koncertus eidavo anglų darbininkų klasė.

Teko internete skaityti diskusiją apie beprasmiškus grupių pavadinimus. Tai ir jūsų grupę priskyrė šiai temai?

L.T.: Mes tikrai esame labai patenkinti savo pavadinimu. Geras pavadinimas. Nesiginčiju, kvailas, bet tokio ir norėjome. O tas interviu internete nebuvo iš tikrųjų tai, ką mes sakėme. Kai nekomerciją įkelia į komercinį laikraštį, tai taip negerai ir gaunasi.

Ar turite savo ska favoritus, kuriuos norėtumėte pamatyti?

L.T.: Kaip tik planuojame vykti į THE SKATALITES koncertą Lenkijoje. Jie groja jau nuo šešiasdešimtųjų. Iki šiol lipa ant scenos, nors jau seneliai su baltom barzdom, bet užtat su dredais. Šiaip mūsų favoritai yra THE SPECIALS.

Ar įsivaizduojate save tokioje situacijoje, kaip THE SKATALITES?

L.T.: Grosime tol, kol mums patiems tai patiks. Vienam atsibos, ateis kitas narys. Svarbu, kad naujas žmogus grupėje būtų atviras ir nuoširdus. Netgi ne taip svarbu, ar jis puikiai moka groti. Būna tokių, kurie moka groti, bet į grupę “neįsipaišo”.

Ar naujokas turi būti atviras eksperimentams, naujovėms?

L.T.: Turi būti atviras ir tam, bet taip pat ir nenušokti nuo ska šaknų. Mes galime eksperimentuoti per penktadienio jamus, susiėję į kitus kolektyvus, bet yra nuspręsta, kad LAGAMINO TURINYS groja ska.

Kas tie penktadienio “jamai”?

L.T.: Į mūsų repeticijų salę Justiniškėse sueiname mes, mūsų draugai, grupės DANTIM Į SIENĄ, SLIVER ir grojame kas kuo ką nori. Klausosi tie, kurie nemoka groti (juokiamės – aut. past.). Kartais net per naktį liekame groti.

Vasarą buvote arti „Artistų artisto“ finalo bei pakankamai dosnaus prizo. Kaip reagavote, kai teko nusileisti VAT TAIP VAT?

L.T.: Mes ne į konkursą ėjome. Ėjome tiesiog norėdami pagroti. Kaip tik tada nelabai turėjome ką veikti, tai nusprendėme sudalyvauti. VAT TAIP VAT tikrai ne konkurentai. Kolegos.

Besidominantiems Lietuvos populiariąja muzika, jos situacija atrodo prasta, priešingai, tie, kurie klausosi lietuviškojo underground yra juo patenkinti. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

L.T.: Šiaip situacija yra tikrai gera. Pavyzdžiui, Green klube nei aparatūros trūksta, nei lankytojų. Tačiau palyginus su latviais, turime per mažai žmonių besidominčių underground veikla bei tokių, kurie skatintų visą tą DIY sceną. Anksčiau latviai turėjo savo Tabūns festivalį, dabar mes turime “Darom”. Tai yra būtent tai, ko seniai mums trūko. Gal tai padės įgauti dar geresnį undrground muzikos lygį.

Na, ir paskutinis klausimas. Kas yra tas “skankinimas”?

L.T.: Ooo, “skankinimo” reikia netgi pasimokyti. Jis dažnai yra painiojamas su pogo arba tiesiog stumdymusi. Yra daugiau nei penkios “skankinimo” rūšys. Mes ir stengiamės “skankint” kiek išeina, bet su instrumentais nelabai ten aktyviai gali pašokti.