Meksikiečio reivas kine

Jis visuomet stengiasi grįžti į Meksiką, kai ši švenčia nepriklausomybės dieną. Jis vis dar “parsiduoda” Meksikos kino industrijai už skatikus. Žinoma, Almodovaro ar Cuarono filmų biudžetai atperka tokią auką. Holivudui šešių tūkstančių dolerių honoraras už tokį filmą kaip “Taip pat ir tavo mamą” (“Y tu mama tambien”) atrodytų daugiau ar mažiau apgailėtinas, o gal net ir apverktinas. Vis tik Gael Garcia Bernal to užteko mainais už šansą vaidinti viename filme kartu su savo geriausiu draugu Diego Luna. “Tiesiog buvo linksma” – pasakoja Garcia.

“Meksika yra viena iš tų nedaugelio šalių, kuriose tebeverda kultūrinė revoliucija. Mes pradėjome gaminti filmus, kurie dėl kažkokios neaiškios priežasties yra labai geri” – tai konkreti priežastis, kodėl Gael Garcia Bernal dar nėra nusifilmavęs nė viename grynai amerikietiškame filme (pavyzdžiui, naujausias jo filmas “Karalius” (“The King”) yra britų, filmuotas bendradarbiaujant su JAV).

Kartą Niujorke pristatant kultiniu jaunimo tarpe tapusį filmą “Taip pat ir tavo mamą” (“Y tu mama tambien”), Garcia nepraleido progos kiek paironizuoti amerikietiškąją kultūrą. Stovėdamas viename iš triukšmingosios Manheteno gatvės balkonų jis dėstė savo požiūrį: “Tikiuosi, kad artimoje ateityje vieni kitų filmus ir kalbas vertinsime su vienoda pagarba. Be to, turėtume kurti filmus, kuriuose yra daugiau sekso, mažiau prievartos. Tai moto (juokiasi). Ir, Dieve, aš myliu Niujorką, čia taip ramu (pažvelgia žemyn į žmonėmis, automobiliais, gaisrinėmis ir reklamomis užkimštą Manheteną)”.

Septyniolikos Gael pirmą kartą patyrė, ką reiškia pripažinimas. Tai įvyko Londono elitinėje aktorinio meistriškumo mokykloje. Jo organiška maniera, tolygus kvėpavimas prieš kameras, subtilus humoro jausmas ir kategoriškumas sužavėjo komisiją – jis tapo pirmuoju meksikiečiu, priimtu į šią daugiau nei prestižinę mokyklą-fabriką.

Besimokydamas Londone, Gael Garcia visu savo kūnu, talentu ir siela murkteli į kino meną. Pirmas rimtas ir be proto sėkmingas bandymas – “Meilė kalė” (“Amores Perros”). Šiame filme jis trumpam susiduria su savo tėvu – aktoriu José Ángel García. Tiesa, Gael motina – Patricia Bernal – taip pat aktorė.

Taigi, mielas Gael Garcia Bernal, ar gimęs meksikiečių aktorių šeimoje gali būti užtikrintas bučinių gausa su Chuanita muilo operų filmavimo aiktšelėje? Deja, tai karjeros etapas, apie kurį Gael turbūt mažiausiai norėtų šnekėti. Faktas, kad jis buvo. Vis dėlto, kadangi iškart po šio etapo sekė Londonas, pasaulinės premjeros, Kanai, Almodovaras, Natalie Portman, aplodismentų sulaukę “užvažiavimai” ant JAV kultūros… jis paprasčiausiai žiniasklaidos buvo pamirštas.

Vis tik Garcia nepaneigs, jog muilo opera “El Abuelo y yo” jam atsipirko šimteriopai (ne finansiškai ir ne patirtimi). Nors besifilmuodamas aktorius ir nesutiko savo gyvenimo Chuanitos, jis susibičiulavo su Diego Luna (vienu populiariausių jaunųjų Lotynų Amerikos aktoriu). Ligi šiol jiedu yra neišskiriami draugai. Šių metų MTV organizuoti Europos muzikos apdovanojimai tai dar kartą patvirtino – draugai kartu pristatė Best New Act nominaciją.

Nepaisant liaupsių, Gael Garcia Bernal ligi šiol kaupia savyje aktorines “nuosėdas”, griežtai kontroliuoja savo laisvalaikį, mokosi. Meksikoje žmogus nuo pat gimimo patiria nepriteklių, negalimumą kažką turėti arba daryti. Meksikoje, kur talentas yra sveriamas pinigais, o pasaulyje pripažintų aktorių honoraras tesiektų tūkstantį dolerių, viskas atrodo kitaip. “Būdamas vaiku klausdavau savęs elementaraus klausimo “kodėl”. Kodėl vienam žmogui penki centai svarbu, o kitam ne? Keturiolikos išvykau į Meksikos kalnus, kur bandžiau sau atsakyti į šį klausimą, mokydamas beraščius žmones”.

Sukūręs du kultinius vaidmenis filmuose “Taip pat ir tavo mamą” (“Y tu mama tambien”) ir “Meilė – kalė” (“Amores Perros”), meksikiečių aktorius pagaliau įsilieja į suaugusiųjų gretas. Nuo 2001 – ųjų Gael išbando save kuo skirtingiausiuose vaidmenyse. Filme “Privatūs gyvenimai” jis suvaidina dramą su dvidešimčia metų vyresne partnere. Filme “Tėvo Amaro nusikaltimas” (“El Crimen de padre Amaro”) jis kuria jauno, įsimylėjusio kunigo portretą, o jau filme “Blogas auklėjimas” (“La Male Educación”) jis manifestuoja prieš Bažnyčią, vaidindamas biseksualą ir… du transvestitus.

“Kurdamas šį vaidmenį aš pirmą kartą norėjau visą dieną būti gražus, vis pasigražinti. Žmonės darė viską, ką panorėdavau. Juk tada buvau moteris (juokiasi)”. Prieš sukurdamas trigubą vaidmenį (Angel/Zahara/Juan) Pedro Almadovaro filme “Blogas auklėjimas”, Gael Garcia Bernal stebėjo moteris, jų judesius, manieras ir mimikas, daug laiko praleido bažnyčioje, kalbėjosi su Dievo tarnais.

“Kartu dirbti – man ir Gael – abiems buvo didžiulis iššūkis. Manau, kad tai sudėtingiausi charakteriai, kuriuos Gael Garcia Bernal yra sukūręs. Be to, kad neatrodytų Gael vaidmuo groteskiškai, priverčiau jį atsisakyti meksikietiško akcento” – apie darbą su Gael Garcia Bernal pasakoja filmo režsierius Pedro Almodovar.

“Nemačiau visų jo filmų, bet būtinai pažiūrėsiu. Iš to, ką mačiau, galiu drąsiai teigti, jog tai reto talento aktorius. Man labiausiai patiko Gael gebėjimas išklausyti ir kaskart naujoviškai priimti situacijas” – komplimentų negaili prancūzų aktorė Juliette Binoche.

Mimeziškas Ernesto Guevaros charakterio interpretavimas filme “Motociklininko dienoraštis” (“The Motorcycle Diaries”) buvo itin netikėtas. Nors labai bijojo šio vaidmens, Gael Garcia sugrojo pirmu smuiku šiame filme, iš naujo prikeldamas Ché dvasią iš jau visiems nusibodusios ikonos.

Taigi 2004 – ieji Gael Garcia Bernal prasidėjo ir baigėsi Kanuose. Kas toliau?

Būdamas poliglotu Gael Garcia suvaidino įvairių tautų filmuose skirtingomis kalbomis. Tokia galimybė pasitaiko retam aktoriui, nes dažniausiai nebeužtenka vien mokėti prancūzų ar italų kalbas, kad suvaidintum vietiniame filme. Tu turi jomis kalbėti be akcento. Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje, meksikiečių stabukas (!?) šiais metais pasidavė JAV kino industrijai. Tiesa, tik iš dalies. Naujausias jo filmas “Karalius” (“The King”) yra kuriamas tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje. Vis dėlto tai yra pirmas kartas, kai Gael Garcia Bernal turėjo savo asmeninį poilsiui ir persirengimui skirtą vagonėlį: „Buvo patogu“ -, šypsosi Bernal.

Nors filmas “Karalius“” (šis filmas tikrai nėra apie rokenrolo karalių Elvį, nors pagrinidinio herojaus vardas taip pat yra Elvis) jau buvo pristatytas Kanų kino festivalyje, kinuose jis turėtų pasirodyti tik 2006 – ųjų kovą. Šiuo metu Gael Garcia Bernal filmuojasi filme “Babelis” (“Babel”) ir reklamuoja savo paskutinįjį darbą “Karalius”.

Vaikinukas, sėdintis kavinukėje prie lango, skaitantis kažin kokį popiergalį bei dėvintis išraiškingus juodo rėmo akinius ir kepuraitę, pasirodo esąs Gael Garcia Bernal. Jis atrodo lyg drovus filosofijos studentas. Nė nepasakytum, jog jis gali suvaidinti ir šventuolį, ir nusidėjėlį, jog jis jau suvaidino šešiolikoje filmų būdamas vos dvidešimt septynerių. Jis laukia dar vieno žurnalistinio pokalbio, kai jam teks vėl pasakoti apie Almodovarą, Guevarą, Meksiką, Diego Luną, merginas ir save.

Beje, rašyti apie Gael Garcia Bernal ir neparašyti odės jo charizmai tiesiog draudžiama. Tiesa, ta odė nešlovins kūdikiško veidelio, purių plaukų, papūstų lūpyčių ar apoloniškos figūros, nes paprasčiausiai Gael Garcia Bernal yra ne toks. Taip, jam tinka moteriški drabužiai, Che kepurė, paaugliška maniera, gyvenimiškas nuogumas, kreiva naivi šypsena ir žemas ūgis. Tuo gal savo odę ir baigsiu.