DAUGUMA NETURI NIEKO BENDRO

Praėjusį mėnesį gavę pranešimą spaudai, nusprendėme padaryti interviu su Vilma Janulyte, Narkotikų kontrolės departamento prie LRV atstove ryšiams su visuomene.
Daugiausiai apie statistiką, bet ne tik…

Savo pranešime spaudai rašote, kad “kol kas narkotikų vartojimo paplitimas tarp jaunų 15 – 34 metų Lietuvos žmonių yra žemesnis nei Europos vidurkis”. Gal galėtumėte palyginti koks yra Europos vidurkis ir kokia situacija Lietuvoje?

Iš tiesų narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje kol kas yra žemesnis nei daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Europos šalyse kanapių vartojimo (nors kartą gyvenime) paplitimo tarp jaunų 15 – 34 m. amžiaus žmonių yra 24,6 proc. (Lietuvoje – 13 proc.), ekstazio vartojimo (nors kartą gyvenime) paplitimo vidurkis Europos šalyse – 4,6 proc.(Lietuvoje – 2,1 proc.), kokaino vartojimo (nors kartą gyvenime) paplitimo vidurkis Europos šalyse – 3,3 proc. (Lietuvoje – 0,7 proc.). Visi šie ir tolimesni duomenys pateikiami remiantis nacionalinių apklausų rezultatais. Žinoma įvertinama tai, kad dėl padidėjusios Lietuvos gyventojų migracijos narkotikų vartojimas šalyje gali augti, tačiau kol kas visi indikatoriai rodo, kad narkomanijos lygis Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus turi tendenciją stabilizuotis.

Ar yra kokie nors skirtumai pagal skirtingas narkotikų ir kitų svaigalų rūšis… gal kai kur jau viršytas tas vidurkis, o gal kai kurių kvaišalų lietuviai vengia?

Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos kaip ir daugelyje Europos šalyse. Labiausiai paplitęs narkotikas kaip ir visose Europos šalyse yra kanapės. Lietuvoje šio narkotikų yra bandę beveik 8 proc. Lietuvos gyventojų amžiaus grupėje nuo 15 – 64 m., o štai, pavyzdžiui, Danijoje arba Didžiojoje Britanijoje trečdalis 15 – 64 m. amžiaus gyventojų yra nors kartą gyvenime vartoję kanapių. Po kanapių Europos šalyse paprastai labiausiai paplitęs amfetaminas – Lietuvoje šio narkotiko nors kartą gyvenime yra vartoję 1,1 proc. 15-64 m. amžiaus gyventojų (Didžiojoje Britanijoje – 12,3 proc., Danijoje – 6 proc., Olandijoje ir Ispanijoje – 3 proc.). Toliau rikiuojasi ekstazi ir kokainas. Lietuvoje palyginus žemas kokaino vartojimo paplitimas palyginus su Vakarų Europos šalimis, tam daugiausiai įtakos turi aukšta šio narkotiko kaina. Lietuvoje nors kartą gyvenime kokaino yra bandę vartoti 0,4 proc. gyventojų, Didžiojoje Britanijoje – 6,2 proc., Ispanijoje – 5 proc. Olandijoje – 4 proc.) Europoje skirtingų narkotikų vartojimo keliamų problemų turi Čekija, kur fiksuojamas didelis metamfetamino vartojimo lygis. Žinoma, kad stiprus centrinės nervų sistemos stimuliatorius – metamfetaminas – sukelia ypač daug sveikatos ir socialinių problemų. Šio narkotiko vartojimo mastai dideli ir visa dar didėja JAV, Australijoje, daugumoje Pietryčių Azijos šalių, tuo tarpu iš Europos šalių gaunami pavieniai pranešimai. Tik Čekijos Respublika su metamfetaminu susijusias problemas sprendžia jau seniai.

Ką manote apie kanapių legalizavimą?

Lietuvos gyventojai nepritaria kanapių legalizavimui. Tai parodė 2004 metų pabaigoje atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Šio tyrimo metu uždavėme klausimą „Ar žmonėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą arba marihuaną?“. Su šiuo teiginiu sutiko tik 17 proc. respondentų, o jam nepritarė 74 proc., 9 proc. neturėjo nuomones šiuo klausimu.
Nors dažnai manipuliuojama pasakymu, kad kanapės yra visiškai nekenksmingos, moksliniai tyrimai rodo priešingai. Kanapės neigiamai veikia vartojančiojo fizinę ir psichinę sveikatą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 1960-1970 metais augintos kanapės labai skiriasi nuo naujai išvestų šiuolaikinių kanapių rūšių. Pavyzdžiui, marihuanos suktinė anksčiau turėjo 1-3 proc. tetrahidrokanabinolio (tai – svarbiausia kanapių svaiginamoji medžiaga), dabar marihuanos suktinė gali turėti nuo 6-20 proc. šios pavojingos medžiagos, todėl šiuolaikinės kanapės yra stipresnės ir pavojingesnės vartojančiojo organizmui ir psichikai.

Iš viso, žiūrint į Europą ar yra kokios šalys, kurios smarkiai lenkia kitas pagal narkotikų vartojimo paplitimą? Kokiais socialiniais, ekonominiais, o gal mentaliteto faktoriais tai galima paaiškinti?

Taip yra šalių, kur istoriškai aukštas narkotikų vartojimo paplitimas, tai Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Danija. Narkotikų vartojimo paplitimas šalyje susijęs su tokiais faktoriais kaip šalies urbanizacija – kuo daugiau žmonių gyvena miestuose tuo didesnis narkotikų paplitimas. Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat parodė, kad trijuose didžiuose Lietuvos miestuose narkotikų vartojimas yra dvigubai didesnis nei rajonuose ir kaimo vietovėse. Taip pat didelės įtakos turi gyventojų migracija – kuo daugiau vietiniai keliauja, kuo daugiau turi emigrantų, tuo daugiau šalis turi problemų su narkotikų vartojimu. Žinoma, įtakos turi ir teisinė bazė, kuri Lietuvoje lyginant su daugeliu Europos šalių, yra pakankamai griežta.

Atvirkščiai, gal yra šalys, kur kvaišalų vartojama mažiau? Kuo tai galima paaiškinti?

Tokiais pavyzdžiais galėtų tapti Graikija, Švedija, Suomija. Daugeliu atvejų tai susiję su mažesniu šalies urbanizacijos lygiu, glaudesniu ryšiu su šeima. Pavyzdžiui, Švedijoje narkotikų vartojimas yra laikomas nusikaltimu. Tai reiškia, kad naktiniuose klubuose įtarę, kad lankytojas yra pavartojęs narkotikų, policijos pareigūnai turi teisę išsivesti jį atlikti testą. Jei testas teigiamas, asmuo ne tik įregistruojamas kaip įtariamas dėl narkotikų vartojimo ir po to teisme jam skiriama bausmė. Teigiamas testas taip pat suteikia teisę pareigūnams apieškoti patį asmenį, jo automobilį ir namus. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Olandijoje narkotikų vartojimas vertinamas kitaip – naktiniuose klubuose taikomos įvairios žalos mažinimo priemonės – dalijamas nemokamas vanduo, veikia ekstazi tikrinimo laboratorijos ir pan., kuriomis siekiama, kad narkotikus vartojantys žmonės padarytų kuo mažiau žalos visuomenei ir sau.

Jūsų “Pramogos be narkotikų”, “Klubai be narkotikų” iniciatyvos susijusios su teigiama Skandinavijos patirtimi. Ką šių šalių specialistai pirmiausia pataria, kovojant su narkotikų paplitimu? Kokie yra tie “specifiniai patarimai klubams”?

Taip, projektas „Pramogos be narkotikų“ daugelyje sričių naudoja švedų praktiką, tačiau remiasi ir Didžiosios Britanijos patirtimi. Kalbant apie švedus, tai gegužės mėnesį buvome pasikvietę į Vilnių Švedijos policijos pareigūnus, kurie tris dienas dalijosi patirtimi su šalies policijos pareigūnais ir specialistais, kaip spręsti narkotikų keliamas problemas naktinių klubų aplinkoje. Švedai turi unikalų Europoje pavyzdį – Stokholmo policija nuo 2002 metų yra suformavusį specialų policijos padalinį – „Klubų komisiją“, kuris veikia išskirtinai naktinių klubų aplinkoje. Iš viso dirba 22 pareigūnai, kurie naktinių klubų darbo valandomis reguliariai juos lanko. Jie pažymi, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas su naktiniais klubais. Įsteigus „Klubų komisiją“ per penkerius metus, ypač pasikeitė Stokholmo policijos pareigūnų bendradarbiavimas su naktinių klubų apsauga. Jei anksčiau naktinių klubų durininkai niekada nesikreipdavo pagalbos į policiją – jie verčiau ignoruodavo problemas arba spręsdavo jas savo jėgomis, tai šiuo metu būtent klubų saugos darbuotojai yra didžiausi policijos pagalbininkai.

„Klubų komisijos“ atstovai tikina, kad Švedijoje jie surastų būdų, kaip atimti licenziją iš klubo piktybiškai nesprendžiančio narkotikų problemos ir nebendradarbiaujančio su policijos pareigūnais. Taigi jie pripažįsta nors ir įdėta labai daug bendradarbiavimo pastangų siekiant, kad madingi Švedijos sostinės klubai būtų aktyviai ir atvirai nusistatę prieš narkotikus (to pasėkoje susiformavo asociacija „Klubai prieš narkotikus“, kuris jungia 17 madingiausių Stokholmo naktinių klubų), vis dėlto reikia turėti būdų, kaip galėtum „paspausti“ klubą, jei jis piktybiškai nesprendžia narkotikų problemos. Tą jie pasiekia dirbdami kartu su licencijavimo tarnyba, savivaldybe, nuolat ir priekabiai tikrindami bendradarbiavimo neužmezgančio klubo.

Lietuvos naktiniai klubai projektą „Pramogos be narkotikų“ vertina įvairiai – vieni optimistiškai, kiti skeptiškai vertina siūlymą ateiti į susitikimus su specialistais, atvykti į mokymus, o paskui patys pripažįsta, kad nors ir nori nežino, kaip spręsti narkotikų problemą naktiniuose klubuose. Tačiau laikui bėgant šias mąstymas pasikeis, ir tikri verslininkai suvoks, kad bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir įstaigomis, naktinių pramogų verslo vystymui yra naudingas. Jau dabar lietuvių kalba yra parengtas praktiškų instrukcijų rinkinys kaip kovoti su narkotikais naktiniame klube, suformuota specialistų darbo grupė, kuri pasiruošusi konsultuoti, jei reikia ir konfidencialiai, naktinius klubus, kaip įgyvendinti prevencines priemones ar spręsti narkotikų keliamas problemas, bus organizuojami mokymai naktinių klubų administracijai, personalui ir apsaugos darbuotojams, kuriuose bus pateikta praktiškų patarimų

Šiuo metu projekto „Pramogos be narkotikų“ tikslų siekiama bendradarbiavimo principu, nes tikimės verslininkų sąmoningumo. Kad jo galime tikėtis parodė Lietuvos naktinių klubų apklausa, kurioje klubų vadovų paklausėme, kas juos skatintų spręsti narkotikų problemą, jie pirmiausiai pasirinko atsakymų variantus „gera reputacija“ ir „asmeninė atsakomybė“ , o ne „piniginis premijavimas“ ar „nemokamos reklaminės galimybės“. Žinoma, nesitikime, kad pernai pradėję įgyvendinti projektą „Pramogos be narkotikų“ per šiuos metus pasieksime, kad narkotikų vartojimas sumažėtų naktiniuose klubuose.

Situaciją vertiname realistiškai, tad jei per šiuos metus pasiektume, kad 5 klubai kreiptųsi konsultacijų į specialistus, kaip įgyvendinti rekomenduojamas prevencines priemones, ir tų klubų apsauga pradėtų bendradarbiauti su policijos pareigūnais, mes laikytumėm šį projektą labai sėkmingu, nes tai jau būtų gera pradžia padėsianti pasiekti kitų tikslų. O pagrindinis tikslas, kad Lietuvos jaunimas mokėtų linksmintis nepagardindamas savo emocijų narkotikais. Jei klubuose taps sunku vartoti ir platinti narkotikus, bus mažiau pagundų juos išbandyti.

Pranešime rašote, kad “polinarkomanija – išskirtinis Europos reiškinys, siaubingai žalojantis apie tai nieko nė neįtariančius jaunus žmones”, kuo tai galima paaiškinti?

Europoje daugiausiai narkotikai vartojami pramogų metu, siekiant atsipalaiduoti. Tai reiškia, kad narkotikai vartojami klubuose, privačiuose vakarėliuose, draugų pasilinksminimuose. Kai kurie nuolatiniai naktinių klubų lankytojai pradeda vakarą gurkšnodami alkoholį, tada seka keletas eilučių kokaino, naktiniame klube suvartojama pora tablečių sintetinių narkotikų, pakeliui namo surūkomos kelios suktinės marihuanos. Įvairių narkotikų derinimas yra ypatingai pavojingas, nes net tas pats jau išbandytas narkotikų derinys tą patį individą kiekvieną kartą gali paveikti skirtingai. Todėl kažkada išbandytas „narkotikų kokteilis“, netikėtai gali iššaukti tokią organizmo reakciją, kuri gali baigtis apsinuodijimu, sąmonės netekimu ar net mirtimi.

Koks yra pagal statistiką narkotikų ir alkoholio (nikotino) paplitimo jaunimo tarpe dėsningumas, Europos ir pasaulio šalyse?
Narkotikų paplitimą jau paminėjom, apibendrinant galima sakyti, kad jei narkotikų vartojimas (nors vieną kartą gyvenime) jaunimo tarpe gali svyruoti nuo 3 iki 23 proc., tai alkoholį vartoja 90 proc. jaunimo. Ir apskritai Europoje išgeriama daugiausiai alkoholio visame pasaulyje. Ypatingai aštri problema Europoje yra vadinamasis binge drinking, t.y. gėrimas dėl nusigėrimo. Gegužės mėnesį Vilniuje vykusiame Europos narkomanijos prevencijos forume, kuriame dalyvavo jaunimas iš 36 šalių, padaryta išvada, kad alkoholio vartojimo paplitimas tarp Europos jaunimo yra daug didesnė problema nei narkotikai.

Gal turite statistikos, kaip Lietuvoje kito narkotikų vartojimas per pastaruosius 2, 3, 5, 10 metų? Ar mūsų nepriklausomos šalies laikais jau galima išskirti kokius tai “lūžius”, ar kaip juos čia pavadinti?

Kol kas galime lyginti tik kaip kito narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15 – 16 m. moksleivių, nes tyrimai apie narkotikų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje atlikti tik kartą (2004 m. pabaigoje). Tyrimai apie narkotikų vartojimo paplitimą tarp moksleivių parodė, kad nuo 1995 iki 1999 m. narkotikų vartojimas tarp moksleivių išaugo 5 kartus, o nuo 1999 iki 2003 m. šis rodiklis faktiškai nekito, t.y. narkotikų vartojimas stabilizavosi. 2003 tyrimo rezultatai parodė, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6 proc. Lietuvos moksleivių.

Ar yra dideli skirtumai pagal miestus?

Didžiausi skirtumai yra tarp didžiųjų miestų ir mažųjų miestų. Remiantis reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo duomenis, narkotikų vartojimo paplitimas didžiausias Klaipėdoje (14 proc. Klaipėdos gyventojų bent kartą yra bandę narkotikų), toliau seka Vilnius, Šiauliai, Panevėžys, Kaunas.

Kiek realiai mirčių mūsų šalyje galima sieti su narkotikų vartojimu per metus pastaraisiais metais?

Pasak oficialios statistikos, per metus užfiksuojama vidutiniškai apie 40 atvejų, susijusių su narkotikų perdozavimu ar ilgalaikiu vartojimu. Į šį skaičių neįtraukiami, pavyzdžiui, tokie atvejai kaip žūtis avarijoje vairuojant apsvaigus nuo narkotikų.

O kokios stambiausios siuntų konfiskacijos ar sulaikymai?
Pernai užregistruota 1011 (2004 m. – 869) asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Daugiau kaip pusę visų sulaikytų asmenų sudaro jaunimas iki 30 metų. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, pasiskirstymas šalies teritorijoje per paskutinius tris metus beveik nepasikeitė, pusė šių veikų padaryta 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Stambiausi kiekiai konfiskuoti šalyje: 2005 m. – 260 kg hašišo, 2004 m. vienu atveju konfiskuota 12 kg kokaino. Nemažai lietuvių dirba narkotikų kurjeriais užsienio šalyse. Pernai metais teisėsaugai buvo žinomi 106 LR piliečiai, sulaikyti už neteisėtą narkotinių arba psichotropinių medžiagų apyvartą užsienio valstybėse. Pernai metais Švedijoje buvo sulaikytas LR pilietis su rekordine 39,1 kg amfetamino siunta.

Ar yra efektyvių prevencinių priemonių, kurios sustabdytų jaunimą nuo narkotikų vartojimo?

Iš esmės šiuolaikinė narkomanijos prevencija sparčiai keičiasi. Jau pripažįstama, kad gąsdinimais ir pamokslavimais nieko nepasieksi – jaunimui reikia faktų, kad jis pats padarytų informacija paremtą apsisprendimą. Kitas blogas dalykas yra tas, kad pats jaunimas retai dalyvauja kuriant prevencines priemones. Iki šiol brangias strategijas daugelyje Europos šalių kūrė tik savo kabinetuose užsidarę politikai ir ekspertai. Tuo tarpu jauni žmonės, kuriems daugiausiai ir kuriamos prevencinės kampanijos, lieka nuošalyje. Dabar siekiama surasti forumų, kaip jaunus žmones įtraukti į narkomanijos prevencijos veiklos politikos formavimą ir taip ją padaryti veiksmingesnę.

Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje net 92 proc. gyventojų niekada nebandė vartoti narkotikų, tarp moksleivių – 85 proc. neturi nieko bendro su narkotikais, tai reiškia, kad vykdant narkomanijos prevenciją taip pat nereikia perlenkti lazdos, kad tai netaptų propaganda, kuri priverstų jaunus žmones elgtis priešingai, neskatintų jų susidomėjimo narkotikais.

Ačiū jums…