ROCK’N’RAVING

Iki etapinio renginio “Planas A” likus savaitei, mes susitinkame AXIS, o iš tikrųjų pagrindinę šio grupės dalį – gitaristą Mantą “Zutą” Češkauską ir vokalistą Aurimą Bavarskį. Jie pradėjo repetuoti 2002 m. “Bixinėje” – legendinėje BIX studijoje Šiaulių kultūros namuose, vėliau persikėlė į Vilnių, įrašė keletą smagių dainų, iš kurių daugiausiai išgarsėjo dramatiška “Radiophonic”, Latvijos televizijos “Baltic New Music Chart” aplenkusi BITES ir fusedMARc, o be to – dar 25 Lietuvos, Latvijos ir Estijos grupes. Dabar jie sėdi foteliuose, ir mums aiškina, kas įvyko, kas vyksta ir kas dar bus AXIS pasaulyje.

Ore: Kaip galvojate, kodėl laimėjote “Baltic New Music Chart” su “Radiophonic”?

A: Gera daina.

Ore: O kur ją galima paklausyti?

A: Internete.

Ore: O kaip pavyko ją tokią sukurti?

A: Iš pradžių nebuvo didelės idėjos… Pradėjome, kaip visada, nuo trijų akordų. Grojome ją kartu, visa grupė. Tuo metu pradėjome daug bendrauti su Vyčiu Puronu iš SOYA MODIFIED… Susirinkome studijoje, rašėme įvairiausiais būdais gitarų partijas. O visą tą dainos montažą darėme pas jį namie. Namie, kaip ir priklauso nepriklausomai grupei.

Z: Jo, tai ilgą laiką buvo daina be priedainio. Be galvos… Daužėm vienas kitam galvas, kol susitarėm dėl priedainio buvimo ar nebuvimo.

Ore: O ką tas “Radiophonic” priedainis reiškia? Ką norėjai tuo pasakyti?

A: Na, kaip čia pasakius… Imkime ir išverskime: “Viskas, ko man reikia – jaustis viršgarsiniu / Nes viduje esu radiofoniškas” [juokiasi].

Ore: Ir kas už tą radiofonišką laimėjimą?

A: Garbė… [juokiasi]. Rudenį turėtume Latvijoje už laimėtą pirmą vietą įrašyti savo albumą.

Z: Telefonai… “Nokia”.

A: Ir merginų dėmesys… Latvijoje.

Z: Tiesa, Estijos radijo antros programos didžėjai pakvietė įrašyti specialią gyvą sesiją “Raadio 2 Live”, kas mus labai pamalonino. Iki šiol ten pasirodydavo tik estų grupės; tai bus labai įdomu ten nuvykti. Būtume ten pirmieji užsieniečiai, kuriems atiteko tokia garbė. Estai prisipažino, kad beveik nežino lietuvių grupių…

Ore: Ir koks jis bus, tas debiutinis albumas?

A: Turime idėją. Tai, ką pastaruoju metu grojame… esame tikrai “pagavę” tam tikrą kryptį.

Z: Bus rock’n’rave’as…

Ore: Kaip galvojate, kas grupei svarbiau – sėkmingai debiutuoti ar laiku pasitraukti?

A: Na… kas nesėkmingai debiutuoja, tas tikrai nelaiku pasitraukia [juokiasi]

Ore: Ar tikrai “Planas A” reiškia, kad jūs išvykstate į Islandiją? Ar greitai? Ką ten veiksite?

A: Išvyksime tikrai greitai. Mūsų tikslas – pirmiausia, atsišaldyti smegenis… toje Šiaurėje. Antra – baigti rašyti albumo pagrindus. To paties Vyčio Purono kurso draugas iš Reikjaviko turi ten studiją, ten bandysime ir darbuotis.

Ore: Su kuo jums asocijuojasi Islandija? Ką ten atradote tokio ypatingo?

Z: Na, visų pirma su muzika… Tikrai ne vien su Bjork. Sakoma, kad ten daugiau grupių nei šeimų.

A: Man tai visai priešingai – su gamtovaizdžiu, geizeriais… Taip pat tikime, kad ten gyvena įdomūs žmonės. Ten rašomos poezijos, prozos, išleistų kūrinių kiekis yra nerealus.

Z: Jo, atradome… Didžiausias atradimas buvo – kad tenai nėra medžių [juokiasi]

Ore: Aha… o gitaras imsite?

Z: Tą ir darome. Esame tikri, kad gerai atrodysim “Iceland Express” lėktuve su instrumentais.

A: Vežamės viską, ko reikia sudėlioti mintis. Gitaras, nešiojamą kompiuterį, prikimštą programų ir panašiai. Tam, kad atsivežti dainų maketus, sugalvoti jas tokias kokios bus… o rudeniop Latvijoje jas kokybiškai pabaigsime.

Ore: Kada grįšite?

Z: Čia neaišku, gal ir negrįšime [juokiasi]. Iš tikrųjų, bilietai tik į vieną pusę. Grįšime į Latviją… įsirašyti.

Ore: Kas lėmė, kad pastaruoju metu jūsų dainos tapo mažiau rokenrolinės, daugiau “radioheadinės”melancholiškos?

A: Aš tai galvoju, kad čia ne RADIOHEAD kalti… O jei rimtai, tai pastaruoju metu atrodo, kad reikia iš pradžių padaryti dainą ištobulinti, kad ji būtų melancholiška, bet tuo pačiu ir rokenroliška.

Z: Nieko mes taip ypatingai negalvojam. Kas į galvą šauna, tą ir padarom. RADIOHEAD tikrai nėra pirmi mano klausomos muzikos grojaraštyje.

A: Bet iš tikrųjų… Labai nusibodo sausas gitarų garsas. Ne tai, kad jis “klasikinis” ar “nemadingas”, bet man pačiam, viduje reikia pasikeitimų.

Ore: Anksčiau jūs dainavote apie ironišką meilę. Ar tai nėra bėgimas nuo savo jausmų parodymo?

A: Tai ir dabar apie meilę kalbame ironiškai… Nenorėčiau daug apie tai daug kalbėti. Kažkodėl tame įžvelgiami tik kraštutinumai – arba meilė – labai gerai, aukščiausi jausmai ir rojus ir visa kita… Arba būna meilė tragiška, liūdna ir visokiais kitokiais ženklais pažymėta. Bet ironiška meilė yra nei tokia, nei tokia… ji tiesiog juokinga yra.

Z: Aš apie meilę nieko nenoriu pasakyti.

Ore: O iš kur pas jus tas “išėjimo” motyvas – Going away ir panašiai…?

A: Iš meilės… Ironiškos [juokiasi].

Ore: Tai papasakokit dar apie “Planą A”?

Z: “Planas A” yra tam… kad… gydytų lietuviu tautą. Dabartines Lietuvos popkulturos lygis žemiau nulio. O “Planas A” yra vaistas tam, kas vyksta. Žodžiu, naikinsim parazitus, kurie trukdo kokybei.

A: Pavyzdžiui Lietuvoje yra susivienijusi, tarkime, Žvagulio leidybinė kompanija. Gudruoliai aplink save surinkę įvairių žmonių ratą… Nuo Paškevičiaus iki Starošaitės. Štai Bendžiai irgi aplink save visokių raketų surinkę. Kompanija “MP3” buria Šeduikytę, Mamontovą… bet juk Lietuvoje yra dar dalis žmonių, kurie negali niekur šlietis, nes tai yra ne jų muzika. “Planas A” orientuotas į ateitį. Mes galime vasarą nebūti Lietuvoje, bet “Planas A” sėkmingai vyks toliau.

Z: Tai “Plano A” dalis.

Ore: Pakalbėkime apie kitas “Plano A” grupes. Ką galvojate apie GRAVEL?

A: Grupė GRAVEL tampa labai vertinga Plano A sudėtine dalimi. Ko nepadarėme mes, tą padarė jie – užvirė pakankamai „skanią“ košę Lietuvoje, dėl ko dabar galim sakyti, kad vyksta savotiška revoliucija. Kitavertus, jie tai darė taip, kaip mes niekad nedarytume – “Eurovizija” ir panašiai. Bet, šaunūs vyrukai, gera muzika, sveikas požiūris:)

Z: Neseniai jie koncertavo viename renginyje Moksleivių rūmuose, buvo užsukę pas mus į studiją… buvo ir daugiau nuotykių. Manau, kad niekaip negalime nieko blogo pasakyti, nors gal daug kas ir norėtų.

Ore: Kodėl pasikvietėte FLAMINGO? DYVUS?

A: Pažintis su grupe FLAMINGO (tuo metu jie vadinosi MEMORIA) prasidėjo labai seniai. Mes kartu pradėjome muzikinį kelią Vilniuje… ir iki šiol esame geriausi draugai. Mūsų požiūriai sutampa beveik visais klausimais, bet tuo pačiu esame labai skirtingi. Šie vaikinai turi labai daug gerų idėjų, todėl laukiu nesulaukiu kada jie parodys savo darbo vaisus.

DYVAI – viena seniausių rokenrolo Vilniaus grupių. Jie vieni iš nedaugelio sugebėjo lietuvišką turinį įforminti angliško stiliaus muzikoje. Nesakau, kad angliška muzika geresnė, jos harmonijos man asmeniškai truputį įdomesnės.

Ore: O ką galvojate apie BIPLAN, kurie groja tame pačiame Žvagulio “tuse” grojo?

A: Jie groja beveik visur, kur juos pakviečia. Jų toks darbas. Nieko čia nuostabaus. Juo labiau… juk jie groja ir “Anzelmutę”, ir “Mažam namely”…ar kambarėlyje? Jiems taip tikriausiai patinka. Aš irgi darau tik tai, kas man patinka.

Ore: Kokie albumai jums svarbiausi šiandien?

A: Mūsų būsimasis…

Ore: Ką manote apie tai, kad žvaigždes galima masiškai pagaminti?

Z: Turi galvoje “Kelią į žvaigždes”? Šūdas, ir tiek… Nieko neverti.

A: Neturi jokios išliekamosios vertės. Man atrodo, kad mes pradedame nuo muzikos ir perdaug negalvojame – tam patiks, o tam nepatiks. Aišku, paskui mes pagalvojam… “Na, gal patiks”…
O juk visame pasaulyje kaip galvojame – iš pradžių kam patiks, o paskui ką darome – kaimui ar miestui, jaunimui ar senam… ir tada darom. O mes padarome, tada galvojame. [juokiasi].

Ore: Ar nebijote tokios situacijos, kad niekam nepatiksite… tik sau?

A: Tada kažkas savaime keisis… Regiu koncertą – nė vieno žmogaus, niekam nepatinka [juokiasi]. Aišku, mes kažkada grojome dviems žmonėms… bet tūsas buvo nerealus. Ypač jiems.]

Z: Šiaip Lietuvoje muzika visko negali nulemti. Esame keturi gražūs vaikinai. Tiesa, Lietuvoje labai paprasta atrodyti išskirtinai…

A: Manau turime daug idėjų, kurios Lietuvoje nebuvo panaudotos. Atrodo, judame į priekį po truputį, bet vistiek gyvenimas gerėja.

Ore: Kaip įsivaizduojate AXIS ateitį?

Z: Aš tai galvoju, kad mūsų albumas tikrai nepražus. Kad nuskambės plačiai. Neišvengiamai tai, kas dabar yra – atseit – alternatyva bus klausoma plačiau nei dabar.

A: Juolabiau, kad Latvijoje ar Estijoje reikalai jau yra pasikeitę.

Ore: Ar jūs tikrai esate britiška grupė?

A: Čia taip tik atrodo per ilgus metus, kad Didžiojoje Britanijoje viskas yra “pagerinta”. Aišku, muzika ten yra nepalyginamai nepalyginamai aukštesniame lygyje. O nuolatos kartoti Anglija, Anglija… taip nieko nepasieksi.

Z: Nors labai sunku paneigti, kad tai yra pavyzdys.

Ore: Tai už ką sirgsite čempionate?

Z: Už Argentiną… (interviu įvyko iki Serbijos sutriuškinimo ir panašiai O iš Europos – aišku anglai, portugalai, italai. Tačiau mes ne fanatikai…

A: Aš irgi ne fanatikas. Aišku, norėtųsi, kad laimėtų Anglijos rinktinė… Bet juk pagalvoji – anglai kiaulės yra. Užtenka dabar apsidairyti aplinkui – ta išskirtinė rūšis, kuri atvažiuoja į Vilnių alaus lakti ir mergų už picą paimti. Taigi anglų sirgaliai ir ne tik… jie realiai yra kiaulės ir paršai. Chuliganai visiški! Visi kiaulės!

Fotografijos – Giedriaus “G-Man” Sprindžio