“Santi Touch išgirdau grojant vienoje Kauno kavinių. Užsukau tiesiog pavakarieniauti. Mane nustebino, kad jis grojo ne tik kūrinius kuriuos dažnai groju pats, bet ir mūsų pačių prodiusuotus gabalus… bei gabalus išleistus RyRalio. Žinoma, kilo noras su vaikinu susipažinti. Vėliau Santis viena po kito į vakarėlius nešė mums miksus. Šiuo metu turiu berods aštuonis jo demo. Tokio užsispyrimo ir atkaklumo gali pavydėti visi jauni didžėjai ar atlikėjai”, – pasakojo “RyRalio CAFÉ” prodiuseris Lauris Lee.
“O Milinis – geras mano draugas. Labai džiaugiuosi, kad pasibaigus JAZZUS JUICE istorijai abu dueto nariai vis dėlto kuria toliau. Gaila, kad ne taip produktyviai… Jon Milini „Crazy Crowd“ bene labiausiai žavintis mane rinkinio kūrinys. Labai nebūdingas Lietuvos kūrėjams optimizmas ir lengvumas.
Daugelis Lietuvos prodiuserių daro puikią, bet liūdnoką muziką. To tikrai negalima pasakyti apie Milinio “Crazy Crowd“. Kūrinys labai dinamiškas ir atspindintis geriausias west coast house tradicijas. Daugelis net nežino, kad vokalinis semplas pasiskolintas ir gerai žinomo Holivudo aktoriaus ir kovotojo Bruce Lee… So keep on floating…”, – pristatydamas autorius juokėsi Lauris.
ORE: Kokia savijauta, paėmus į rankas diską, prie kurio daug dirbta? Kur jį pirmą kartą paklausei?
ST: Savijauta puiki, labai smagu kai matai savo darbo rezultatą. Labiausiai gera ,kai tavo muzika yra šalia tikrų profesionalų kurinių… tai įkvepia dar didesniam darbui. Diską paklausiau grįžęs namo iš karto po “Fashion bare” vykusio pristatymo….
JM: Savijauta labai gera! Tikrai geras CD- gera muzika… ir graži panelė [juokiasi].
ORE: Kam padovanojot? Ar prašė autografo?
ST: Padovanojau savo tėvams pirmiausia, nes jie mane palaikė, ir palaiko mane ir mano darbą. Autografo kol kas nieks neprašė [juokiasi]…
JM: Padovanojau draugui gimtadienio proga, kuris autografo taip pat neprašė.
ORE: Papasakokit apie save, kaip susidomėjot muzika, nuo ko “pradėjot” klausyti muzikos ir kas dabar grotuvuose?
JM: Su muzika susidūriau jau labai senai: atsimenu, kai būdamas trijų metų, ant palangės tėvams surengiau savo pirmąjį koncertą. Dar labai gerai prisimenu jaudulį, kai stovint ant “scenos” prasivėrė užuolaidos ir susilaukiau pirmųjų aplodismentų [juokiasi]. Vėliau pradėjau lankyti Naujalio muzikos mokyklą Kaune. Kai man buvo devyni, išvykau su mama gyventi į Vokietiją, kur ir toliau studijavau muziką. Vokietijoje taipogi pirma karta teko išvysti tikrai įspūdingą įrašų studiją, kuri priklausė mano naujajam dėdei [juokiasi]
Šioje studijoje pradėjau savo pirmąsias elektroninės muzikos prodiusavimo pamokas. Po kelerių metų ši studija kartu su mano dėde persikėlė i Mallorca, tuo pačiu labiau “priartėjo” prie šokių muzikos sostines Ibizos ir atitinkamai naujos klientūros, tokios kaip Cafe del Mar atstovu, LOVESTATION prodiuserių ir kitu įžymių šokiu muzikos prodiuserių ir atlikėjų.
Gerai prisimenu kai šioje studijoje teko stebėti LOVESTATION kūrinio “Teardrops” gimimo eigą: kai vieną ankstų rytų į kiemą įriedėjo maža “Ford Fiesta”, iš kurios išlipo aukštas gerai nusiteikęs vyrukas ir pradėjo dirbti studijoje. Po keliu valandų vėl į kiemą įriedėjo didelis blizgantis “Mercedes”, iš kurio “išsiribuliavo” stambus ir susirūpinęs vyresnio amžiaus vyriškis. Jis atrodė labai skubantis, tačiau jo antsvoris ( t.y. tikrai nemenkas viršsvoris ir keletas nemažų auksinių grandinių) jį gerokai apsunkino ir vertė jį gana stipriai prakaituoti. Iš pradžių jis sumokėjo studijos nuomą. Tada nuėjo į studiją, sumokėjo tam tikra suma jau kelias valandas dirbančiam prodiuseriui ir pasakė, norįs “gabalo”, kuris visiem ” nurautų stogą”.
Tada vėl nurėpliojo iki savo “Merso” ir išvyko.
Darbas studijoje tęsės iki sekančio ryto t.y. iki nuomos parai galiojimo termino. Nuo tada laiko teko susipažinti ir su tikrąja šou verslo puse.
Tačiau tai manęs neatkalbėjo nuo noro pačiam pradėti prodiusuoti savo “beatus”. Grizes i Vokietija pradejau kurti pirmuosius savo kurinius, kuriuos galima priskirti prie triphop, funky hiphop, breaks žanrų. Kai susipažinau su RyRalio DJs, pradėjau kurti pirmuosius house muzikos kurinius.
ST: Viskas prasidėjo, kai pirma kartą išgirdau house muziką. Naked Music, Wave, Miguel Migs, Andy Caldwel ir kiti vardai darė man didelę įtaką , pradėjau kolekcionuoti tokią muziką. Apie metus tiesiog mokiausi groti, kaupiau muzikos kolekciją. Mazdaug 2003 metais pirmą kartą sugrojau draugų vakarėlyje…
Nuo to laiko pradėjau kolekcionuoti vinilines plokšteles, atsimenu, pirmoji buvo Banda Sonora “Pressure Coocker” iš Defected… dar dabar gerai atsimenu kaip džiaugiausi. Paskui augo mano domėjimasis house muzika… ir aisku noras siekti daugiau. Buvo daug sunkumų… bet niekas negalėjo manęs atplėšti nuo grotuvų. Nuo 2004 metų pradėjau kurti savo muziką. Praeitas visas kelias nuo primityvių „loops“ iki dabartinių gabalų, atliktų su tikrais instrumentais.
Dabar mano grotuve sukasi: Rulers of The Deep, Theodor Zox , Dj Mfr, Diesler, Rosalia De Souza, Mark De Clive-Lowe, Micatone, Phonogenic, Booka Shade…
ORE: Kaip prisimenat savo susitikimą su “RyRalio”? K1 tuomet apie juos žinojot ir galvojot?
ST: Pirmasis „tikras“ susitikimas buvo klube, kai atnešiau i vakarėlį Laurynui šūsnį savo promo miksų. Tada žinojau kad RyRalio yra man lyg dievai [juokiasi]… ir labai norėjau parodyti jiems, kad esu dar aš – toks Santi Touch, kuris taip pat groją tokią muziką. Ir labai norėjau pagroti su jais. Iš tikro domėjausi Lauryno ir Šarūno pasiekimais nuo pat RyRalio atsiradimo pradžios. Domėjausi jų vakarėliais, muzika ir žinoma leidyba. Prieš kelis metus „Life Is Long“ buvo mano „pusryčiai, pietūs ir vakarienė“ [juokiasi].
JM: Su RyRalio teko susipažinti jau nuo pat pirmųjų jų renginiu bare “Orleanas” laiku. Buvau nustebęs, kad Lietuvoje vyksta tokie “energingi” renginiai. Pagalvojau- “šie vyrukai su savo muzika verčia visus džiaugtis ir šypsotis- tai yra tikrai gerai!”
ORE:Ar sunku yra komponuoti, prodiusuoti muziką? Nuo ko reikia pradėti?
JM: Kaip ir visi kiti darbai, prodiusavimas kartais gali būti sudėtingesnis, o kartais lengvesnis. Kadangi tai yra kūrybingas darbas, jo sudėtingumas priklauso nuo atsidavimo ir įkvėpimo.
Kaip ir kitus, pirmieji žingsniai prodiusavime yra sudėtingi: reikalauja kantrybes, susipažinant su instrumentais, programomis ir įgyjant naujus įgūdžius. Su laiku technine prodiusavimo dalis darosi vis labiau tau suprantama, tuo pačiu gali vis tiksliau įgyvendinti įdėją… kuri, be abejo, yra kiekvieno muzikos ir prodiusavimo pagrindas.
ST: Norint kurti gerą muziką, reikia turėti bent jau minimalų muzikinį išsilavinimą. Prodiusuoti muziką tikrai nėra lengva, tam reikia daug kantrybės [šypsosi]. Man sukurti kurinį anksčiau pakakdavo 20 minučių, tačiau dabar reikia jau savaitės įtempto darbo. Dirbdamas įgyji daug patirties ir pradedi iš savęs reikalauti daugiau.
Norintiems pradėti kurti bet kokią muziką siūlyčiau bent metus pasimokyti kompozicijos muzikos mokykloje. O naudotis programomis galima išmokti ir namie – tiesiog sėdint ir dirbant su jomis.
ORE: Kam skirta jūsų muzika?
ST:Mano kūriniai iš pradžių „pereina“ šeimos ir geriausių draugų patikrinimą [juokiasi] Iš tikro pirmas klausytojas esu aš… Ką nors sukūręs visada padarau pertraukėlę… ir po to atsigulęs ant sofos perklausau gabalą, tarsi būčiau paprastas klausytojas. Dažnai kyla daug idėjų ką ir kaip patobulinti.
JM: Nenorėčiau savo kurinius skirti kažkam asmeniškai. Manau, jog mano kuriniai turėtų patikti house muzikos klausytojams, kurie atviri naujovėms, bei tiems, kuriems patinka džiazo, fanko žanrų motyvai
.
Kur lankotės internete?
JM:Ilgai reiktu vardinti mano dažnai lankomas svetaines… tai įvairios įrašų parduotuvės, o taip pat įrašų kompanijų puslapiai.
ST: Nelabai turiu laiko „sėdėti“ internete. Mėgstu aplankyti “Ore Kalendorių”, pora interneto muzikos parduotuvių… šiaip paskaitinėju užsienio muzikinę spauda.
ORE: Ką atsakytumėt tiems, kurie sako, kad “house” jau išsisėmė? O gal yra kaip tik atvirkščiai?
JM: Jau J.S. Bachas yra pasakęs, jog muzikai nėra ribų. Manau, jog kalbant apie house muziką, visu pirma reiktu kalbėti konkrečiai. Šiuo metu atsirado begalė house pakraipų, kurios sparčiai vystosi. Vienos iš jų labiau populiarios, kitos mažiau, dar kitos, arba jų elementai, vėl naujai “atgimsta”.
Kai kurios pakraipos vis labiau atitolsta viena nuo kitos, taip tarsi sukurdamos naujus žanrus. Kai kurios atitolę, vėl artėja viena prie kitos. Kalbant apie house muziką apskritai, galėčiau drąsiai teigti, jog tai yra vienas iš dinamiškiausiu ir labiausiai diferencijuotu muzikos žanrų. O tai, manau, gali tik patvirtinti, jog ši muzikos sritis dar tikrai nėra išsisėmusi.
ST:Atsakyčiau, kad house muzika pereiną i kitą lygi. Šiaip house muzika, mano manymu, nėra vienas stilius. Ji turi daug atšakų. Aš atviras daugumai stilių, tačiau negalėčiau pasakyti, kad vienas ar kitas išsisėmė. Tai tikrai nuspręs ne vienas žmogus…. Kuriam kažkas atrodo ne taip…
ORE:Gal turit kokį pomėgį, kurio neturi kiti…
ST: Kolekcionuoju kvepalus [juokiasi]
ORE:..ar kokį, apie kurį dar niekam nepasakojot?
JM: Turiu… [šypsosi]
ST: Aš tai neturiu ko slėpti nuo kitų.
Komentarai