ICELAND CHIEFS [2]

Tiesa, truputį susimaišėme del praėjusioje dalyje aprašytos grupės WOLF PARADE… Nes ketvirtadienį jų nematėme. Tai yra, ne tai kad nematemėme nieko. Jie negrojo. Tai yra, negrojo ketvirtadienį. Nes jie grojo penktadienį. O penktadienį, po visko, mes juos ir matėme.
Tai toks ir patikslinimas. Tiesa, redaktorius mūsų paklausė, koks Islandijoje oras. Oras, sakyčiau, toks koks ir turėtų būti Islandijoje spalio (originale – sausio:) – red. past.) mėnesį. Tiesiog šalta, todėl stovėti kilometro-valandos eilėse buvo nemažas iššūkis mums….

Penktadienis

Penktadienį mes patarukėme tiesiai į “Art Museum”. Aišku, festivalio metu buvo daug vietų, kur grojo daug gerų grupių. Pavyzdžiui, didžiausias miesto klubas – teatras “Nasa”. Ten susirinko visokie įžymūs atlikėjai, kokios tai BRAZILIAN GIRLS ir dar daugybė kaži ko. Tačiau apie “brazilų mergaites” nežinojom nieko, todėl į tą pusę nepatraukėm. Svarbi festivalio vieta buvo “Grand rokk” – tai klubas, kuriame kelis metus bazavosi pats geriausias vietinis rokas, ir, kurį “Grapevine” pavadino “Airwaves festivalio širdimi”.

“Reykjavik Grapevine” tai toks anglų kalba užsieniečiams Islandijoje leidžiamas žurnalas. Festivalio metu išėjo nemokami laikraščiai “Grapevine Airwaves 2006”, kuriuose buvo aprašyti vakarykščiai koncertai recenzijos, interviu su muzikantais ir panašiai. Taigi, “Grand Rokk” buvo festivalio širdis, kaip rašė festivalio laikraštis, bet mes ir ten nenuėjom, nes vis dėl to labiau norejom pamatyti, kas vyko “Art Museum”.

Penktadienis mums padovanojo tris išskirtines grupes. Pirmiausia, ISLANDS iš Kanados, iš Montrealio. Sunku pasakyti, ką jie groja. Vienur rašoma, kad tai “palaimos mašina jaunimui su smuikais, bosu, klavišiniais instrumentais, būgnais ir – kartais su bosiniu klarnetu”, kitur – “keistuoliais, kurie dainavo garsiai, bet savo kūryba pabėgo nuo tos arcadefire-modestmouse mados, kurios gali tikėtis iš kanadiečių”. Tikriausiai tai galima būtų tiesiog pavadinti lengvu roku… Žodžiu kas ten bebūtų, jie sukūrė labai gerą nuotaiką – ir ant scenos ir žiūrovų tarpe. Ir tas smuikas, kuris bent man dažniausiai netinka niekur, ISLANDS muzikoj visai “suėjo”.

Ne mažiau įspūdingas buvo APPARAT ORGAN QUARTET pasirodymas. Žinau, kad Lietuvoje buvo vokietis Apparat, bet čia kitas projektas – tikras orchestras. Keturi vyrai – nepasakysi, kad vaikinai – bet jau vyrai grojo vargonais ir dar visokiais dalykais, prijungtais prie vargonų; jiems talkino vienas būgnininkas. Iš viso to išėjo labai nebloga šokių muzika. Kartais skambejo tarsi melodingos elektroninės baladės, o kartais – visiškas reivas. Jų pačių sukurtos vizualizacijos virš scenos dar padidino efektą. “Grapevine” parašė, kad jie buvo vieni išskirtiniausių festivalio dalyvių. Galima visai su tuo sutikti.

Po jų ant didžiosios scenos užlipo dar mokykloje besimokantys JAKOBINARINA. Jie išgarsėjo po praėjusių metų Airwaves festivalio, kai net žurnalas „Rolling Stone“ parašė, kad šie vaikiai yra “Lifeblood of the year”. Ir iš tiesų, neįtikėtina, kaip, atrodo ne tiek daug patirties turintys muzikantai, gali atlikti puikiai – jų pačių sumąstytą muziką. Tikrai originalios klavišinių ir gitarų partijos… ir visa kas buvo ant scenos – buvo tikra energija. O vokalistas labiau šaukė nei melodingai dainavo, bet tai darė tik dar didesnį įspūdį. Nors kažkas juos lygino su HAPPY MONDAYS, koncerto metu apie tai net nepagalvojau. Man labiau priminė savotišką pankroką, tik ne tokį standartinį, kokio jau esu tiek ir girdėjęs.

Tai va, o jau kai pasirodė Anglijos spaudos nulaižyta ir nugrota THE GO! TEAM, tai po pirmos dainos išėjome iš koncerto. Liko neaišku – kam toks popsas tokiam festivaliui?

Šeštadienis

Apie šeštadienį norisi jau rašyti trumpai. Mes vėl „Art Museum“. Pro akis slenka atlikėjai…Daniel Agust, Petur Ben, BIGGI… Visi šioje šalyje groja ir dainuoja. Ir štai scenoje mūsų draugai THE LEAVES. Aiškėja, kad neveltui jie išleido savo pirmą albumą Anglijoje, pardavė keliasdešimt tūkstančių kopijų, ir dabar apie juos šokinėja ta pati vadybos firma, kuri šokinėja apie RADIOHEAD ir SUPERGRASS. Dabar „leavsai“ baigia įrašinėti dar vieną albumą, ir dėdės iš Anglijos jo labai laukia. Tikrai manau, kad iš jų bus kažkas labai gero. Čia jie dažniausiai lyginami su COLDPLAY, bet šiaip ten nieko panašaus nėra, išskyrus tai, kad viskas labai gerai skamba. Visi garsai atidirbti su nuostabiu preciziškumu. Lankstinuke parašyta, kad jie yra most radio friendly band in Iceland. Bet aš niekada negirdėjau nei vienos dainos per radiją Reikjavike. O žmonės dainuoja jų dainas. Reiškias žino… ir garsas gražus.

THE CRIBS… žinia, jie visur apšildė vieną grupę iš Leeds, todėl ir čia jie. Įspūdžio nepaliko jokio, galbūt per daug melancholiškai ir rimtai buvau nusiteikęs po LEAVES koncerto. O KAISER CHIEFS… jėga. Kai jie pasirodė scenoje, ir garso padvigubėjo, ir šviesos paefektyvėjo, ir viskas skambėjo kaip iš įrašo. Ir žmonės pašėlo… Watching the people get lairy
Is not very pretty I tell thee…

Matosi, kad Ricky Wilsonas puikiai supranta, kad yra žvaigždė. Nepamiršta laikas nuo laiko paskaldyti tokių iš požiūrio nereikšmingų frazių, kaip: „How are you Iceland“ ar „I am here the first time and I like it“. Tokių frazių nepamiršo ir prieš kelis mėnesius čia apsilankęs Morrissey. Bet tūsas, tūsas buvo nerealus – visa tai, kas buvo iki tol, atrodė tarsi apšilimas. O kai „kaizeriai“ baigė groti, ir festivalis baigėsi.

O tada mes patraukėme į „Kaffibarinn“. Ir toliau – neatsimenu!