„Prestižas“

Abra kadabra: su pirmąja šiemet filmų banga į kino teatrus atkeliavo „Prestižas“. Filmas, praturtintas magija ir istorijos elementais, pritraukė gausų būrį žvaigždžių. Veiksmas sukasi aplink Hugh Jackmano ir Christiano Bale‘o herojus, o fone sukiojasi Scarlett Johansson, Davidas Bowie, Piper Perabo ir kiti. Techniškai vien jau vardai turėtų garantuoti sėkmę filmui. Gerai, kad ties tuo gerumas ir neužsibaigia.

Svarbiausiu veikėju laikyčiau scenarijų. Kaip retai pasitaiko šiandieninėje Holivudo produkcijoje, „Prestiže“ scenarijus toks, kokio ir reikia norint išlaikyti žiūrovą susidomėjusį, įtrauktą į veiksmą ir nežiūrintį į laikrodį. Pagrindinis dėmesys skiriamas magų kovai, o ši kova apipinama papildomomis peripetijomis: meile, šeima, technologijomis. Gausūs įvykiai keičia vieni kitus, tačiau harmoningai, jokio chaoso įspūdžio. Ir tai yra pagirtina.

Patrauklu ir tai, kad kova, vykstanti tarp dviejų magų, nėra tradicinis gėrio ir blogio susirėmimas. Jokio seilėjimosi, akivaizdaus simpatizavimo vienam ar kitam veikėjui. Taip iki pat filmo pabaigos ir nepasidaro aišku, kuris kurį įveiks, kuris išsaugos daugiau žmogiškumo ar švaresnę sąžinę. Nors patys filmo kūrėjai kaip prestižą įvardina paskutiniąją, esminę bet kokio triuko dalį, bežiūrint filmą atsiranda ir kita pavadinimo interpretacija. Prestižas (bendrąja prasme) yra tai, dėl ko viskas prasidėjo, tęsėsi, o po to ir užsibaigė. Iš pradžių Bordenas (C. Bale‘as) užsinorėjo didesnio įtaigumo atliekant triuką (tuo pačiu ir prestižo). Šis jo noras pasirodė pražūtingas ir taip į prestižo vaikymąsi įsijungė Angieris (H. Jackmanas).

Iš dalies dėl to paties prestižo varžėsi ir Nikolas Tesla su Tomu Edisonu. Šie žmonės yra vieni tų, kuriems turėtume būti dėkingi už kintamąją srovę. Judviejų kova filme užima foninę, tačiau simbolinę vietą. Nikolą Teslą įkūnijo Davidas Bowie. Vienos įtakingiausių asmenybių muzikos istorijoje vaidmuo „Prestiže“ įtikinamas ir įsimenamas. Kiek priešingai yra su Christianu Bale‘u. Pasirodė, kad jis nesugebėjo įsijausti į istorinę epochą ir tiesiog sukūrė vaidmenį, kuris lygiai taip pat būtų atliekamas ir filme apie mūsų laikus ar netgi apie ateitį.

Bendrai vertinant, „Prestiže“ žymiai daugiau teigiamybių nei minusų. Galima prikibti nebent tik prie kai kurių aktorių vaidybos, tačiau scenarijus toks įtraukiantis, kad tiesiog pats veiksmas užgožia trūkumėlius ir leidžia mėgautis puikia, kiek detektyvine, istorija. Taip pat nepamirštama ir apie gilesnįjį kino dugną: sukurti tikrai įtaigūs ir spalvingi apsėstųjų manijos (prestižo) charakteriai, kurie praktiškai gali būti aptikti ir mūsų visuomenėje. Tikrai žavintis, mėgautis verčiantis kinas. „Prestižas“, vertas prestižo.

Roslas