Ekologijos Partyzanai

Mėnesių mėnesius jaunosios Lietuvos galvos siuntė joms šovusius vaizdus apie ekologiją, gamtosaugą, aplinkosaugą ir net mylimus katinėlius, aišku. Šiandien visiems jiems skiriame savo širdis, kai kuriems – apytaką ir apykaitą gerinančias išvaizdos apsaugos priemones, respectą, ir netgi high-five. O kadangi vakarop (penktadienį kovo23 18.00 konstitucijos pr.25) mus nuraminti sutiko teisingos gamtos grupė Partyzanai, tai nusiuntėme jiems klausimų…

Pažodžiui man „Partyzanai“ – tai miškų ir bunkerių vakarėlis, stribų šautuvai ir paklaikusios nykstančių vilkų akys, o gal Che Guevara, komanduojantis „Greenpeace“ laivui.. Kas jums yra ekologija ir apskritai žalios idėjos, kaip ėmėtės tuo domėtis ar palaikyti?

Gvidas: Žodis ekologija Lietuvoje asocijuojasi su medelių sodinimu, o „žalieji“ tai tie, kurie apsikabinę medelį neleidžia jo nukirsti. Tikrovė yra kiek kitokia. Pasaulis keičiasi, ir kartu su juo sparčiai kinta aplinka bei klimatas. Didžiąja dalimi klimato kaitą įtakoja žmogaus sukurta aplinkos tarša. Vien medelių sodinimu gamtai padarytos žalos neatstatysi. Vakaruose tai jau seniai ne naujiena. Ir ypatingai pastaruoju metu plačiai kalbama apie gresiančią ekologinę katastrofą, tačiau kaip bebūtų gaila, imamasi nepakankamai priemonių tam atitolinti ar net sustabdyti.

VJ Lumos: Man labai patinka vėjo jėgainės. Labai gražūs tie trisparniai:) Vieną veikiantį mačiau ir Lietuvoj, kiti, deja, tik stovi, ir valdžios vyrukai kažkodėl laiko juos sustabdę?.. Šiukšlių skirstymas bent į tris grupes turėtų būti natūralus dalykas kiekvienam mūsų. Juk labai daug gerų dalykų dabar žmonės išmeta. Net didieji verslo centrai neturi atskirų popieriaus konteinerių. Dėl šito labai liūdna. Juk ten popieriaus kalnai kasdien. Reiktų rinktis ir kuo mažiau pakuočių turinčius daiktus.

Vienos muzikinės jaunimo televizijos padalinio Lietuvoje marketingo direktorius sako, kad jaunimą rūpintis aplinkosauga skatintų žaidimai bei įrodymai, kuo jam tai naudinga. Ar panašiai. O kaip jūs manot?

Gvidas: Be abejonės, įrodymai yra ta rūgščioji tiesa, kuri verčia susimąstyti. Pats žiūrėjau ne vieną filmą, skaičiau daugybę mokslinių tyrimų bei knygų apie klimato kaitą. Daugeliu atveju tiesa liūdina, tačiau visa ši informacija nėra pateikiama tam, kad depresuotume. Reikia imtis kuo skubesnių veiksmų siekiant mažinti aplinkos taršą. Negalime vadovautis teiginiu „po manęs nors ir tvanas“.

VJ Lumos: Gali būti. Dar geriau būtų, jei jaunimas ir be žaidimų suprastų:-) Seneliai vis dar prisimena gūdžias žiemas ir braškančias nuo šalčio tvoras. Mes, matyt, tokių prisiminimų nebeturėsime.

Ar galėtų vienas iš atsakymų, kaip didinti jaunimo sąmoningumą, būti klubinės kultūros vadai ir kūrėjai apskritai? Kaip Rüt Rüt „Rūšiuok Rūšiuok“? Kiti šiuolaikiniai menininkai?

Gvidas: Menininkai ne išimtis tarp begalės kitų švietėjiško darbo šalininkų. Manau, visi lygiai turėtų stengtis informuoti jaunimą apie Ekologijos svarbą.

VJ Lumos: Gali būti bet kuris iš mūsų, svarbu, kad įtikinamai atrodytų. Ir kuo greičiau, tuo geriau:) Dažnai klausimai (šiuo atveju – kaip didinti jaunimo sąmoningumą) sustabdo visą reikalą. Kaip jaunimas gali būti nesąmoningas? Juk dabar visi bręsta žymiai anksčiau. Gal paprasčiau būtų nuolatos turėti hotspotą renginiuose ir platinti ten infomedžiagą. Kas ką veikia, iš karto būtų aišku.

Pavyzdžiui, ar egzistuoja gera daina apie gamtosaugą? :) Kino tai, žinau, nemažai..

Gvidas: Vokietis Dominik Eulberg yra didelis gamtos mylėtojas, šalia muzikos kūrybos dirbantis miškininko darbą. Neseniai išleido muzikinį albumą “Heimische Gefilde”. Visas albumas – gamta ir Techno muzika.

VJ Lumos: Sėjau rūtą, sėjau mėtą. Užaugo ąžuolėlis… Visos dainos yra apie gamtosaugą.

O kiti jūsų kolegos ar, pagaliau, draugai, ar susirūpinę nors kiek ten klimato atšilimais ir išmetamosiom dujom, natūraliais produktais bei mityba, etc.?

Gvidas: Geras pažįstamas, taip pat DJ’ėjus, Daimon (Techstylism) rodo sveikos mitybos pavyzdį. Draugų kompanijoje nevengiam globalinių temų ir dažnai diskutuojame klimato atšilimo tema. Gaila, bet ne visi mano pažįstami gali argumentuotai diskutuoti šia tema. Daugeliui tai tiesiog neįdomu ar kažkas tolima.

VJ Lumos: Kalbama apie tai vis dažniau. Juk puiki tema. Kai žiemos sulauki sausio viduryje, natūralu apie tai kalbėti. O iš miško įvažiavęs į sostinės smogą irgi raukau nosį. Smirda. Sveikai maitintis lietuviai tikrai mėgsta, su šituo mes problemų neturėsime:) O va silpna susisiekimo sistema verčia naudotis privačiu transportu, deja. Čia jau valstybės politika.

Ar patys geriat ten visokias ekologiškas sultis, vartojat džinsus ar valiklius, pagamintus iš daržovių? Nes tokių dabar yra?

Gvidas: Geriu tik natūralias obuolių, morkų, apelsinų, greipfrutų ir kt. sultis.

VJ Lumos: Geriu vandenį iš šulinio ir jau radau šaltinį. Greitai gersiu iš jo :-) Sultis geriu gal tik obuolių. Stebėjau visą obuolių subrendimo periodą – sultys tikrai ekologiškos:) Kelnės tinka medvilninės.

Jei įsirenginėtumėt ekologišką namą, koks jis būtų? (Saule ar vėju varomas, etc…)

Gvidas: Vienoje Paryžiaus parodoje „Changer D’ère“ mačiau medinį pusrutulio formos namelį ant „vištos kojos“. Esmė yra ta, kad namą maitina saulės baterijos patalpintos ant stogo, o besisukančio namo langai visuomet žiūri į saulės pusę. Statydamas savo būstą tikrai atsižvelgsiu į tokio namo privalumus.

VJ Lumos: Ko labiausiai noriu, tai šilumos siurblys. Medį kūrenti gaila, o va tas freonas po žeme, tikiuos nieko neskriaustų ir dar namą bei vandenį pašildytų. Keista, kad tai atsiranda tik dabar. Stogas žinoma būtų saulės baterija, taip pasigamintų elektra.

Klausimas vizualizatoriams: kiek vaizdinė komunikacija gali paskatinti žmones elgtis su gamta sąmoningiau, ar veiks tai kada nors taip, kaip plaučių vėžio fotosesijos (atseit) įkvepia metančiuosius rūkyti?

VJ Lumos: Vaizdu žmogus gauna daugiausia informacijos. Reikia teisingai perduoti žinią, o pasąmonė suveiks teisingai. Žmogus linkęs kurti, ne griauti.

Ir dar: rengdami ekologinio vaizdo konkursą, pastebėjome spragų jaunųjų lietuvių estetiniuose pagrinduose, išprusime ar konteksto žinojime. Čia jau šiek tiek kita sfera, bet ar demonstruodami savo projektus, patiriate daugiau supratimo, ar lietuviai gali šokt pagal viską, ar prašo hitų švilpimais bei rašteliais, o gal yra ką papasakot apie šokius kur nors provincijoje? Mūsų dabar klausosi nemažai vidurinių mokyklų iš VISOS Lietuvos..

VJ Lumos: Švietimo sistema turi spragų… Gerai, kad yra internetas, ir sąmoningesni žmonės seniai jame randa viską, kas domina ir aktualu gamtosaugos tema: www.worldchanging.com

Būna diskotekos traukiniuose bei lėktuvuose, ir net žinau vieną meno-naujųjų medijų transliaciją iš miško, o kada bus šokiai Labanoro girioje, ar panašiai? Kaip per filmą „Aš esi tu“? Arba Žuvinto rezervate? Ar įmanoma tai? Tiesa, mums kaip žalios minties entuziastams, imponuoja ir, pvz., idėjos rengti vakarėlius Kuršių Nerijoje..

Gvidas: Turime idėją padaryti renginį prie jūros, bet ne Kuršių Nerijoje, o arčiau Klaipėdos, kur pakrantės yra kiek užterštos. Imame pavyzdį iš Vokietijos bei Anglijos, kur rengiami šiuolaikinės muzikos renginiai paplūdimiuose, o po jų aplinka idealiai sutvarkoma.

VJ Lumos: Šokiai Labanore vyksta visą laiką. Reikia tik sekti žinias. Gerai, kad žmonės nors taip į gamtą nuvažiuoja. Dar geriau, kai po savęs pėdsako nepalieka. Na medžius privalu sodinti.

Penktadienį, dar net dorai nesutemus, (18 val.) pasirodysite neprognozuojamai auditorijai vadinamuosiuose „Moksleivių rūmuose“, t.y. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Konstitucijos pr. 25, kur lis tom ekologiškom sultim ir kitais produktais, sienose suksis jaunųjų Lietuvos galvų gamtosauginiai vizualiniai projektai.. Ko galim tikėtis iš Jūsų?

Gvidas: Daug geros muzikos.

VJ Lumos: Gražių vaizdų iš įvairių kraštų. Mielų akimirkų gražioje gamtoje.