O kas čia dabar? Knygos pavadinimas, kuris atrodė kaip visų paaugliškų jausmų vakarėlis, staiga pavirsta (korporacinio) ūkio muilo opera, pastatyta ne iš Sebastiano ir Chulijos mecosopranų, o iš kažkokio Kristiano ir jo trijų „Rollexų“: darbinio, pramoginio ir skirtojo sporto klubui?
Na ir dar vieną „Rollexą“ galima užmauti rašytojui, kad mūsų herojus Wonderboy‘us ne tik valandų valandas sėdi tarybos prezidiumų posėdžiuose, bet dar mėgsta būti smaugiamas, kad pasiektų orgazmą, tokiu gražiu būdu, kurį „amerikiečiai vadina scarfingu“. O kur gi skaitytojo/s orgazmas, skirtas šiai knygai? Raktą rasime jau net ne tituliniame, o pačioje kartoninio viršelio antroj pusėj: „Pasakiškame ir Prabangiame kristiano Pasaulyje – Koncernų Direktorių ir Sekretorių, Verslo Steigėjų ir Milijonierių ir Politinių Pakalikų, Investuotojų ir Palydovių, Knygų Leidyklų Redaktorių ir Verslo Žurnalistų Pasaulyje – dar susipažinsite su:..“ Na, nejau ne fantastiškas pasaulis?
Tai kas čia iš tikrųjų, pagaliau, per tokia– nauja rinka? Tipo, namų šeimininkes gal kankina aistros ne vien muilui, putojančiam anapus aukštų gyvatvorių tarp Lotynų Amerikos baseinų aristokrato ir jo tarnaitės Čikitos, kuri nusiėmusi akinius pavirs garsiausia Beverly Hillso manekene, bet ir, nu tebūnie, naujas fetišas: ką dabar vilktis, kostiumą ar smokingą, limuziną ar sportinį BMW? Kaip sureaguos valdybos pirmininkas į mano naują planą apkarpyti dividendų išmokas investuojant į tokį mistinį akcijų supirkimą, kuris sujungs tris kerėplas kompanijas, t.y., nieko nesakančius pavadinimus vienoj tokioj biržos lentelėj, ogi į oficialią pasitarimo dienotvarkę šito klausimo nebuvau įtraukęs? Hm? Hm? Ar..
Tokius romanus suinteresuoti skaityti korporacijų direktoriai, ar norintys tokiais tapti, ar „dvejus metus dirbantys vadybos stažuotojais žiniasklaidos koncerne Schibsted ASA“ (čia iš autoriaus biografijos, kuri knygos gale sudaro du sakinius. O vis dėlto jo ankstesnė knyga buvo apie Proustą..)?
Kad, man rodos, jie arba skaito Borgesą su Marquezu kartu paėmus, arba, žmonai nupirkę „Grožio kirtį“ ar ką ten, varto naują dėmėtųjų gazelių šaudymo Ganoje katalogą..
Aišku, nepasakysi, kad Wonderboy‘aus romanas – tai viena be galo besitęsianti biržos akcijų ar akcijų biržos eilutė, pertraukiama atitinkamų pietų su atitinkamomis fizionomijomis, sekretorėmis, atitinkamos odos portfeliais ir atitinkamais kompleksais. „Painiame“ nesvarbių dialogų ir netalentingų detalių tinkle sušmėžuoja seksualus viešnamis, skanūs iškrypimai, slėpininga fatališka puma prie baro, kažkokio recenzento įžvelgiamos gresiančios „paslaptingos ir pražūtingos jėgos“.. o už ambicijas ir paslaptis gresia grėsmingi uraganai.
Bet galų gale, net nepaisant viso praeities Prousto, rašinys taip ir nepademonstruoja distancijos, kuri iš šalies, kaip žada viršelis, pažvelgtų į „naują jaunų karjeristų kultūrą“, viskas paskęsta kaip-nors-atitinkamai sutvarkyto verslo trikampio liftuose.
Komentarai