Seserų Casady duetas COCOROSIE (viena pasivadino Coco, kita – Rosie) išleido naują albumą ir suteikė medžiagos aršioms diskusijoms, nes klausytojų nuomonės skiriasi kaip diena ir naktis. Vieniems tai atrodo kaip geras „Noah‘s Ark“ tęsinys, kitiems tai atrodo kaip stovėjimas vietoje, niekam tai neatrodo kaip žingsnis į priekį. Gal nebent labai hardcore Cocorosie fanatikams, kurių nuomonė apie albumą paprastai nesiskaito, nes ji yra tokia pati tiek jį išklausius, tiek du metai prieš jo išleidimą.
Iš tikrųjų net šiek tiek juokinga, kad The Adventures of Ghosthorse and Stillborn“ yra toks akivaizdus bandymas sukurti įrašą pagal „Noah‘s Ark“ šabloną. Pastarajame turėjome hip-hopo, PINK FLOYD išpopuliarintų buitinių garsų; naujajame COCOROSIE albume turime to pačio.
Skirtumas? Atsirado animalistikos motyvų, o repas verčia skippint dainą ir žvalgytis, ar kas nors iš muzikos snobų neišgirdo tavęs jos klausantis. „South 2nd” skambėjusį telefoną keičia „Black Poppies“ karvės ir „Rainbowarriors“ arkliai. Singlas „Rainbowarriors“ gerokai skiriasi nuo viso albumo ir atrodo, kad buvo įrašytas specialiai radijo stotims. Klausosi lengvai, bet vien už tai laurų niekas nedalina, AQUA irgi klausosi lengvai. „Noah‘s Ark“ gabale „Bisounours“ girdėjome prancūziško repo, kurio mano nefrankofoniškos ausys nors ir nesuprato, bet klausyti buvo malonu. „Rainbowarriors“ irgi repuojama, tik šokiruoja tai, kad nors lyricsai ir ne tokie tragiški, maniera primena kažkada radijo stočių mėgtą One-T dainą „Magic Key“.
„Bloody Twins“ prisukamos muzikinės dėžutės garsai ir nevykusi „Houses“ Bjork padielka mėtomos monetos garsų fone, kuri po to pereina į neblogą, bet ne vietoje įkištą bažnytinį giedojimą, sukuria nemalonią nuojautą. Žinot Užupio mergaites, pasidabinusias plevėsuojančiais sijonais, rankų darbo apyrankėmis ir legwarmeriais? COCOROSIE seserys naujame albume „The Adventures of Ghosthorse and Stillborn” turi tokią pat nemalonią pseudo-menininkių vibe, klausantis beveik imi tikėtis išgirsti dainas apie _cinamonines svajones_ ar ~tylos prisilietimus~. Įspūdį sustiprina sunkiai klausoma, trūkčiojanti “Miracle”. Galutinai užmuša KiToKiE dvasia persisunkusi daina “Japan”, įkyriai teigianti, kad visi nori važiuoti į Japoniją. Lyg to nebūtų gana, ji užsimena ir apie įgristi pradedantį karą Irake.
Kadangi liūdna žiūrėti, kas darosi su kažkada įdomiomis Casady seserimis, pabaigti norėčiau teigiama nata. Ankstyvąją Bright Eyes kūrybą primenančiu monologu pradedama daina “Werewolf” – klausoma, ir net nebloga. Tiesa, nieko prilygstančio šedevrams “Beautiful Boyz” ir “Armageddon” nėra. Visas albumas patiks tik jau anksčiau minėtiems fanatikams ir galbūt tiems, kurie pirmą kartą išgirs COCOROSIE.
[ag]
Komentarai