Kai visi spjaudo ant ‘persiėdusios korporacinės Amerikos’, Jamesas Murphy mojuoja žvaigždėta ir juostuota vėliava. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai jaudinančiai, bet nereikėtų pamiršti fakto, kad LCD SOUNDSYSTEM frontmenas yra iš Niujorko, miesto, kuris labai sėkmingai išvengia likusiai Amerikos daliai skirtos pasaulio paniekos. Kai visi indie rock vandenyse mirkstantys europiečiai nori į Londoną, londoniečiai veržiasi į Niujorką. Tuo tarpu Murphy išleidžia albumą, kurio dviejų svarbiausių dainų tekstai pabrėžia jo šaknis.
Pirmosios – “New York I Love You” – pavadinimas iš karto kelia asociacijas su populiariais marškinėliais, ant kurių užrašyta I (heart) NY. Odėje Niujorkui pasireiškia žmogiškoji Jameso Murphy pusė (o antroji, be abejo, yra robotas), ir, kai instrumentų minimaliai remiamas vokalisto balsas liūdnokai dainuoja apie savo besąlygišką meilę gimtajam miestui, ten pakliūti jau nori nebe tik londoniečiai, bet ir visas likęs pasaulis.
Kitas patriotizmo pliūpsnis – “North American Scum”, kur (jei interpretuojant tekstus tiesiogiai) grupė spjaudosi aiškinimais, kad jie ne anglai, o būtent tie patys nemėgstami amerikiečiai. Muzikine prasme čia LCD SOUNDSYSTEM yra tokie, kokius mes juos atsimename – roko ir elektronikos sintezė, pagal kurią gera šokti ir kurios galima klausytis už šokių aikštelės ribų. Sunkaus boso remiamas Murphy vokalas keičia formą kaip chameleonas, kai kuriose vietose beveik įgydamas LOUIS XIV vokalisto Jason Hill stilių. Jei netikit – paklausykit “Finding Out True Love Is Blind”.
Dėl geriausio albumo bruožo – įvairovės – sunku atsispirti norui atskirai komentuoti kiekvieną dainą. Trumpai tik pasakysiu, kad blogų dainų “Sound of Silver” nėra (sutinku ginčytis tik dėl “Watch The Tapes”): grynai elektroninė “Get Innocuous” pasitinka vos ne Plastikman-išku ping pongo beatu, NEW ORDER-iška “All My Friends” (kurios neblogą koverį įrašė FRANZ FERDINAND) stebina nenutrūkstamu klavišinių maigymu, kuris nori nenori kelia mintis apie klavišininko pirštus traukiantį mėšlungį. Daina, kuria pavadintas ir albumas – “Sound of Silver” – pasiūlo kartojamą, bet neužknisantį tekstą, “Us vs Them” – į pabaigą intensyvėjantį elektrobytą. Eklektiškam, bet stebėtinai derančiam tarpusavyje LCD SOUNDSYSTEM gabalų rinkiniui gyvumo suteikia visas būrys Murphy padėjėjų, kurie groja įvairiausiais instrumentais (varpeliai?!), pritaria ar tiesiog ploja.
Antrasis LCD SOUNDSYSTEM albumas ir vėl siūlo dance punk, tačiau elektronika roką šiek tiek palieka nuošaly. Galbūt tai ir nėra blogai, juk tai vis tik – šokių muzikos grupė. Tačiau nešokančiam klausytojui iš karto užklius tokie dalykai, kaip atsibostantys pasikartojimai ir vienodas beatas kai kuriose dainose. Tokie gali iš karto įsigyti tik recenzijos pradžioje išskirtus du gabalus.
Spauda nevengia pasišaipyti iš Jameso Murphy, bet jis gali ramia širdim atkišti du pirštus (arba, kaip tikras amerikietis – vieną) kam tik nori, nes DFA klesti, o „Sound of Silver“ jau dabar galima vadinti vienu geriausių metų albumų. Jei prieš dvejus metus DAFT PUNK grojo LCD SOUNDSYSTEM namuose, tai greitai LCD SOUNDSYSTEM gros DAFT PUNK namuose. Mano namuose jau groja.
[ag]
Komentarai