Muziką Sophie Ellis-Bextor pasaulyje visada papildydavo blizgesys, šviesos ir akinančiai ryškūs akių šešėliai. Viso to koncentracija trečiame studijiniame albume „Trip The Light Fantastic“ nė kiek ne silpnesnė nei ankstesniuosiuose, disco ir pop dovanėlė pristatyta kaip visada: pačiu laiku (Sophie kažkaip ilgokai buvo dingusi iš akiračio po antro albumo „Shoot From The Hip“ išleidimo), kokybiška ir gražiai įvyniota. Žmonės – gal ir ne šarkos, bet prie tokio blizgučio sunku nepulti. Ypač po antro kokteilio.
Kiek stebina tai, kad išskyrus vieną singlų „Catch You“, iš įprastinių lengvučių disco dainelių krūvos išsiskiria viena melancholiškesnių „New York City Lights“. Tokia kokybe tamsesnių dainų tarpe dar gali pasigirti tik puiki „China Heart“. Kitos tokio stiliaus dainos, kaip „The Distance Between Us“ ar „Only One“ neturi svarbiausio popmuzikos bruožo – nėra lengvai įsimenamos, o jei esi Sophie Ellis-Bextor, ant tavo besiliejančių emocijų visiems nusispjaut tol, kol jų negalima panaudoti sudarinėjant mixteipą vakarėliui. Mažytės gyvenimo tragedijos.
Ir dideli gyvenimo džiaugsmai, kai atlikėja daro tai, ką ji moka geriausiai. „Music Gets The Best Of Me“ pėdsakais sekanti „Can‘t Have It All“, catchy „If You Go“ ir singlas „Me And My Imagination“ yra tai, kas iškelia Sophie Ellis-Bextor aukščiau įprastinio skysto, neretai r‘n‘b elementų prikimšto popso ir pastato ją šalia tokių atlikėjų kaip Madonna ar Kylie Minogue. Prie pastarosios netgi pavojingai arti, tesaugo britiškas akcentas nuo asimiliacijos pavojaus.
Bandydama suklijuoti albumą, kuris domintų klausytoją ne tik tarp spalvotų diskotekos šviesų, bet ir pretenduotų į kažkokią gilesnę prasmę (Sophie Ellis-Bextor interviu išsidavė siekianti šiaip jau tokio stiliaus muzikai nebūdingo gilumo), atlikėja truputį prašovė pro dešimtuką. Solidus bosinės gitaros ir elektronikos įnašas pasirūpino, kad melodijos nebūtų tokios saldžios, tačiau dainų tekstai cukraus trūkumu skųstis negali – tematika mergaitė ir jos širdelė būdinga praktiškai visoms „Trip The Light Fantastic“ dainoms. Girdėta, pervirškinta, išspjauta, tačiau daugeliu atvejų tuos tekstus galima ignoruoti, kalbame apie popmuziką su elektronikos priemaišomis. Scena atitenka ritmui, skambesiui, ne poetiškai idėjai.
Moteriškė vis dar yra žudikė šokių aikštelėje, nors ir nesugeba užkariauti jos centro. Bet jei Sophie Ellis-Bextor labai nori išmokti rašyti dainų tekstus ir muzikai suteikti daugiau prasmės, būtų neblogai naktim vietoj „M.A.C“ katalogų skaityti knygas. O kol kas „Trip The Light Fantastic“ galima naktimis vartoti vietoj kavos ar alkoholio, priklausomai nuo situacijos ir poreikio. Trippinkit.
[ag]
Komentarai