Interpol – Our Love To Admire

INTERPOL muzika visada buvo paremta paradoksu: niūri, apatiška instrumentinė dalis ir aistringi, gyvybingi tekstai. Puiki kombinacija, tačiau eksperimento, progreso trūkumas sąlygojo tai, kad Discovery Channel tematikos viršeliu puoštas “Our Love To Admire” po “Antics” nėra labai įdomus. Gaila, kad tokia talentinga grupė pasirodė esanti tokia nepaslanki. Tuo metu, kai muzikoje visi bando senąjį rokenrolą praturtinti novatoriškomis idėjomis, Banksas ėmė ir pamiršo įjungti the bright lights.

Tegu „Pioneer To The Falls“ ir bando papirkti fone skambančiais žavingais pianino garsais, tačiau tai nenukreipia dėmesio nuo fakto, kad priedainis you fly straight into my heart skamba identiškai „Antics“ dainos „Narc“ eilutei you should be in my life. O dėl prastų priedainio žodžių gėda būtų net tokiam etatiniam virkautojui, kaip Jamesas Bluntas. Be to, daina iškrypėliškai ilga, tačiau tai kažkaip neerzina, nes „Our Love To Admire“ kūriniai nesiskiria vienas nuo kito, ir vis tiek viskas susilieja į vientisą, nuviliančią gotišką pliurzę.
Iš kitos pusės – kokybė nėra prasta, INTERPOL vis dar gali pasigirti valerijono tabletėms nenusileidžiančiu poveikiu ir iš jų niša muzikos pasaulyje kol kas negali būti užimta niekieno kito (šitai perskaitę EDITORS labai nusiviltų).

Įdomesne gitaros partija išsiskiria „Rest My Chemistry“, kuriai skambant galima išgirsti ir firminių puikių INTERPOL tekstų, tiesa, šįkart ne apie meilę, o apie cheminį sniegelį (galvoje tikrai įstrigs pirmos eilutės – I‘ve slept for two days/I‘ve bathed in nothing but sweat). Sužiba kosminė, „Paskenduolės“ garso takeliui tinkanti „Wrecking Ball“ ir magiška, nuo kitos grupės kūrybos besiskirianti „The Lighthouse“.

Iš dalies dėl „Our Love To Admire“ nykumo galima kaltinti INTERPOL instrumentinės harmonijos išderinimą. Prie tokių dainų kaip „Lenght Of Love“ ar „Public Pervert“ sėkmės nemažai prisidėjo galingos bosinės gitaros partijos, o naujajame albume bosistas kažkoks pridusęs. Nelabai ką galima pasakyti ir apie būgnus. Patys INTERPOL visokiuose interviu džiūgavo dėl klavišinių, tačiau užsižaidę su mygtukais, matyt, pamiršo, kas sudaro jų dainų pagrindą. Bankso balsas ir gitara funkcionuoja tobulai, tik kad vien jų nepakanka. Skystoka.

„Our Love To Admire“ skamba taip, lyg grupė būtų perrašę žodžius ir į pasaulį paleidę tą patį „Antics“. Ne made in China produktas, tačiau ir nieko, dėl ko vertėtų keltis iš hamako. Geros vasaros, tebūna joje kuo mažiau naujųjų INTERPOL. Nes, kad ir kaip žiūrėsi, jie pasidarė kažkokie lievi. Gal sniegelio vis tik buvo per daug.

[ag]