Šis kūrinys – tai kelionė į praeitį, kuomet ji dar nebuvo praeitis. Kai romanai buvo spausdinami žurnaluose, iš numerio į numerį, nes kiekvieną vis tiek rūpestingai gaudavai pašto dėžutėje. Gal jie ir dabar tebespausdinami, nežinau. Bent jau Cosmopolitane ar tame kitame iš F raidės jų nemačiau. Todėl jų ir neperku, ir nė artyn neinu. Užuodžiu iš tolo.
„Į praeitį“ – paradoksalu, įvertinant tai, ką nuo viršelio šnibžda, ar greičiau gergždžia, pats pavadinimas; ypač jei jaunas žmogus – tai bebaigiąs, arba išvis teįpusėjęs mokyklą – būtų dar efektingiau vadinti „Naujagimio memuarai“. Taigi mes sotinami paradoksu, kad pirmas jaunuolio kūrinys – tai jo paminklinė lenta, nuklota medaliais ir randais.
Nežinau, kiek Gavelis šia formuluote galėjo referuot į Joyce‘ą, konkrečiai „Menininko jaunų dienų portretą“, bet man čia, labai atsiprašau, labiau jau dvelkia, vos-ne-beveik, A.Juozaičio proziniais paketais. Nors stilius beveik galėtų siekt Kondrotą, – pagaliau.. juos abu sieja pasitikėjimas savo žodžiu, nebijojimas, kur nuves sakinys, ir kokios banalybės jame beišsitrėkš: visada pakaks (savęs) pažinimo ir distancijos, kad tai pasiteisintų.
Tačiau amžiną atilsį, jau memuaruosna nuėjusio Ričardo – Su Visa Pagarba – ankstyvojo (jaunojo) veikalo turinys perdėm kupinas kažkokio naivumo ir lietuviškumo, ar tiesiog specifiškai lietuviškos naivasties: kai literatūros ligi tavęs, regis, nelabai ir būta, o jei ir būta, tai kas ten tokio.. Dantė, Šekspyras, Maironis, na dar Marcinkevičius.. adomiškai imamasi problematikos, kurią tikriausiai su tokiu įkarščiu sprendė dar ikiplatonikai: ir štai bendrabučio virtuvėje vyrai su samčiais bei raginiais akiniais putojasi, kas geriau – gėris ar blogis.. (kas toliau? Grožis ir bjauris?) Vėliau pagrindinis veikėjas – žinoma, kur kas naivesnis už autorių, kuris sakosi norėjęs ištirti teigiamo herojaus galimybę, kurios nėra – gerais norais pagrindžia pragarą, t.y. nueina klystkeliais ir savęs-pardavimais.
Įdomu, kad jauno bei smalsaus, dvasingumo aukštumų ieškančio ar ieškosiančio studento susitikimą su vedliu, visa-supratusiu autoritetu, intelektualiniu mokytoju ką tik buvau sutikęs kitame gana lėkštame (nors ir intelektualiniame), neseniai apžvelgtame kūrinyje „Turino komedija“.
Nieko negaliu padaryti. Prisiminti sovietines ir ankstyvąsias postsovietines realijas smagu, tačiau tai vis tiek, kaip sau norit, pusfabrikatis; kam jis reikalingas, kai yra, pvz., Kundera?
Liepos 27, 2007 23:44
Kazkokia nesamone, atrodo, jog ponas kritikas visiskai knygos neskaite. Jei ir skaite, tai visiskai praleido svarbiausius akcentus. Siuo tekstuku visiskai nieko nepasakyta konkreciai – jis labiau panasus i Castor&Pollux kritika Siaures Atenuose(kuri, nors daznai teisinga, bet cia manau visai ne vietoj). Sakyciau, kad tai puikus romanas. Dar viena sasaja su kita jo kuryba(Leonas Ciparis kreipiasi i jo “Tomai”, o tas Tomas, matyt, ne kas kitas kaip Tomas Kelertas marsiruojantis per romanus Vilniaus Dziazas, Paskutine zemes zmoniu karta). Beje, Gavelis cia idejo daug autobiografiskumo – studiju laikais jis turejo drauga Leona Cibutaviciu, kuris isties buvo ir sektoj(kaip rasoma romane), bet romane jis visai kitas zmogus. Isijauciau cia padrikai rasyt, tad uzteks. Jei kritikui nepatinka knyga – ok, bet galetu ka nors konkreciai parasyti is siuzeto, is ideju, o ne vien savo plika nuomone ir dergiancius zodzius apie kurini.
Liepos 27, 2007 23:48
Beje, butent Kundera visai jokio ispudzio, palyginus su Gaveliu, nepadare(man).
Liepos 30, 2007 16:45
aciu uz komenta. (man) rodos, kad (man) ir (ne man) reiktu vengti vertinant/atsirenkant. sioje srityje. Kundera daugelkart profesionalesnis, ar tiksliau subtilesnis, beda kad neskaiciau Vilniaus Dziazo, (turbut labiau Tureciau, nei noreciau). taciau “Jauno zmogaus memuarai” tikrai nebrandus, ir nieko bendra cia su subjektyvumu nera, nors butent pats Castor&Pollux vadina Gaveli butent Tikruoju, ar vos ne idealiu, menininku. as bandziau argumentuoti esmini lietuviskos kurybos trukuma – rasyma, lyg lig to nebutu buve tukstanciu metu literaturos – zodziu, konteksto nezinojima. bet tai dar ne viskas. gal pavartyk Juozaicio romanus ir paaiskes ko toks esu “piktas” siam kuriniui ar ka turejau omeny. jei atvirai, net nemaciau reikalo gaist laiko rimtai argumentacijai, kaip ir daugeliu atveju, kai aptariamas veikalas toks, akivaizdziai, nerimtas.
Rugpjūčio 1, 2007 23:45
As, be abejo, nesutinku. Bet nesvarbu, komentara jau parasiau. Daug labiau noreciau paklausti ir buciau labai dekingas jei pasakytum, kur castor&pollux kalbejo apie Gaveli – ekstremaliai idomu. Dekui, kad atrasei.
Rugpjūčio 2, 2007 23:06
Beje, kokius Juozaicio romanus patartum? Mielai atsiversciau.
Spalio 10, 2007 19:14
Labai jau mėgėjiškai parašyta – kalbama vien iš emocinės pusės, nėra pagrįstų argumentų.
Teigiate, kad kitas autorius geriau, tačiau jokio paaiškinimo kodėl (ne emocinio paaiškinimo).
Lapkričio 12, 2012 09:32
buy tramadol online without a prescription but tramadol online uk – tramadol hcl tab 50mg
Lapkričio 16, 2012 05:03
soma generic soma controlled medication – carisoprodol 350 mg hydrocodone