Leon Somov feat. Jazzu – Offline EP

Apie albumo pasirodymą buvo pradėta klausinėti dar tada, kai tik pasklido žinia, jog buvęs INCULTO muzikantas suviliojo PIENO LAZERIŲ vokalistę ir jie dviese pradėjo kurti muziką. Sklido kalbos, kad jie varo kažkokia super-kokybišką elektroniką su velnias žino kokiais prieskoniais. Vienintelis tikras faktas, kad ta elektronika išties kokybiška.

„Offline EP“ pristatomas kaip „kokybiškiausia, ką iki šiol išleido „Sutemos“. Metas pažvelgti kritiška ORE akimi ir įvertinti dueto debiutą.

Prisipažinsiu, kad beveik prieš pusę metų dėdamas į ORE Grotuvą VaiTaiTau, gerokai nustebau išgirdęs lengvai klausomą elektroniką, vedamą tvirto minimal byto. O dar tas vokalas, kartais primenantis šnabždesius, kartais aiškus ir trumpas kaip generolo įsakymais… Šitą muziką tikrai nebūtų gėda parodyti svečiui iš užsienio.

Albumas prasideda neaiškiais šnabždesiais ir gaudesiais, pro kuriuos vos girdisi Jazzu šnabždamas „Mesmerize me…“. Labai švelni įžanga, pereinanti į subtilų „Without You“, kuriame dėmesį patraukia ne muzika (prie jos prikibti beveik neįmanoma), o tekstas. ORE labiausiai patikusi eilutė: „Without You, I’m like non-alkoholic beer/without you, I’m like immortal suicide…“. Lažinuosi, porelė nepraleido prie teksto daug laiko.

Toliau važiuoja agresyvesnis „Who R U“, su minimal primenančiu bytu ir, atrodo, net pro elektroninius filtrus praleistomis gitaromis bei puikiai sumiksuotu back vokalu.

Apie dainą „Mano“ nelabai turiu ką pasakyti, nes čia išdėlioti subjektyvūs įspūdžiai. Tekstas kiek eklektiškas, bet skamba gerai, ypač įsimina priedainis ir lėtai nuvinguriuojantis bytas.

„Love Being Here“ iš viso „Offline EP“ atrodo blankiausiai, vėl kartojasi įžanga su įvairiais džeržgesiais, kol galiausiai jie nutyla, pasigirsta keli akordai ir viskas baigiasi. Visos dainų įžangos atrodo pernelyg panašios…

Geriausia albumo daina yra „Crosses“. Tiesa, ji ORE Grotuve pasirodė gerokai anksčiau nei buvo išleistas EP, tačiau ten ji vadinasi „Noughts and Crosses“ ir skamba grubiau, ne taip nušlifuotai. Albuminė versija atrodo šiek tiek pristabdyta, ramesnė, ne tokia pretenzinga. Bet reikia pripažinti, kad pirmąkart perklausęs albumą iškart įsiminiau „Crosses“ klavišinių partiją.

Įrašą pabaigia Jazzu vaitojimu prasidedanti „Butterfly“. Tokia pat rami kaip ir įžanginė „Mesmerize“, bet su daugiau teksto ir šiek tiek melodingesnė. Nors gal greičiau ne pabaigia albumą, o įpareigoja laukti sekančių įrašų, nes joje kalbama: „…just resist and fly…“.

Perklausius albumą, norisi sutikti su apibendrinimu, kad tai yra geriausia, ką išleido „Sutemos“. Bet iki tobulybės dar gerokas gabalas kelio. Didžiausias albumo minusas yra šiek tiek pabostantys šnaresiai ir gaudesiai ir beveik vienodos dainų pradžios. Tačiau visa kita – be priekaištų.

Pats Leon Somov sakė, kad šis albumas per geras išleisti tik Lietuvoje, todėl pasirinko „Sutemas“, kadangi jas klauso visi. Žodžiai žodžiais, bet pasirodė pranešimas, kad bus išleistas „Offline Remixed“, kuriame bus galima išgirsti tokių atlikėjų kaip SLEEPY TOWN MANUFACTURE, Micheal Fakesch ir lietuvio Dariaus Žičkaus remiskuotus gabalus. Ko gero, tai pats geriausias įvertinimas, kokio tik galėjo tikėtis atlikėjai. Belieka laukti koncerto ir įsitikinti, ar Leon Somov ir Jazzu taip pat gerai skamba gyvai.

[shg]