Keliolika dar studijuojančių ar neseniai baigusių studijas LMTA aktorių išklausė įvairiausių Frans Weisz‘o patarimų, padėsiančių sužavėti režisierių castinge, nebijoti kamerų ar net gerai suvaidinti sekso scenose. Be to, master classo dalyviai per keturias dienas spėjo ne tik pasiklausyti režisieriaus, sukaupusio be galo didelę patirtį režisuojant įvairiausius aktorius (Elisabeth Trissenaar, Derek Jacobi), ne tik pažiūrėti ir iškart aptarti vienus garsiausių jo kūrinių („Charlotte“, „Boy Ecury“), bet ir suvaidinti kelias scenas iš specialiai šiam workshopui (praktiniam seminarui) į anglų kalbą išversto Lauros Sintijos Černiauskaitės scenarijaus „Artumo jausmas“. Žinoma, rezultatas toli gražu nebuvo idealus – tačiau tai tik dar kartą įrodė, kad tokių seminarų, ir apskritai tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie aktoriaus darbą kine LMTA studentams tikrai trūksta. O gal patys studentai mano visai kitaip?
Apie situaciją akademijoje ir master classą su Frans Weisz‘u – patys workshopo dalyviai.
Vaidas Kublinskas
Apie studijas: Studijuoju antrame kurse, kurso vadovas – aktorius ir režisierius Vladas Bagdonas; nors dėsto ne tik jis, bet ir Saulius Bareikis, Cezaris Graužinis, Marius Jampolskis. Dirbam ir sunkiau, ir lengviau, tačiau, mano manymu, rezultatas labiausiai priklauso nuo tavo paties pastangų, o geras dėstytojas tegali padėti jį pasiekti.
Apie workshopą: Labai įdomus dėstytojas, anarchistinio būdo – pradeda viena mintimi, tęsia kita ir taip įsijaučia, jog pats nebeatsimena, kuo pradėjo… Bet svarbiausia, jog kalba įdomiai, ir kalba apie svarbius dalykus. Labiausiai įstrigo mintis apie meilės trikampį tarp kameros ir aktorių. Tokių seminarų labai trūksta, bent jau per pirmus metus su kinu net nesusipažįstam, nebent kai kuriuos pakviečia vaidinti režisūros studentai.
Pamatyk Vaidą: Vilniaus universiteto teatro grupės „MINIMUM“ spektakliuose, „Summer media studio 2007“ filmuose „Two“, „Today’s Special“, „Truth or Dare”.
Elzė Gudavičiūtė
Apie studijas: Studijuoju trečiam kurse, pas režisierių Gintarą Varną. Dveji metai, atrodo, prabėgo kaip dvi dienos… Pradėjom šliaužiodami, ropodami gyvūnėliais, o dabar jau bandom suprasti ir klasiką… Dirbam daug ir įdomiai. Netgi ir himną atitinkamą turim: „Jei nori tu iš tikro pasiekt savo svajonę – dirbk!“ (juokiasi).
Apie workshopą: Tikrai labai įdomu. Visų pirma puiku, kad atmosfera tokia darbinga, bet kartu ir neformali – visi dalyviai pažįstami bent jau iš matymo, juk visi iš tos pačios akademijos. Itin stebino režisieriaus pasišventimas, ypač tą dieną, kai filmavom scenas nedideliam, tvankiam dviejų kambarių bute – juk visą dieną filmavo mus, mokė, aiškino… Žodžiu, prisigėriau daug naujų minčių ir įspūdžių, ir išties džiaugiuos, kad sudalyvavau. Kad tik daugiau tokių renginių būtų!
Pamatyk Elzę: Varno studentų spektaklyje „Žvaigždžių kruša“. Elzė juokėsi, jog tiesiog apstulbo, kai Kaune kažkokie praeiviai ją pašaukė Olgos, „Žvaigždžių krušoje“ suvaidintos grubių, stačiokiškų manierų reperės, vardu.
Miglė Polikevičiūtė
Apie studijas: Studijuoju ketvirtame kurse, pas režisierių Rimą Tuminą. Kitais metais Tuminas išvažiuoja į Maskvą, vadovauti Vachtangovo teatrui, taigi jau oficialiai nebeturėsim vadovo – nors negaliu sakyt, kad iki šiol jis sekė kiekvieną mūsų žingsnį… Prieš kokius metus, ar dvejus, turbūt būčiau labai nusiminusi, pykčiau, nesuprasčiau, kaip taip galima. Bet dabar, kai liko tik metai LMTA, suprantu, kad viskas priklauso nuo kiekvieno individualiai, nuo noro pažinti ir keistis. Gal vadovo išvykimas mums duos daugiau, nei jis pats iki šiol? Labai tikiuosi, kad tai supurtys mus visus, privers suklusti, būti vieningiems, supratingiems ir stipriems.
Apie workshopą: Kūrybinė stovykla – tikrai labai vertinga. Mane įkvėpė mintis, jog reikia tarsi įsimylėti kamerą, kad filmavimas – tai meilės romanas… Iš tikrųjų, anksčiau nuo kameros vos ne sąmoningai sukdavausi! O režisieriaus pasakojimai apie castingus – atvėrė akis; taigi nekantrauju save išbandyti.
Pamatyk Miglę: spektakliuose: Kudzmanaitės “Seksualinės mūsų tėvų neurozės” (Dora), Vaitkaus “Palaukit, kieno tai gyvenimas?” (seselė (dubliuojasi su kurso drauge Toma Vaškevičiūte)), Tumino “Vyšnių sodas” (Ania), Račkio „Coliukė“ (pelė), Adomaitienės „Moteris smėlynuose“.
Sonata Visockaitė
Apie studijas: Prieš penkis metus baigiau režisierių Jono Vaitkaus ir Oskaro Koršunovo kursą.
Apie workshopą: Ši stovykla man yra didelis džiaugsmas… Tikrai džiaugiuosi, kad Frans Weisz, toks meistras, sutiko, atvažiavo į Lietuvą. Mane stebina jo tolerancija, kantrybė aktoriui; tikrai kartais pasigendu tokio kruopštaus, gilaus darbo. Juk tai atsispindi kiekviename filmo kadre, juk matosi, ar jis greit padarytas, ar išeiškotas, iškankintas… Gaila, kad dirbtuvės taip trumpai trunka, bet gavau tokią „bombą“ informacijos, dėmėsio, kad dar ilgai galėsiu tuo kvėpuoti.
Pamatyk Sonatą: spektakliuose: Koršunovo „Vasarvidžio nakties sapnas“; filmuose: Bendoriūtės „Mano vienišos draugės“, Marcinkevičiūtės „Menestreliai maksi paltais“, Brad Anderson „Transsiberian“, Jeff Bleckner „Nebijok: Popiežiaus Jono Pauliaus 2 gyvenimas“.
Komentarai