Damien Rice arba pritrūko pinigų, arba norėjo sukelti ypatingus sentimentus gerbėjams, prieš penkerius metus jo klausiusius Londono „Union” (Vienybės? Santarvės?) koplyčioje. Bet kokiu atveju, jo ir 14th Floor Records sprendimas, išleisti dar 2002-aisiais atliktą ir vos pusvalandį trukusį koncertą oficialaus albumo pavidalu, yra netikėtas.
Kita vertus Damien Rice visada buvo ir (tikėkimės) bus vienas tų atlikėjų, kurie pritraukia dėmesį savo kūryba, o ne užkulisių peripetijomis. Muzikiniu atžvilgiu „Live from the Union Chapel” atskleidžia visus šio sentimentalaus airio pliusus: stiprų balsą, jausmingą dainų atlikimą ir gebėjimą sukurti slogią, bet iki kaulų gelmių nuoširdžią atmosferą. Jau pirmieji kūriniai: „Delicate”, „The Blower’s Daughter” ir „Volcano” (visi – debiutinio Damien Rice albumo „O” hitai) leidžia suprasti kokio pobūdžio muzikantas yra tas Rice. Jei jums patiko akustinis instrumentų skambesys ir dramatiškai sudainuojami „I can’t take my eyes off of you” tipo žodžiai, prašom – klausykit toliau. Priešingu atveju, geriau padėkit albumą į šalį, nes su kiekviena daina emocijų tik daugės, o atmosfera – tamsės. Jei „Volcano” pakeičiančią „Then Go” dar galima vadinti tiesiog liūdna daina, tai po jos girdima „Baby Sister” reikalauja stipresnio epiteto. Depresyvi? Taip. Tačiau „depresyvi” toli gražu nereiškia „kokybiška”. Klausyti kaip Damienas 40 sekundžių be perstojo kartoja žodį „run” gali patikti tik ištikimiausiems jo gerbėjams.
Padėtį taiso Lisa Hannigan. Ši mergina, daugeliui geriausiai žinoma iš „9 Crimes” vokalo partijos, iki šių metų kovo mėnesio akomponuodavo Damienui kiekviename pasirodyme. Jos vokalo galimybės geriausiai atsiskleidžia Nina Simone koveryje „Be My Husband”. Rankomis mušamas ritmas ir sodrus Lisos balsas įkūnija vieną įspūdingiausių dainų albume, kardinaliai pakeisdami baugią „Baby Sister” atmosferą.
Beje, „Then Go”, „Baby Sister” ir „Be My Husband” albume atlieka ir komercinę funkciją: šios dvi dainos ankščiau nebuvo įrašytos jokiame albume ar single, tad jų pasirodymas tampa papildomu akstinu įsigyti „Live from the Union Chapel”.
Toliau albume – Damieno jausmų proveržis, šįkart dainoje „Amie”, Lizos įdainuota netradiciška „Silent Night” („Silent night / broken night / all is fallen when you take your flight”. Damien Rice komanda net elementarią kalėdinę giesmę sugebėjo perteikti niūriai) ir… viskas. Koncertas baigiasi. „Live from the Union Chapel” neišgirdome nei „Cannonball”, nei „Older Chests”, nei kitų „O” kūrinių ir būtent tai yra didžiausias albumo minusas.
Nekreipiant dėmesio į dar bent dviejų dainų trūkumą ir vietomis perdėtai sentimentalų vokalą, „Live from the Union Chapel” yra kokybiškas gyvo garso albumas, atrasiantis savo vietą jaunųjų filosofų ir svajotojų mp3 kolekcijose. Žinoma, jis nesukels tokio šurmulio kaip pvz. panašaus stiliaus James Blunt’o „All the Lost Souls”, bet Damien Rice to ir nesiekė. Šio albumo išleidimas labiau primena dovaną gerbėjams, negu rimtą paraišką į topus, o pačiam atlikėjui už parduotų kopijų skaičių svarbesnis faktas, jog jo diskografiją puoš įrašas „the first official Damien Rice live album”. Dabar belieka sulaukti „Damien Rice – Greatest Hits” ir jau bus galima galvoti apie karjeros pabaigą.
Ore vertina: 8 iš 10
Gruodžio 8, 2007 20:35
o kodel jus neparaset kad cia parase Karolis ? m?:}
Gruodžio 14, 2007 19:56
Tikriausiai rašė jaunas ir ganėtinai žalias muzikinėje srityje žmogus, nes paminėti buvo galima kur kas įdomesnių ir pikantiškesnių faktų tiek apie patį Damien Rice (kuris, beje, patinka ne vien jauniesiems filosofams ir svajotojams, bet ir žmonėms, kurie vertina gerą, kokybišką, nekomercinę muziką bei gilesnius nei įprasta žodžius), tiek apie minimą renginį.
Jei jau bandote rašyti straipsnį, pasidomėkite, apie ką rašote, kad būtų ką skaityti. Patarimas ateičiai.
Gruodžio 17, 2007 11:49
šita nekomercinė muzika britanijos čartuose susirenka auksinius albumus ir klipai sukami per MTV