The Raveonettes – Lust, Lust, Lust

Trumpas dosjė nežinantiems: THE RAVEONETTES – noise pop/rock duetas, kurį sudaro gitaros virtuozas Sune Rose Wagneris ir viena patraukliausių dabartinės roko scenos moterų Sharin Foo. THE EVERLY BROTHERS rokenrolą ir THE VELVET UNDERGROUND psichodeliką sujungę su elektronika ir harmoningais vokalais, jiedu tapo reprezantacine danų indie scenos grupe.

„Lust, Lust, Lust” yra ketvirtasis Wagnerio ir Sharin albumas, žymiai besiskiriantis nuo prieš tai buvusiųjų. Lig šiol THE RAVEONETTES pirmų pirmiausia asocijavosi su 7-ojo dešimtmečio dvasią įkūnijančiais smagiais singlais „Love in a Trashcan” ar „My Boyfriend’s Back”, tuo tarpu kurdami „Lust, Lust, Lust” pora atskleidė tamsiąją savo muzikos pusę. Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis, žinant, kad bene pagrindinė albumo atsiradimo priežastis – Wagnerio išsiskyrimas su dar viena mergina. Tarp grupės gerbėjų netgi paplito savotiška albumo pavadinimo interpretacija: anot jų, žodis „Lust” reprezentuoja nuolatinį muzikanto naujų santykių geidulį.

Slogus skambesys albume sukuriamas nešvarių gitarų ir šalto Sharin vokalo dėka, kurie lydi klausytoją be išimčių visose dainose. Geriausias „Lust, Lust, Lust” nuotaikos pavyzdys – „Aly, Walk With Me”. Išgirskit ir pamatykit:

Nuolatinis distortion’imas iš pradžių atgraso, nes netgi greitesnės ir šviesesnės dainos, tokios kaip „You Want The Candy” ar „Blitzed” yra perpildytos šio, sąlyginio, nekokybiškumo. Tai sudaro vientiso albumo įspūdį, tačiau vientisumas šiuo atveju pakiša koją. Klausant „Lust, Lust, Lust” pirmąjį ar antrąjį kartą visos dainos atrodo vienodai nuobodžios ir 20-ąją minutę, skambant „Blush”, norisi išjungti šį triukšmą ir kuo greičiau pamiršti apie THE RAVEONETTES. Keisčiausia, jog po tam tikro laiko galvoje vėl suskamba „Aly, Walk With Me” melodija. Taip sugrįžus prie „Lust, Lust, Lust” antrą, trečią ar penktą kartą ausys pamažu apsipranta ir pradeda mėgautis.

Šį albumą reikia pajusti, netgi tiems, kuriems THE RAVEONETTES vardas nėra naujiena, nes, kaip kalbėjo patys grupės nariai, „It’s a grittier, tougher and much more powerful record”. Nei vienas iš ankstesnių dueto įrašų neprilygsta „Lust, Lust, Lust” minimalizmu, jausmingumu ir išbaigtumu. Tik klausimas, koki THE RAVEONETTES jums labiau prie širdies: ar neįpareigojantys ankstesnieji, ar „Everywhere I roam life is one big lie” nuotaikų persmelkti dabartiniai.

Aišku viena: skandinavai turi mums ką pasiūlyti. Ir jei esat vienas tų, kuriems šiaurės šalys asocijuojasi su tamsa ir paltuose susigūžusiais nesišypsančiais žmonėmis, tada paklausykit „Lust, Lust, Lust”. Vien dėl šio, žinoma, klaidingo, požiūrio sustiprinimo.

Ore vertina: 8 iš 10