1999 metais dizainerė Sandra Straukaitė pribrandino ir išstūmė į pasaulį savo idėją – stilių siekiantį ugdyti dviejų dienų festivalį „Mados infekcija”. Festivalis kasmet vis populiarėjo ir dabar jau gali vadintis ryškiausiu stiliaus ir mados renginiu Lietuvoje. Tokie mados pasaulio grandai kaip Andrew Loganas, jaunieji talentai Jojo & Malou, rafinuotieji prancūzai Richardas Rene ir Stephanie Coudert (ir taip toliau , ir panašiai) jau dalyvavo šiame renginyje. Be to, festivalis padėjo jaukią vietą prie adatos (ir mados pasaulio elito) rasti perspektyviems, tačiau statistiniam apsišvietusiam stileivai dar nežinomiems dizaineriams: Agnei Kuzmickaitei, Giedriui Paulauskui, Vitaliui Čepkauskui, Dovilei Gudačiauskaitei…. Dabar be jų originalių idėjų išraiškų festivalis turbūt būtų neįsivaizduojamas.
Paganyti akis (į drabužius, nes manekenės nieku itin ganomu nepasižymi), pasivogti idėjų stiliukui, pabuvoti vienoje terpėje su pačiais –iausiais, pasigerėti šou ir, galop, asmeniniam mergaitiškam smalsumui patenkinti kovo 28 dieną, 19 valandą 5 minutės atsidūriau ŠMC. Veltui skuodžiau, kiek įkerta, senamiesčiu, nes renginys prasidėjo valanda vėliau. Tačiau laukt nepabodo, nes kol atstovėjau solidžią eilutę tualetuose, apsidairiau kaip kas kur su kuo kodėl, prasidėjo ir manekenių podiumo šturmas.
Pirmoji kolekcija – dizainerės Sonatos Bylaitės. Ryškios spalvos, apvalios apdarų formos, įmantrūs (na tokie, kurių be kokio persirengėlių vakarėlio neužsidėsi) galvos apdangalai, drąsa (vis lendančios lauk kūdikių maisto mekos). Nemenką įspūdį paliko pirma ir paskutinė kolekcijos mergina – viena visa juoda, o kita baltutėlė, nešanti didžiulį kiaušinį. Maloniai nuteikė.
„Origami” – tai japoniškas popieriaus lankstymo menas arba „Injekcija Sobieski Uogos” laimėtojos, „Mados infekcijos” debiutantės Dianos Paukštytės kolekcija. Akcentai – tik juoda ir balta, asimetriški kostiumai, sudėtingas kirpimas, klostelės. Mano akis pastebi ir vyriškų detales: grandines ir kadus. Teatrališka, išsiskiria – smagu. Daugiausia gėlių (= didžiausias palaikymas) – irgi smagu.
Jurga Januškevičiūtė Žvigždienė pademonstravo „Šaltą vandenį”. Pilkšva, ruda, juoda, gražūs paltukai (tokius aš ir nešiočiau!), tik kiek ėmė migdyti – gal čia ir melancholiška muzika kalta. Šia migdančia gaida pirmoji dalis ir baigėsi.
Antra dalis, mano galva, pati smagiausia. Užtat kad nuotaikingi, ryški ir veržli. Pirmiausia vėjo ir šėlsmo įnešė vokietė Mischa Woeste. Jos „Mind game” – kolekcija, įkvėpta Šekspyro kūrinio, – lengva, gaivi, ryški, pastelinė. Nuotaikos negadino ir skambantis vokiškas techno bei besišypsantys (!) modeliai.
Giedrius Paulauskas pademonstravo ne ką prastesnę kolekciją – gal net pačią įsimintiniausią, nes jo vienintelio modeliai buvo vyrukai. Smarkūs, greiti, su šalmais ir kailinukais, susikištomis į batus kelnėmis vaikinai skleidė charizmos, laisvės, populiarumo ir veržlumo tvaiką.
Antrąją dalį užbaigė Dovilės Gudavičiūtės „Tre(i)ningas” – humoro nestokojanti kolekcija. Biuriniai švarkai, marškiniai, liemenės jungiami su sportiniais kostiumais. Šypsojausi treninginėms suknelėms, gobtuvams, prisimindama, kaip gera tokiuose apdaruose. Pasirodymo akcentas – merginos su kačių-pankių kaukėmis. Priekaištas – per daug poloskių.
„Juodas kvadratas” – paskutiniosios dalies pirmas numeris. Kristina Krupienytė ir Egidijus Sidaras parodė intelektualumu alsuojantį, juodą, geltonos bei pilkos prošvaistėmis žybsintį pasirodymą. Ir merginos su blizgučiais ant galvų. Ką manau? ….geras klausimas!
Ramunės Strazdaitės kolekcijos vinis – akiniai nuo saulės. Raudonais rėmeliais. Stipru! O pati kolekcija man kažkodėl pasirodė medinė: tamsios spalvos, griežtos linijos, nė nevirptelėję modelių veidai…
Renginį vainikuoja Prancūzaitė Seiko Taki su „Užuovėjos nepaiso kontinentų ribų”. Gerai čia pasakiau, vainikuoja, nes mintyse kolekcijai daviau savo pavadinimą – princesių. Velti plaukai, aksesuarai, įdomūs drabužių motyvai, formos, klostuoti sijonėliai – dailu. Ir gražu.
Po kiekvienos renginio dalies buvo 20 minučių pertraukos, per kurias buvo galima:paveizėti į Tomo Kaunecko parodą „2039″ – tiltų, smėlio, betono ir jaunuolių iš ateities vaizdus. O ateitis juk visad intriguoja; sudalyvauti akcijoj: geri pieną su kava – laimi Mini Cooper, aptrauktą natūralia odele; apsilankyti bare su mėlynu kilimu, baltais minkštais foteliukais, išlankstytais paukščiukais bei uniformuotais barmenais ir pajusti elitą; stebėti vienos merginos vieno veido istoriją autoportretininkės Karinos Leontjevos parodoje „From Yesterday”; maloniai (arba bent primesti, kad maloniai) pabendrauti su draugais, pažįstamais, buvusiais suoladraugiais; būti pačiuptam Face Hunterio; nuspręsti eiti pro humanas ieškoti dabartiniam garderobui įpėdinių.
Reziumė: gerai suorganizuotas, puošnus, įdomus, skirtingas, lyg ir neprailgęs bei stipria mados koncentracija ir įspūdingais personažais prisodrintas renginys bei pasistaipymo vieta viename.
http://www.youtube.com/watch?v=xNxO59iMGjo
Skalbimo mašina yra protesto forma
Komentarai