Sveiki, koks buvo įspūdingiausias jums praeinančių metų momentas…
Mūsų pasirodymas Sziget festivalyje!
…ko pasekoje prisimename, kad jums teko groti festivaliuose ne tik Lietuvoje – Prancūzijoje, Vengrijoje ir panašiai. Na ir kaip? Norėtumėt pakartoti?
Įvairiai. Pasirodymas didelėje scenoje yra visada emocionaliai pilnavertiškas. Nepaisant techninių ir organizacinių kliūčių, kurias tenka spręsti netgi rimtuose Europos festivaliuose, viską atsveria klausytojų feedback’ai.
Kokia didžiausia improvizacija šiais metais įvyko ant scenos?
Kai grojome Vengrijoje, koncerto metu pribėgo scenos vadybininkas sakydamas kad pritrūkome laiko ir jau turime baigti programą, teko jį įtikineti leisti mums pabaigti mūsų dvylikos minučių dainą… Galu gale sugrojome viską pagal sumanymą. Šiaip vengiame impovizacijos scenoje.
Kiek dainų per šiuos metus sukūrėte? Papasakokit ir apie remiksus…
Šie metai buvo skirti albumo baigimui. Buvo tobulinamos kelios jau turimos dainos. Taip pat atsirado du nauji, ilgi (8’30” ir 9’45”) kūriniai. Remiksams tikrai nebuvo laiko.
Gal išmokote groti kokiu nors nauju instrumentu?
Taip, atradome daug naujų virtualių instrumentų ir dar daugiau laiko skyrėme dainavimui ir šokiams.
Kas jums buvo 2007-ųjų simbolis? O gal tai koks žmogus?
Mokslininkas ir filosofas iš Kubos dr. Merror.
Atlikėjas ir (ar) kolektyvas iš Lietuvos, kurio kūrybą sekate su susižavėjimu?
Laukiame…
Jei galėtumėt pasirinkti, kas kurtų jūsų įrašo apipavidalinimą?
Tokias svarbias detales mums patinka ir norisi kurti patiems. Mes apskritai propaguojame visaverčius kūrinius. Nei vienas garsas nėra užbaigtas be ideologinės linijos ar asociatyvių vaizdinių tąsos. Juk albumo viršelis visada pradeda susipažinimą su albume skambančia muzika.
Kaip galvojate, kodėl jaunasis lietuviškas kinas, 2006 m. taip iškilmingai pasirašęs „Manifestą“ (iki šiol kabo www.manifestas.lt), šiemet nieko tokio ypatingo, atrodo ir nenuveikė…
Turbūt visos jėgos buvo išnaudotos manifesto pasirašymui… Jei lietuvoje ir atsiranda filmas tai būtinai vedantis į visišką neviltį dėl analizuojamų problemų siaurumo. Juk niekas nedraudžia mąstyti įvairiomis temomis.
Kada paskutinį kartą buvote lietuviškame teatre? Na… ir kaip?
Nesame dažni teatro lankytojai.
Albumai, kurie nuolatos sukosi jūsų grotuve – 2007 m. pavasarį? Vasarą? Rudenį? Šią (ne) šaltą žiemą?
Fink „Distance And Time“, Unkle „War Stories“, IAMX „The Alternative“, Stateless „Stateless“, Apparat „Walls“, Murcof „Cosmos“, Amon Tobin „Foley Room“, beck „the information“, José González „In Our Nature“, Recoil „Subhuman“, The Cinematic Orchestra „Ma Fleur“, Denis Jones „HUMDRUM VIRTUE“, Burnt Friedman „First Night Forever“, Nine Inch Nails „Year Zero“, Bonobo „Days to come“.
Kaip galvojat, kas suksis 2008 m. pavasarį?
Tikimes, kad jau gerai žinomi atlikėjai nenuvils ir atrasime naujų įdomių vardų.
Kaip galvojate – dabar išgyvename šviesius ar tamsius laikus?
Visi išgyvename individualiai.
Globalinis atšilimas – propagandinis triukas ar didelė gresmė?
Grėsmė visada buvo didelė, o propaganda paskutiniais metais neproporcingai didėja.
Ar Lietuvos kariuomenė turi būti Irake ir Afganistane?
Manome Lietuvai iš vis nereikia kariuomenės.
Kas dar jus neramina sekmadienio popietėmis?
Žmonių Godumas, Išdidumas, Apsirijimas, Pavydas, Kerštas, Gašlumas, Tingumas.
Koks keisčiausias klausimas, kurį jums šiemet uždavė?
Šis klausimas…
Kaip sekėsi, kur ir kokiai publikai grojote Eurosonic metu?
Ištikrųjų Eurosonic festivalis mums pasirodė per daug išpūstas įvykis. Renginys nebuvo deramai organizuoti ir buvo labiau panašus į neapsisprendusių masių migravimą tarp nepažymėtų taškų.
Kokios grupės, atlikėjai iš pamatytų patiko?
Tiesą sakant tai ką pamatėm nepaliko didelio įspūdžio. Deja, dauguma jaunų muzikantų tik bando perkurti jau esamus visų laikų geriausius hitus.
Kokie trendai dabar Europoje?
60-tieji, 70-tieji, 80-tieji ir 90-tieji.
Komentarai