Sigur Rós „Med sud i eyrum vid spilum endalaust“

Ar kada nors įsivaizdavote Sigur Ros atliekant 3 minučių trukmės dainą su linksma akustinės gitaros partija, plojančius delnais ir bedainuojant la-la-la? Dabar net nereikės įsivaizduoti! Būtent taip prasideda penktasis pilnas studijinis Sigur Rós albumas „Med sud i eyrum vid spilum endalaust“ (lietuviškai tikriausiai butų „Mes grosime amžinai, mums bezvimbiant ausyse“) su atidarančiuoju singlu „Gobbledigook“. Jeigu reikėtų tai įvertinti – tikriausiai tiktų žodis įdomu. Tikrai kokybiška, šviežia ir nauja. Labiau primena ANIMAL COLLECTIVE, negu pačius save. Šis albumas – labiausiai radijai tinkanti muzika, kokia kada nors Sigur Rós yra įrašę.

Toliau – smagiau, sekančios trys dainos albume yra bene šilčiausi ir linksmiausi Sigur Ros įrašai. „Grupė nupopsėjo“ – štai ką pasakytų senieji fanai. Tačiau pokyčiai islandams tikrai buvo reikalingi, nes toliau betęsiant senąją tradiciją, prasidėjusią nuo pat albumo-šedevro „Agaetis Byrjun“, o viršūne pasiekusią su „Glosoli“, greitai galima išsisemti ir atsibosti. Požymių jau buvo galima pastebėti paskutiniame „Takk“.

„Vid spilum endalaust“ yra puikiausia albumo vieta, šiltas falcetas, vasariškos fortepiono partijos, tai nebekvepia giliais ir paslaptingais Islandijos rūkais ar bedugniais krateriais, o greičiau dvelkia mielu ir saulėtu oru. Sigur Rós labai sėkmingai gali būti laimingi! Žinoma, ne visada, sekantis kūrinys „Festival“ labiausiai primena senąją grupės kūrybą ir beveik prilygsta pačiam „Vidrar vel til loftarasa“.

Be abejonės, pirmoji albumo pusė yra kur kas įdomesnė, nei antroji. Pastaroji prabėga per greitai. Jeigu ką nors išskirti – lėtas kūrinys „Illgresi“ yra vienas puikiausių Sigur Rós atliktų akustiškai. Beje, šiame albume paprastos akustinės gitaros ar vienišo fortepijono yra daugiau, negu kada nors ankščiau. Ir tai skamba geriau, nei senu dainų akustinės versijos „Heima“ albume. Taip pat negalima nepaminėti „Ara Batur“ – epiška kelionė kažkur virš debesų..

Senesnė įžangos-dėstymo-kulminacijos schema dabar jau nebe taip dažnai naudojama, tad kai kurios vietos atrodo neišbaigtos. Iš to išplaukia ir tik 55 minučių įrašas, o tai – geromis 15 minučių trumpiau nei ankščiau.

Apibendrinant: Sigur Ros pasikeitė. Tai galbūt ir nėra geriausias jų albumas, bet tikrai neprastas, o laimingieji galės spektaklį apie jį išvysti Rygoje, jau visai greitai.

Nes tai ir pasaka, ir teatras, ir nuostabi muzika…

Ore vertina: 9 iš 10