Jie padėjo Barakui Obamai ateiti į valdžią, o dabar kėsinasi pakeisti požiūrį į darbą. Don Tapscott (verslo ekspertas iš Kandados) „The Guardian” puslapiuose gilinasi, kodėl mums tai turėtų rūpėti.
Visai neseniai talentingas darbuotojas, kurį pasamdžiau prieš pusę metų, atėjo į mano kabinetą, mandagiai uždarė duris ir reikliai pažvelgė į akis. Nuskambėjo klausimas: „Ką turėčiau padaryti, kad tapčiau vykdančiąja direktore?“ Pasitelkiau visą man dar likusią savitvardą, kad nepasakyčiau savo nuomonės, kuri buvo tokia: „Jau greičiau mane pagrobs ateiviai, nei tapsi vykdančiąja direktore.“
Tik kiek vėliau supratau, kad ši jauna moteris yra puikus naujosios kartos pavyzdys. Kartos, kuriai dabar apie 20 metų, jie neseniai įsiliejo į darbo rinką ir seno kirpimo darbdaviams metė net kelis iššūkius: kaip dirbti ir kaip darbą taikyti prie jaunosios kartos gyvenimo.
Iš pirmo žvilgsnio tai primena kartų konfliktą. Bet taip nėra. Muzika ar menas ne tie dalykai, dėl kurių nesutartų tėvas su dvidešimtmečiu sūnumi. Iš tikrųjų tai konfliktas dėl darbo atlikimo būdo, ar kitaip how work should work.
Aš palaikau vaikų pusę. Juos vadinu „interneto karta“, todėl kad jie pirmieji užaugę skaitmeniniame pasaulyje. Internetas ir visi su juo susiję dalykai suteikė jiems galią (o gal ir privilegiją) mąstyti ir veikti kolektyviai, turėti bendrą pasąmonę online. Turime kelis labai akivaizdžius naujosios kartos galios pavyzdžius. Tai Barako Obamos pergalė, kuri buvo pasiekta dėka socialinių tinklų internete. Jie pakeitė politinių žaidimų taisykles, o dabar ima į nagą darbo kultūrą. Kol kas tai skamba kaip didelė naujovė, tačiau, esu tikras, kad būtent taip mes dirbsime 21-jame amžiuje.
Jie ateina į darbo rinką su savo požiūriu, kurio nenori keisti. Pavyzdžiui 7 iš 10 naujosios kartos atstovų nori turėti galimybę rinktis, kur ir kada dirbti. Tuo tarpu tik 4 iš 10 senosios kartos atstovų pageidavo tokios galimybės.
Interneto kartos atstovai kartu yra ir reiklūs darbuotojai. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis, 60% naujosios kartos atstovų per dieną nori bent vieno pokalbio su vadovu, o 35% nori daugiau nei vieno pokalbio. Tai labai erzinanti savybė. Kai tik pradėjau dirbti, gaudavau metinę savo veiklos apžvalgą. Interneto kartos atstovai nori ją gauti kasdien, vis pagaunu save galvojant: „Argi mes to neaptarėme prieš savaitę? Tau puikiai sekasi!“
Kitas svarbus dalykas – jaunieji darbuotojai yra lojalūs ne kokiai nors kompanijai, o savo karjerai. Remiantis Kanadoje atliktais 18-24 metų amžiaus jaunimo tyrimais, iki 27 metų kiekvienas jų bus pakeitęs ne mažiau kaip 5 darbo vietas. Ar tai reiškia, kad interneto karta nebenori sunkiai dirbti? Mūsų tyrimas rodo, kad jie per savo karjerą norėtų dirbti tik 2 darbdaviams, deja, ilgiau kaip 2 metus tame pačiame darbe jie neištveria.
Kodėl jie nuolat keičia darbo vietas? Pažiūrėkime į tai naujosios kartos akimis. Jie atvyksta į darbo vietą įmonėje užuot likę namuose ir prie organizacijos darbo gerinimo prisidėję internetinių programų pagalba. Juos šokiruoja tai, kad organizacijoje naudojamos technologinės darbo priemonės būna dar primityvesnės už tas, kurias jie naudojo dar būdami mokyklos suole. Organizacija kažkodėl vis dar galvoja, kad interneto esmė yra nuobodžių tinklapių pristatymo vieta, nei web 2.0 bendradarbiavimo platforma. Tuomet organizacija uždraudžia darbo metu naudotis Facebook ir kitais socialiniais tinklais, nes mano, kad darbuotojai užuot siuntinėję vieni kitiems neaiškaus turinio žinutes turėtų dirbti. Pati to nežinodama, organizacija užkertą kelią ne laiko švaistymui, o ištisam procesui, kurio rezultatas yra intelektualinės vertybės. Kai taip nutinka, naujosios kartos atstovai pradeda ieškoti naujo darbo. Iš tiesų protinga ir lanksti organizacija naujosios kartos sugebėjimą dirbti online išnaudotų savoms reikmėms. Nė kiek nenustebčiau sužinojęs, kad darbas online yra žymiai produktyvesnis nei senamadiškasis offline.
Mano manymu, tai nėra vien su technologijomis susijusi problema. Daug įmonių vis dar užstrigusios neproduktyvios hierarchijos būsenoje, kai darbuotojai dalinami į valdomus ir valdančius. Dauguma daugiau nei 40 metų sulaukusių specialistų pritaria tokiai tvarkai. Jos esmė – vertikalus kilimas aukštyn, kuris pasireiškia didėjančiu kiekiu žmonių, kuriuos gali gainioti savo nuožiūra.
Naujosios kartos svajonių darbas atrodo kiek kitaip. Jie nori darbo su dideliais iššūkiais, bet tai dar nereiškia, kad nori prisiimti atsakomybę organizacijos atžvilgiu. Trumpai tariant, jie kartu su puikių specialistų komanda norėtų spręsti kokią nors neišsprendžiamą problemą.
Naujajai kartai patinka dirbti komandoje. Tai – internetiniu bendruomenių pasekmė. Jie nenori siuntinėti tarnų atlikti tam tikras užduotis, juk daug smagiau kartu su visais, pasidalinant užduotis siekti tikslo ir kartu tobulėti.
Apie tai, kas yra „smagu” darbo metu naujoji karta turi savo nuomonę. Senajai laikas buvo padalintas: metas dirbti, metas linksmintis. Naujajai kartai ir darbo, ir linksmybių laikas sutampa. Keista, bet net iš kūno kalbos galiu pasakyti, kad dauguma vadovų šito nesupranta. Dirbi dirbi dirbi, o linksmintis eini namo. Dirbi dirbi dirbi, o laiką savo malonumui leidi išėjęs į pensiją. Tai – senamadiškas požiūris.
Dabar du iš trijų naujosios kartos atstovų tvirtina, kad „Darbas ir geras laiko leidimas gali ir turi būti tas pats.“ Tai nereiškia, kad vietoj darbo jie visą dieną nori kalti stalo futbolą. Atvirkščiai. Jie nori dirbti tokį darbą, kuriame būtų linksma.
Noras uždrausti naudotis Facebook darbo metu tik įrodo, kad darbdaviai nesupranta naujosios kartos požiūrio. Atsimenu laikus, kai darbdaviai norėjo uždrausti elektroninį paštą, nes save gerbiantis vadovas niekada nerašytų elektroninio laiško. Buvo laikai, kai bendrovės drausdavo naudotis internetu darbo vietoje, motyvuodami tuo, kad darbuotojai siųsis pornografija ir kitus, daug smagesnius už darbą, dalykėlius. Mano nuomone, moderni kompanija darbuotojus prievarta temptų į internetą. Tam turiu net du paaiškinimus. Viena vertus, naudojimasis socialiniais tinklais ir kitais web 2.0 kūriniais gali kompanijos darbą padaryti neįtikėtinai efektyviu. Antra vertus, jei darbuotojas nori pailsėti naršydamas Facebook – prašom. Tai puiki priemonė pamiršti stresą ir kibti į darbus su nauja jėga.
Tikiu, kad naujoji karta pateiks dar ne vieną iššūkį, bet tai tik į naudą. Darbdaviams, žinoma, reikia tokių darbuotojų. Kita vertus, pačioms organizacijoms reikia naujo požiūrio į darbą, kuris tapo labiau komandinis ir priklausomas nuo socialinių įgūdžių. Kai veikla tampa vis mobilesnė, sėkmė labiau priklauso nebe nuo konkrečių žinių turėjimo, bet nuo gebėjimo naudotis technologijomis.
Lapkričio 20, 2008 01:56
Pats save laikau tos naujosios kartos atstovu, ir ką gi – nepaisant visų technologijų ir netechnologijų pliusų, per dieną po šešias valandas praleidžiu prie kompiuterio. Akys genda, stuburas kūprinas. Blogai, bet kitaip neišeina. Štai tau ir modernus darbas.
Lapkričio 20, 2008 09:32
geras straipsnis
Lapkričio 20, 2008 13:23
tikrai idomu.
Lapkričio 20, 2008 17:41
Superinis straipsnis. Daugiau tokių – įdomu būtų panagrinėti atvejus Lietuvoje ir išklausyti tos “senosios ir nesuprantančios” kartos nuomonę
Lapkričio 20, 2008 18:32
Staipsnis tikrai neblogas. Sutinku su dauguma teiginiu – is tikruju taip ir yra. Taciau vienas is esminiu sakiniu: “Jie nori darbo su dideliais iššūkiais, bet tai dar nereiškia, kad nori prisiimti atsakomybę organizacijos atžvilgiu.” O kas tada prisiims atsakomybe? Gaunasi, kad darbas smagus, idomus, bet niekam tikes…turiu puiku pavyzdi, zmogaus, prasidejusio one.lt keleta menesiu (savo bandamojo laikotarpio metu) ir nenuveikus nieko doro…toks pat, naujos kartos vadovas – atleido ji, nes jokio rezultato nebuvo….
nesuprasite mane ne taip, noriu pasakyti, kad naujieji metodai ir poziuriai i darba yra butini musu gyvenime, taciau koks jis bebutu, darbas yra fundamentalus dalykas ir jo apibrezimas praktiskai visose vadybos vadoveliose yra vienodas: darbas – taip fizine, ar protine veikla, nesanti tam tikra rezultata uz kuri gaunamas atlyginimas. Taigi, rezultatas butinas, ir atsakomybe uz ji juolab.
Neisivaizduoju savo darbo be interneto, skype, outlook etc…, taciau tai yra tik metodai darba atlikti – o kiekvienas zmogus turi laisve jos rinkti, svarbus rezultatas.
Lapkričio 20, 2008 22:20
as taip pat priskirciau save tai naujajai kartai ir tikrai kasdien prasedziu prie kompiuterio net daugiau nei 6val. bet nuosirdziai prisipazinsiu, kad jauciu kaip kasdien tingeju ir tingeju.. ir manau dauguma naujosios kartos atstovu iesko labiau pramogos nei darbo, nes visi dirbti tingi, o sedeti facebook’e smagu. Naujoji karta atnes ne tik nauju ideju, bet ir nauju psichologiniu traumu…
Lapkričio 20, 2008 22:21
oj, strapsnis tikrai geras, jau buvau susimascius kada ir kas apie tai prades garsiai kalbeti ir nagrineti :)
Lapkričio 21, 2008 00:42
Kartais užknisa kai jaunimas vietoj to kad imtų ir padarytų darbą, pradeda kolaboruoti online, svarstyti ir taip nejučiomis ar tyčia žiūrėti kam čia užkrauti tą savo darbą – nesvarbu kurios kartos atstovui :)
Lapkričio 21, 2008 09:51
Manau svarbiausiai yra geras kolektyvas, fainus, profesionalūs žmonės su kuriais tenka dirbti…
Tada darbo metu žmonės iškeistų facebook’ą ir one’ą į bendravimą su kolegomis ir galiausiai darbo rezultatai būtų “įįįįįįįspūūūūdingi” :)
Bet viskas priklauso nuo mūsų vadovų…
O beje dažniausiai taip ir būna, jei tikrai geras vadas palieka kompaniją/skyrių dažniausiai ir visa jo komanda išsibarsto arba eina paskui vadą … :)
Lapkričio 21, 2008 14:24
Straipsnis tikrai aktualus. Mano galva bet kurios naujoves gali buti naudojamos tike darbui, tiek pramogai, o jaunu zmoniu nesustabdys jokie draudimai, jei nores- dirbs puikiai, jei nenores – tinges ir ishsisukines. Simuliuoti galimybes (ypac mega kompanijose) vis platesnes. Taip, vadovu vaidmuo cia svarbus ir svarbus absoliutus supratimas jaunu ir vyresniu. Pasimokyti darbo organizavimo ir disciplinos dar niekam nepakenke, daugumai tokio poreikio nera, tai is kur bus rezultatai?!
Lapkričio 21, 2008 16:16
Dzhanini – pilnai sutinku!
Lapkričio 24, 2008 18:26
Kad,taip visa jauna karta galvotu…cia manau kalbama apie 15% visuomenes…bet siaip labai geras realus dalykas…saunus straipsnis…
Lapkričio 25, 2008 14:55
as taip pat laukiau straipsnio sia tema. kartais truputi skauda jog negimiau veliau ir nepriklausau naujajai kartai. kuri tryksta pasitikejimu ir zino ko nori ir kaip nori.
narsymas internete darbo metu turetu buti privalomas kaip kavos puodelis(ar trys) ryte ir virsvalandziai uz kuriuos nemoka.
Gruodžio 1, 2008 09:38
Nežinau, nepatinka man šitas straipsnis. Nors dėl kelių dalykų pritarių, puslapių draudimas nieko gero neduoda. Žmonės keičiasi, darbo būdai keičiasi, paskaityt gali apie įvarius dalykus ir nereik eit į biblioteką, wikipedia ir t.t
P.S. Darbas prie kompo kartais taip už***, kad norisi plytas panešiot kokia dieną.
Gruodžio 2, 2008 21:24
na jauciasi, kad didzioji dalis vadovu(jie NE toji karta apie kuria cia diskutujuoma)ir konservatyvizmas,jog tik “senstelejusiose”,vadybos klasiku rasytuose vadoveliuose))esti tiesa.Cia ir aptrarimas “kitoks”rezultato(ir SVARBIOS)probl.sprendimas naujai organizuotu darbu,kai butina,kaip 1na is darbo metodu naudoti ir online daroma veikla.
Lapkričio 15, 2012 22:44
buy soma soma dot drug test – can you buy soma over the counter