IJO netikėtai: apie filosofiją, poeziją ir tik tada – muziką

Tarp Klaipėdos ir Londono gyvenantis žymus elektroninės muzikos kūrėjas IJO (Audrius Vaitiekūnas), ką tik atšventęs 26-ąjį gimtadienį, nusiteikęs filosofiškai. Šie metai muzikantui svarbūs: įsimylėjęs menininkas žada išleisti net keturis albumus. IJO išgarsėjo, kai interneto leidykla 2004 m. „Sutemos“ išleido jo The Driw Play EP, kuris sulaukė gerų atsiliepimų D. Britanijoje ir Vokietijoje. IJO kuriamas IDM artimas noisy, jazzy, acoustic skambesiui. Pats Audrius jaučiasi subrendęs ne tik rimtai elektroninei muzikai, bet ir poezijai ir filosofijai. Apie tai ir pasikalbėsime.

Kokius albumus šiemet ketini leist?

„Sealeody Songs“ ir „The White Out EP“. Pastarąjį rugpjūtį išleis vokiečių leiblas „Resting Bell“. Pirmąjį turėtų išleisti „Sutemos“. Planuojami dar du albumai, tačiau kol kas nieko tikslesnio pasakyti negaliu.

Tavo muziką girdime MySpace bei įvairiuose grotuvuose, tačiau apie Tavo asmenybę informacijos labai maža. Tad koks žmogus yra IJO? Kaip jis žvelgia į gyvenimą?

Pasaulyje nėra nei gražaus, nei bjauraus, yra tik visuma, egzistencija. Aš esu prieš bet kokį tikėjimą, nes tikėjimas – tai idealizavimas, saugumo ieškojimas. Įtampa. Rėmai. Represavimas. Rimtumas.

Gyvenimas yra žaidimas. Būdamas rimtas negyveni, esi miręs. Rimtumas pats kabinasi į religiją, į Dievą. Gyvenime nėra ko siekti. Ego siekia. Bet pats gyvenimas jau yra pasiekimas. Žmogus yra vienas. Išmokau būti su savo vienatve, nes tai yra tyla, tai – meditacija. Ne vienišumas, o pilnatvė. Visas žinojimas ateina iš vienatvės. Taip pat ir meilė, užuojauta, aistra. Tai tampa religija. Tai tampa momentu. Ir gyvenimas yra momentas. Vienas po kito. Praeitis ir ateitis yra negyvi dalykai ir jų nereikia painioti su čia ir dabar. Ir apskritai: jei nebūtų žmonių – nebūtų nei praeities, nei ateities, nes pati gamta sudaryta iš momentų, iš dienų, iš dabar.

Taigi… Žmogus esi vienas ir gyveni savo buvimą. Tik kad žmonės bijo to, bėga nuo to kibdamiesi į kitus, savindamiesi kitus… Kuria grupes, pilnas vienumų.

Tyla yra žinojimas ir tai yra spontaniškumas, natūralumas. Rimtumas yra labai rimta visos žmonijos liga.

Vertini vienatvę. Bet ar visada kuri vienas?

Praeityje teko dalyvauti ne viename muzikiniame projekte. Vienas tokių buvo, ir dar bus – kompanijos 8’as maršrutas prodiusavimas. Jie 2007-aisiais buvo išrinkti geriausiais debiutantais Lietuvos hiphopo apdovanojimuose. Dar yra projektas „Radio Puta“. Narių skaičius jame nuolat keičiasi, kaip ir pati muzika – nuo komedijinio folko iki rimtos elektronikos. Bet tai toks projektas, kurį išgirsta tik patys artimiausi draugai.

IJO Live @ Ginglik Club, London (2007)

Koks žodis geriausiai apibūdina Tavo kūrybą?

Spontaniškumas. Aš labai mėgstu šitą žodį. Kalba tampa barjeru. Tiesiog taip yra. Viduj. Kaip energija, iš kurios mes patys kilę. Spontaniškumas apibūdina natūralumą ir laikinumą. Visa egzistencija, visa visuma gali būti apibūdinama žodžiu Dievas. Bet Dievas nėra daiktas, Dievas nėra asmuo, nes visuma negali būti asmeniu. Būtent todėl jis nėra atsakingas už visą blogį ir problemas, kaip kad Biblijoje, kur jis suasmenintas. Problemos yra sukurtos pačių žmonių. Tačiau egzistencijai atsakomybės neužkrausi. Taigi keičiasi tik žodis.

Ir kai Dievas tampa asmeniu, žinoma, galima jo klausti: kam tas blogis?

Tačiau visas tas žaidimas yra žmonių sugalvotas, tai – dirbtinumas, ego. O žmogaus vienatvė, iš jos gimstanti atjauta kitiems, aistra gyvenimui pilnu savimi, visišku atsidavimu, visa savo esybe gimdo meilę, žinojimą. O tai ir yra tikra religija. Jokia kita religija nėra tokia tikra ir natūrali. Jos net neįmanoma vadinti religija. Biblija tėra žmogaus represavimo šaltinis, netikra moralė ir disciplina. Biblija sukūrė blogį ir gėrį, kai tuo tarpu viskas yra viena. Tai – psichologinių ligų ir problemų šaltinis. Biblija daro visus žmones vienodais, kai tuo tarpu kiekvienas žmogus yra unikalus ir nė vieno kito tokio pat nėra. Ir tas unikalumas slypi žmogaus vienatvėje, nuo kurios neverta bėgti, nes bėgdamas žmogus tolsta nuo savo prigimties, nuo tikro žinojimo, nuo meilės, stiprina savo ego, o su ego atsiranda konfliktas. Tai – konfliktas su pačia egzistencija, pačiu buvimu, Dievu. Dėl visko, kas ir kaip pasaulyje vyksta, atsakingas žmogus. Tik mes patys ir niekas kitas.

Taigi ir gėrio, ir blogio, ir bjaurasties, ir grožio skirtumus sukūrė ir apibūdino pats žmogus.

Kas tuomet Tau yra muzika ir poezija, kurią rašai?

Mano muzika yra ekstazė man pačiam. Pats ėjimas, pats kelias yra nuotykis, pilnas ekstazės. Vartoju žodį malonus, o ne gražus, kuris turi šiek tiek kitokią reikšmę ir labiau susijęs su žmogaus vidumi, širdimi, jausmu. Muzika yra virpesiai, garsai. Žmogaus kūnas taip sudarytas, kad muzika veikia emocijas per širdį. Panašiai veikia poezija. Poetinės metaforos stimuliuoja mintis per širdį. Paprasti žodžiai – ne. Poeziją rašau be jokio noro ją rašyti. Tai tiesiog gaunasi savaime. Dažnai, kai neturiu galimybės tam tikru momentu kurti muziką, pradedu rašyti.

Parodyk skaitytojams kokį nors savo eilėraštį.

„Kai Namai Sugrius“

Liūdna…
Tu miegi…
O aš negaliu net gulėti…
Negaliu atmerkti akių…
Žodžių nerandu ir…
Tyliai valgau savo liūdesį.
Šaltom rankom akmenuotą sieną liečiu.
Mėnulis… pilkas toks… kaip tirpstantis pavasario sniegas.
Vanduo iki gerklės… pilnas druskos… ir smėlio…

Ateina tas liūdesys, įkanda į koją…
Ranką nulaužia… širdį sudrasko…
Ir rytinis vėjas viska į dangų išpučia…
Saulė akis kutena.
Atsimerki.

O aš sudraskytas… nuo tilto numestas.
Negaliu nustoti juoktis.
Ir visi, kas praeina pro šalį, garsiai… juokiasi…
Langus plačiai pravėrę…

Knygos ne tam, kad jas degint…
Ne tam, kad skaityt…
Namai.
Ne tam kad juose gyvent…
Ar būti svečiu…

Žvaigždės.
Gestančios žvakės…

Tu liūdi.
O aš miegu.
Šalia atsigulęs…
Šaltomis rankomis akmeninį mano veidą lieti.
Jaučiu tavo ašarų skonį…
Jaučiu tavo plakančią širdį…

Jaučiu, kaip kvėpuoji… kaip išeini…

Ten.
Į šviesą.

Tik aidas mano nugriauto namo…

Trys Mylios Iki Paskutinio Lėktuvo Namõ.

IJO – Face

Papasakok apie savo muzikinį kelią

Manau, kad muzika yra mano genuose. Mano seneliai, tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės, buvo muzikalūs žmonės. Ir mano mama, besilaukdama manęs, buvo muzikos mokytoja. Su muzika esu nuo pat gimimo. Nuo pat mažų dienų mėgau žaisti su juostiniais magnetofonais ir juostomis. Niekada per daug nerūpėjo žaisti žaidimus darželyje su kitais vaikais.

Būdamas šešerių, darydavau specialias pakuotes įrašytoms juostoms, dėdavau jas į lentynas ir įrašinėdavau toliau į kitas juostas. Būdamas aštuonerių, sutikau Aivarą Bočarnikovą (Fyzo), kuris tapo geriausiu mano muzikinio kelio draugu. Mes konstruodavome būgnus, įrašinėdavome muziką su pianinu, sintezatoriais, eksperimentuodavome su keliais juostiniais magnetofonais iš karto. Sulaukęs trylikos, nusprendžiau eiti į tikrą studiją ir įrašyti porą kūrinių. Čia gimė mano ir Aivaro projektas Flip. Tai buvo kažkur 1996-aisiais, kai aš visai nesenai susidūriau su jungle ir drum’n’bass muzika. Tuo metu apskritai mano muzikinis pasaulis pasikeitė nuo visokių Elton John, Dr. Alban ir Haddaway iki kažko iki tol dar negirdėto, nepatirto. Studijoje norėjome padaryti kažką panašaus, ką girdėjome radijo stočių „Ultra vires“ ir „Radiocentras“ laidose. Teko net kelis kartus sudalyvauti pas pačius DJ Sagą ir Rimą Šapauską laidos „Mix“ eteryje.

Tačiau laikui einant mes nustojome groti kaip Flip ir pasukome savais keliais. Tada atėjo laikas susigalvoti savo pseudonimą. Man tebuvo 16, gal 17, ir atrodė, kad turėti kažkokį nesveiką pseudonimą yra tiesiog būtina. Norėjau, kad jis būtų trumpas ir turėtų astronomines reikšmes. Ir po ieškojimų ir domėjimųsi atradau, kad IJO yra vienas iš keturių didžiausių Jupiterio palydovų.

Kūriau drum’n’bass muziką kaip IJO dar metų metus, kol išėjo mano debiutinis oficialus albumas. Tiesa, jis nieko bendro su drum’n’bass muzika jau neturėjo. Tai buvo grynai eksperimentinis darbas dark ambient srityje, kurį pavadinau Melancholika, ir kuris pasirodė 2003 metais lietuviškame, jau nebeveikiančiame netleible „Surfaces“. Toliau sekė kiti du albumai – The Driw Play EP bei Computer Pop kitoje lietuviškoje interneto leidykloje „Sutemos“, ir tai buvo improvizacija labiau džiazo ir downtempo stiliuose. Taip pat išėjo keli eksperimentinio jungle albumai vokiečių interneto leidykloje „Plain Productions“ bei CD leidykloje „Envizagae Records“.

Aš visą laiką žinojau, kad muzika bus mano kelias. Aš jau gimiau tai turėdamas. Žiūrint į visa tai iš astrologinės pusės, žmogus dar prieš gimdamas pasirenka pats, kada jam gimti ir kuo būti gyvenime.

Kas yra mįslingasis Tavo leidinys Untitled LP?

Dalis mano kūrybos pasirodė vokiečių leible „Plain Productions“ kaip keturių kūrinių relyzas Untitled EP bei CD minialbumas Quastic! Tracks vokiečių leible „Envizagae“. Vėliau abu šiuos albumus pats perleidau 300 vienetu tiražu vinilinėje plokštelėje paprastu pavadinimu (Untitled) LP.

Iš kur semiesi įkvėpimo muzikai?

Visi mano kūriniai – savotiškas fotoalbumas, kuriame garsais fiksuojamas visas gyvenimas, nuotaikos, jausmai , momentai… Įkvėpimą atneša pats gyvenimas. Niekada nenorėjau kurti vieną ir tą patį. Mėgstu įvairią muziką, ir tai daro įtaką mano kūrybai.

Kokios Tavo svajonės?

Neturiu jokių svajonių. Kažkada turėjau, ir gyvenimas buvo tuščias, neįdomus ir sunkus. Nustojau svajoti ir pradėjau gyventi. Ir tai, ko gero, buvo didžiausios svajonės išsipildymas.

IJO – Ummpse (by D. Augaitis)

IJO diskografija:

2003 Melancholika (Surfaces Netlabel)
2004 The Driw Play EP (Sutemos; 2008 – Not On Label)
2006 Computer Pop EP (Sutemos)
2006 4 Singals (Not On Label)
2006 Untitled EP (Plain Productions)
2007 Untitled LP (Not On Label)
2007 Quastic! Tracks (Envizagae)
2008 Rown# 4 (Envizagae)
2009 Short Stories EP (Not On Label)
2009 Sealeody Songs (ketinamas išleisti)
2009 The White Out EP (ketinamas išleisti)
2009 Everything’s Ok! (ketinama išleisti)
2009 Playing Machines (ketinamas išleisti)
2009 Antic (su Fyzo, įrašytas 2000 m.) (ketinamas išleisti)