Prisiminimai iš Roskildės fermų 2009

EKOLOGIJA, KRAUJO MENAS IR ORGANIŠKOS PAGIRIOS

Kasmet Roskildės festivalis didelį dėmesį skiria ekologinėms, su narkotikais ar įvairiuose karštuose pasaulio taškuose vykstančioms problemoms. Ir daro jie tai labai išradingai.

ORE.LT ne kartą aprašė plastmasinių alaus bokalų, už kuriuos sumokamas depozitas, sistemą. Kažkam tai tapo pasipelnyjimo šaltinis, kitiem galimybe paremti. Šiais metais visi aukojome skurdžios Afrikos valstybės Malavio žemdirbių gelbėjimo programai. Centrinė Afrikos valstybė itin kenčia nuo klimato atšilimo ir šalyje esantys nedideli vandens resursai tapo neprieinami dideliai daliai žemdirbių, kurių veikla dėl nesibaigiančių sausrų tampa neįmanoma. Tad šiemet kėlėm bokalus ir aukojome būsimiem drėkinimo sistemų projektams šioje šalyje.

Festivalis taip pat pristatė “Green Footsteps” programą, kuri visiems susirinkusiems pasakojo kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie anglies dvideginio išmetimo mažinimo ir tuo pačiu sulėtinti mūsų mylimos planetos mirtį. Šioje vietoje ietis surėmė viešųjų ryšių atstovai ir mes sužinojome, kad valgant hamburgerius su mėsainiu iš vargšės karvytės mėsos, mes net 18% daugiau išskiriame anglies dvideginio. Suprantama, kad tai darome ne mes, o tie kurie gamina hamburgerius. Panašių teiginių buvo galima rasti daug ir kartais man jau imdavo skambėti grupės „Hiperbolė“ dainą apie tai, kad didžiausia blogybė yra gyventi.

Ironizuoti, žinoma, šioje vietoje nereikia, bet kai kurie festivalio prekeiviai puikiai išnaudojo šią situaciją siūlydami gėrimus su „100% organic hangover”, o festivalio pagrindinis rėmėjas, alaus gamintojas “Tuborg” sumontavo didžiulį apžvalgos ratą, kuriam 90% reikalingos energijos pagamindavo festivalio dalyviai mindami dviračių pedalus. Panačių „green“ išradimų netrūko ir daugiau. Festivalio kempingo teritorijoje teko matyti tuo pačiu principu veikiančius telefonų pakrovėjus: sėdi ant dviračio ir mini kol tavo telefono bateriją pasikrauna.

Festivalio dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti ir „Deep Storages Project“. Menininkas ir iniciatorius Kristian von Hornsleth pasišovė Ramiajame vandenyne 11 000 metrų gylyje pastatyti skulptūrą, kurioje bus patalpinti penkių tūkstančių žmonių kraujo ir plaukų pavyzdžiai.

DUBSTEP

Apie dubstep Roskildės festivalyje būtų galima parašyti labai trumpai: jo buvo per mažai. Festivalį atidarė britų repo astovė Lucy Love. Taip ją pristatė festivalio programoje, bet ši Zambijoje gimusi atlikėja savo naujo albumo dainose tikrai nepagailėjo “wobbling base” ir “ass kickin subbase”. Ne pats geriausias pasirodymas planetoje, bet apšilimui buvo pats tas.

Nustebino chill out setais gerai žinomas didžėjus Chris Coco lounge palapinėje užkuręs pačią intymiausia dubstep diskoteką pasaulyje. Ar galėčiau tai pavadinti deep dubstep?:) Galbūt…

Festivalį vainikavo Major Lazer (Sound System). “Digital reggae and dancehall from Mars in the future”, – taip šį projektą pristato Diplo, o projekte dalyvauja jis pats ir Switch. Begalė reggae ir dancehall hitų versijų transformuotų į nūdienos stilistiką, o nūdienos stilistika, žinoma, yra dubstep. Viskas baigėsi tuo, kad didžėjus pradėjo kviesti ant scenos žmones ir scenos aptarnaujantis personalas su nuostaba veide stebėjo kas dedasi. 100% balaganas!

LOUNGE

Mažiausia festivalyje LOUNGE scena įrengta tvarte talpinančiame tik gerokai virš 1000 žmonių. Beje Roskildės festivalio teritorija, kaip ir daugelio Europos festivalių, priklauso keliems ūkininkams, todėl daugelis festivalio pagalbinių patalpų žurnalistams ir atlikėjams įsikuria fermų patalpose.

Suprantama Lounge palapinė buvo skirta poilsiui, o poilsis Roskildės festivalyje yra tikrai aukšto lygio. Budinčios medicinos seselės patikrina kiekvieno miegančio pulsą, tam kad miegas būtų saldus saldus. Aplink vaikštantis personalas surenka kiekvieną numestą šiukšlelę, kurių beje šiai metais buvo dar mažiau, nes Lounge palapinėje buvo uždrausta rūkyti. Negana to programa šioje scenoje prasidėdavo pusę dešimtos ryto ir žmonėms buvo leidžiama šioje palapinėje miegoti per naktį.

Skaitmeninio formato pergalę prieš vinilą puikiai iliustravo Jose Padilla, „Cafe Del Mar“ tėvo setas. Vienas sugedęs patefonas gerokai „tampė“ šio veterano iš plokštelių grojamą muziką. Nedidelis akmenėlis į organizatorių daržą ir toks pat į DJ veterano, nes aš prisiminiau kažkur aprašytą Kruderio ar Dorfmaisterio setą, kurį jie sugebėjo sugroti tik su vienu patefonu, bet publika to net gerai nepastebėjo,

2Many DJs vs. Oasis

Kažkada, prieš keliolika metų, Roskildės festivalis turėjo net dvi scenas skirtas elektroninei muzikai. Nuo chill out koncertų dienos metu, kuomet aš su draugais mėgavausi klausydamas ambient muzikos kosmonauto Biosphere, ar skridau į dausas su Lemon Jelly iki techno muzikos sektantų Psychick Warriors Ov Gaia ar visiškai netikėto deep housinio Sander Kleinenberg seto. Kasmet vis keičiant elektroninės muzikos vietą festivalio programoje šiais metais turėjome ne tiek jau daug atlikėjų ir didžėjų kuriuos privaloma pamatyti.

Vieni tokių buvo 2Many DJs – tikri “mash up” čempionai. Vaikinai dar žinomi ir Soulwax projektu daugiau orentuotu į gitarinę muziką. Bet taip buvo vakar, šiandie gi viskas maišėsi ir persimaišė ir 2Many DJs tapo tuo, kuo Oasis yra roko muzikoje – grupe galinčia groti ir šokdinti stadionines minias.

Šių metų Roskildės festivalyje abiejų grupių grojimo laikai sutapo. 2Many DJs buvo kiekvieno save gerbiančio elektroninės muzikos gerbėjo “a must” sąraše, o Oasis – seni mano favoritai kurių per 10 blaškymosi po įvairius Europos festivalius taip ir nesugebėjau pamatyti.

Bėgom klausyt išprotėjusių belgų, o publika 6000 talpinančioje palapinėje jau šildėsi pati. Apie garso ir šviesų tobulumą Roskildės festivalyje kalbėti beprasmiška – ten viskas tiesiog idealu, o štai naujasis publikos „apsišildymo“ būdas tikrai įspūdingas. Išgirsti skanduojančią: fuck oasis, fuck fuck oasis gali ne kasdien, o taip tiksliai į taktą pataikantis minios ošimas leido pasijusti nelyg būtum Roskildės festivalyje ir kokiam nors Brazilijos stadione vienu metu. 2Many DJs fanai tapo pačiais muzikaliausiais fanais ir vieninteliais taip puikiais papildančiais, o ne tik atkartojančiais scenoje grojamą atlikėjų muziką.

Tuo metu didžiausioje Orange festivalio scenoje galėjai susikibęs už rankų su šviesiaplaukėm skandinavėm subliauti “Wonderwall” ar “Champage Supernova”. Oasis pasirodymo pradžioje tampę nervus dainomis iš nelabai vykusio paskutinio albumo Dig Out Your Soul, vėliau jie pratrūko senų gerų hitų lietumi dėl kurių visi tą vakarą ir susirinko. Arogantiški broliai Galagheriai buvo kaip niekad puikiai nusiteikę ir žarstė komplimentus priekinėse eilėse esančioms merginoms, o vėliau savo kūrinį “Live Forever” paskyrė prieš 9 metus per tragišką Pearl Jam pasirodymą žuvusiems Roskildės festivalio lankytojams.

Rumpistol

Lietuvaičiams gerai pažįstamas ir geras mūsų draugas Rumpistol surengė savo karjeros koncertą “numero uno”. Beveik pilnoje, 3000 žmonių talpinančioje palapinėje Jens (tikras Rumpistol vardas) užkerėjo visus savo ambient ir drill trelėmis. Fakelus vaizduojantis scenos apšvietimas ir publikos palaikymas darė šį pasirodymą išskirtiniu, o pasirodymo pabaigoje keli kūriniai atlikti kartu su styginių kvartetu sukėlė ovacijų audrą.

Pablo Moses & U-Roy (JAM)

Roskildei visada esu ir būsiu dėkingas už puikias muzikos istroijos pamokas. Prieš kelis metus aš čia išvydau jau į aštuntą dešimtį įkopusio Lee Scratch Perry pasirodymą, kasmet išgirstu begalę atlikėjų iš Afrikos, Azijos ar Grendlandijos.

Rastafari kultūros simbolis, kovos “meile prieš rasizmą ir nelygybę” iniciatorius Pablo Moses – tai dar vienas muzikos istorijos puslapis. Reggae hitų dubinės versijos ir pats pačiausias jamaikietiškas „vaibas“ bei muzika. Jei negali nuvažiuot į Jamaiką, tai Jamaika kartais atvažiuoja pas tave.

Friendly Fires

Nesugebėdamas sekti indie muzikos pasaulio naujienų, kaskart atvykęs į Roskildę maloniai nustembu išgirdęs kokią nors naują grupę, kuri mano nuostabai nebūna tokia jau ir naujokė. Taip aš Roskildėje pirma kartą pamačiau Interpol, o šiemet šiuo atradimu tapo Friendly Fires.

Šie britai gali būt vadinami new rave atstovais, bet tuo pačiu jų muzikoje rasi ir disko ar afro inspiruotų motyvų. Žodžiu šviežiausias Londono indie scenos balsas ir jei jį pražiopsojai taip kaip aš – turi būtinai kuo greičiau atrasti.

Steinski

Pasirodymas išskirtinai muzikos gurmanams. Jokių šou elementų, jokių šokinėjimų už DJ pulto – tik ilga ilga kelionė per įvairius hip hop žanrus. Nuo pačių 1980-ųjų iki šių dienų. Pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę. Nesusilaikėm neparašė žinutės su linkėjimais Mamaniai.

ROSKILDE 2010

Įvyks kitų metų liepos 1-4 dienomis.