Etiudai. Eurobasket 2009. Pirmas etapas.

Kreivarankis aptaria Lietuvos krepšinio rinktinės ir Butauto filosofines pozicijas bei vizijas, Mažučio simuliakrą, Lavrinovičių sielų persiliejimą, puolimą bei gynybą metafiziniuose ūkuose paskendusioje krepšinio aikštelėje.

Mažutis nemeta į krepšį

Mažutis labai nemėgo mėtyti į krepšį. Visi tai jau seniausiai žinojo, išskyrus Butautą. Štai atakuoja Lietuvos rinktinė, varosi Mažutis kamuolį, prisivaro prie tritaškio linijos ir ima jį į žemę bumsėti. Bumpt, bumpt, bumpt. Parodo kitiems kokį derinį reikia atlikti, visi atitinkamai išsidėsto baudos aikštelėje. O Mažtis ir toliau bumsi. Bumpt, bumpt, bumpt. Tada Mažutis vėl parodo, kad reikia daryti kitą derinį. Visi užima naujas pozicijas. „Svarbiausia yra koordinuoti komandos veiksmus“, galvoja Mažutis. O į krepšį taip ir nemesdavo ir tai žinodami varžovai jo net nedengdavo, kadangi varžovai žinojo – paliktas laisvas prie tritaškio linijos Mažutis labai pasimeta ir ima karštligiškai ieškoti kam perduoti kamuolį.

Žurnalistai visi vieningai ėmė rašyti, kad Mažutis nemeta į krepšį. Kai kurie sirgaliai su tuo nesutiko ir vadino vieną laikraštį „makulatūra“. Netgi buvo vienas toks sirgalius, kuris sakėsi matęs kaip Mažutis vieną kartą metė į krepšį, bet juo niekas netikėjo. Ir tokia sumaištis būtų nesibaigusi, jeigu ne Butautas. Štai išeina Butautas po rungtynių su lenkais ir rodo visiems rungtynių protokolą, kur juodu ant balto parašyta „A. Mažutis – 2 taškai“. Ir visi supranta, kad su profesionalu nepasiginčysi. Taip Butautas užčiaupė burnas visiems skeptikams.

– –

Jomantas dirba gynyboje

Jomantas taškų beveik nepelnydavo, nors į krepšį bent retkarčiais mesdavo. Ne taip kaip koks Mažutis. Tačiau retai į krepšį Jomantas mėtydavo dėl to, kad Butautas jam sakė jo darbą esant gynyboje varžovams kibti į gerklę. Va prasideda rungtynės ir Jomantas nuo pat pirmų žaidimo sekundžių kimba varžovams į gerklę. O tie taškus tik pelno, pelno ir kuo daugiau jie taškų pelno, tuo aršiau Jomantas jiems į gerklę kimba. Štai dėl to ir taškų jis tiek mažai pelnydavo, kadangi Butauto paliepimu atlikdavo daug nematomo darbo gynyboje. Tas darbas būdavo toks nematomas, kad jo nematydavo ne tik sirgaliai, bet jo nematydavo tiek lietuvių, tiek jų varžovų krepšininkai ir treneriai. Nematydavo to darbo ir pats Jomantas. Tiesa pasakius, to darbo nematydavo ir pats Butautas, tačiau jis vienintelis nepasimesdavo, nes suvokė tikrąją šio reiškinio priežastį – negalima pamatyti to, kas nematoma ir jei to nematai, tai taip ir turi būti, nes jeigu kažką galima pamatyti, tuomet tai jau yra matoma. Tokia buvo daugelį metų šlifuota Butauto krepšinio filosofija.

– –

Mūsų strategai aptaria rinktinės gynybą

„Rungtynėse raktas į pergalę yra gera gynyba“, sako Butautas.
„Geriausia gynyba yra puolimas“, atsako Kurtinaitis.
„Netiesa“, – nesutinka Butautas, – „geriausia gynyba yra zoninė“.

– –

Broliai painiojasi

Krepšinio aikštelėje visi painiojo brolius Kšyštofą ir Darjušą. Būdavo, kad Butautas nori išleisti į aikštelę Kšyštofą, o susipainiojęs išleidžia Darjušą. Blogiausia, kad ir patys broliai nelabai skirdavo kuris iš jų kuris yra. Darjušas labai dažnai save painiodavo su Kšyštofu, o Kšyštofas save painiodavo su Darjušu. Beje Darjušui buvo šiek tiek paprasčiau, kadangi Kšyštofas turėjo ant rankos tatuiruotę iš zonos laikų. Štai ginasi broliai kartu su kitais lietuviais nuo varžovų atakos, o Darjušas staiga susipainioja, kuris iš brolių yra jis. Tuomet tik dirst į Kšyštofą, pamato tatuiruotę ant ano rankos ir supranta „pas jį tatuiruotė, reiškią jis yra brolis Kšyštofas, o tuomet aš esu kitas brolis Darjušas, o Darjušui Butautas liepė stovėti į kairę nuo baudos aikštelės“. Vos tik tai supratęs ir skuba tenai… Tačiau Kšyštofui būdavo daug sunkiau, kadangi Darjušas jokios tatuiruotės neturėjo, o išvaizdos buvo lygiai tokios pačios kaip Kšyštofas. Štai gauna laisvas kamuolį Kšyštofas prie tritaškio linijos, jau prisitaiko mesti ir staiga susimąsto – „kas aš? Darjušas ar Kšyštofas? Darjušą juk Butautas pasodino ant suolo, tai ką aš čia veikiu dabar aikštelėje?“ Dirst Kšyštofas į ant suolo sėdintį Darjušą ir galvoja – „O tai anas kas toks? Darjušas ar Kšyštofas? Jei anas Kšyštofas, tai kodėl jis ant suolo sėdi ir neina į aikštę?“. Raukosi Kšyštofas ir nieko negali suprasti. Štai taip Kšyštofui bedūmojant pribėga kas nors iš varžovų ir jį uždengia. Baisiausiai pykdavo dėl to Kšyštofas ant teisėjų ir rankomis mosikuodavo. Galiausiai broliai rado išeitį – Darjušui reikia pasidaryti tokią pat tatuiruotę kaip Kšyštofas, kad ir Kšyštofas pamatęs tatuiruotę galėtų suprasti kas yra kas. Lietuva yra Marijos Žemė, todėl Dievas pagailėjo Lietuvos rinktinės ir joje nežaidžia trečias brolis Jonušas.

– –

naujapilis.livejournal.com