“Seksas ir miestas 2”

Pavadinimas „Seksas ir miestas“, regis, savaime garantuoja, kad filmas bus sėkmingas. Pirmoji savaitė po premjeros tai jau įrodė. Tačiau apie holivudines sėkmes visuomet rutuliojasi diskusija: kiek jos to vertos.

ORE vertina: 5/10

Televizinį serialą perkelti į didįjį ekraną – iššūkis režisieriui. Reikia rasti įstabesnę nei kasdieninėse serijose istoriją, bet nepakeisti kūrinio esmės. Esmė – „gyvenimiški“, bet verčiau pasakiški epizodai iš modernių žmonių būties, kurios problemose save randa pusė pasaulio moterų. Bet, manau, čia Michael Patrick King, filmo režisierius, antrą kartą prasilenkė su kino taisyklėmis, nes filmas tik pergromuliuoja šešis sezonus matytas idėjas. Netgi trukmė neatskiria filmo nuo jo pirmtakių: po dviejų su puse valandų seanso jautiesi it po 5 serijų manheteniško feljetono.

Kuo gyvena keturios niujorkietės šį kartą? Miranda (Cynthia Nixon) užsikrėtusi darboholizmu dėlioja prioritetus tarp šeimos ir pareigų, Samanta (Kim Cattrall) bando išvengti menopauzės simptomų su Suzanne Somers „gyvenimo vadovais“ – knygomis, dėl kurių iš proto eina visos depresuojančios miesto moterys. Šarlotė (Kristin Davis), pirmajame filme atstovavusi idealų šeimyninį gyvenimą, nebepakelia motinystės vargų, be to turi didelį rūpestį – liemenėlės nedėvinčią auklę, kuri traukia ir jos vyro žvilgsnį, tačiau yra nepakeičiama vaikams. Sarah Jessica Parker, pirmajame filme ištekėjusi už Mr. Big (Chris Noth), šiame susiduria su vyro akibrokštu, kai šis pasiūlo dvi dienas per savaitę praleisti atskirai, kad išsaugotų santuoką. Tokių problemų kontekste moterys išvažiuoja į Abu Dabį, ir vėl Samantos dėka, mat viename vakarėlių ji sudaro labai naudingą sutartį su viešbučio savininku, kuris merginas pakviečia savaitei apsistoti karališkos prabangos viešbutyje.

„Seksas ir miestas“ išlieka „brendų“ filmu. Dvi su puse valandos viešbučių, dizainerių, gėrimų, netgi bestselerių reklamos. Netgi trumpuose epizoduose pasirodžiusios Lisa Mineli ir Penelope Cruz įneša žmogiškojo „vardo“. Arabų Emyratų prabanga – ideali scenografija filmo dizainerės, Patricijos Field, podiumui, tik šį kartą ketveriukės kostiumai pernelyg komiški. Visgi yra vaizdingų kadrų dykumoje su blizgančiomis suknelėmis ir aukštakulniais dėvinčiomis gerokai virš keturiasdešimties moterimis. Arabija (iš tiesų filmuota Maroke) kaip filmo vieta galėtų būti bet kokia kita pasaulio šalis, spalvos ir prabanga tėra paviršiška puošmena, tačiau ji turi svarbų momentą – islamą. Moterų kosmopolitiškumas ir seksualumas sužiba nikabose susisupusių musulmonių fone. Visgi „Sekso ir miesto“ feminizmas, kuris įdomiai pasireiškia merginų dainuojama karaoke „I am a woman“, vargiai turi ką nors bendra su Susan Sontag (autorės knyga taip pat šmėžuoja filme) pažiūromis.

Man visuomet buvo įdomus gyvenimiško filmo terminas. Kinas niekada toks nėra: gyvenimą jis visada rodo geriau arba blogiau, nei yra iš tikrųjų. Paistalai, kad šiame Niujorko epe daugelis žiūrovių atranda save, ir tėra paistalai. Jos atranda nebent savo svajonę, kad egzistuotų pasaulis su Mr. Big ir karališkomis atostogomis Abu Dabyje. Žemiškiausias dalykas filme – tvirta ir pavydėtina moterų draugystė, kuri šioje realybės stokojančioje juostoje labiausiai jaudina.