Huxleys Neue Welt klubas, daug žmonių lūkuriuojančių aplink ir dar daugiau viduje – manau jų buvo per porą tūkstančių. Vokiškas punktualumas kiek nustebino – galvojom, kad jei ant bilieto parašyta 20:00 tai apšildantieji Tinpan Orange groti pradės apie devintą, tačiau jų išgirsti neteko, nes atėjus apie pusę devynių jie koncertuoti jau buvo baigę, o iki pagrindinio koncerto vos užteko laiko pasidėti daiktus ir išgert alaus.
Dar rugpjūčio mėnesį pirkdamas bilietus per daug nesitikėjau – kačių imperijos gabalai iš ankstesniųjų albumų (The Cat Empire, Two Shoes, Cities ir So Many Nights) buvo jau daug kartų perklausyti ir gerokai nusibodę, o naujasis Cinema, kuris ir buvo pristatinėjamas šiame ture, iš pirmų paklausymų per daug neužkabino. Tačiau juk gyvi pasirodymai ir turi stebinti bei būti kitokie.
Skelbimuose buvo rašoma, kad The Cat Empire – tai funk/jazz/pop/rock stilių grupė – įvardinti net keturi stiliai, tačiau net ir tai gerokai per paprastas junginys apibūdinti jų grojamą muziką, vienu stiliumi to įvardinti tiesiog neįmanoma. Jų kūriniuose galima išgirsti ne tik šių, bet ir ska/reggae, hip-hop, latin, o vieno iš kūrinių (gaila nerandu kuriame) pučiamųjų partijoje nugirdau netgi balkaniškų melodijų. Jautėsi, kad šie australai turi labai platų muzikinį skonį – man tas labai tiko, tad netrukau įsijausti į muziką.
Grupė neturi nei gitaristo nei standartinio vokalisto ir tas dar labiau paįvairina pasirodymą – vokalo partijas dalinasi trimitininkas H.J. Angus bei perkusistas Felix’as, kurių dainavimo stilius visiškai skirtingas. Pirmasis dainuoja melodingai, o antrojo dainavimas artimesnis repavimui. Abu užvedinėdami puikiai bendrauja su publika, pakreipdami įvykių liniją diriguoja muzikantams (ypač trimitininkas). Beveik kiekviename gabale buvo gausu ištęstų ir įdomių improvizacijų, kas labai paįvairindavo jau žinomus kūrinius. Pasireikšdavo kiekvienas, tačiau labiausiai įstrigo dviejų aukštų vargonais ir melodika (kurią beje neseniai įsigijau ir pats) grojęs Ollie McGill, kuris kartais netgi grojo abiem instrumentais vienu metu. Grūvo pridėdavo ir DJ Jumps (taip pat grojęs ir milžinišku šeikeriu), trombonisto ir trimitininko duetas The Empire Horns bei, žinoma, ritmo sekcija – kaip sako Juozas (aka Eazystyle MC pasirodantis su Ministry of Echology) “šokių muzikos pagrindai ir dub’o pamatai, pasiklausykime boso ir būgnų”.
Publikos išprašyta pakartoti, Kačių imperija grįžo galutiniam ištaškymui su dar keliais gabalais. Labai ramiai, gražiai ir melodingai pradėjo klavišistas, po vieną prisijungė ir visi kiti, publika kuo toliau tuo labiau šėlo kol po trijų ketvirtinių Wine Song pradžios įsiaudrino pogintis (run, run, run, fun, fun, fun, drink, drink, drink), o per paskutinįjį gabalą – legendinį the Chariot – emocijos liejosi per kraštus taip, kad po koncerto jėgų kažką veikt Berlyne visiškai nebeliko. Berašant apie koncertą praėjus trims dienoms visų atliktų gabalų jau nebepamenu, ypač dėl to, kad nemažai jų buvo iš naujojo, beveik neklausyto albumo, tad reikės šią klaidą ištaisyti. Be senųjų, man jau žinomų hitų (Sly, Two shoes, in my pocket, Wine Song, Chariot) iš naujojo albumo labiausiai įsiminė “Call me home” ir “Shoulders”:
http://www.youtube.com/watch?v=hlqSxuOrj1A
Daugiau: www.myspace.com/thecatempire
Na, o pabaigai galiu rekomenduoti kelias Berlyno lankytinas vietas: YAAM (afrikiečių ir reggae kultūros teritorija, įsikūrusi šalia rytinės stoties ir laisvės tematika išpaišytos Berlyno sienos likučių – pliažas prie upės, žaidimų aikštelės, afrikietiškos kavinės, reggae muzika…), Hasenheide park (puikus chill-out geru oru) bei interaktyvusis technologijų muziejus (nuo traukinių iki laivų ar lėktuvų, nuo fotografijos iki animacijos ir video technologijų).
Komentarai