Pažintis su Koudlam prasidėjo visai netikėtai, pamačius youtube.com patalpintą video performansą, destruktyvaus nuogo žmogaus priešinimąsį mašinoms, visuomenei ir sau, trumpai tariant:
Po to paspaudžiau šalia esantį „klipą“, šįkart išvydau destruktyvios, sulaukėjusios žmonių minios (Spartako – Zenito futbolo fanų) muštynes, garso takeliuose skambėjo Koudlam muzika.
Vėliau sužinojau, kad tokie vaizdai pasirinkti neatsitiktinai, sužinojau apie Super 2 „ Koudlam meets Cyprien Gaillard“. Cyprien daro video montažus, režisuoja, filmuoja; Koudlam dirba su garsu, kartu koncertuoja, daro performansus. Kam įdomesnė vizualioji dueto dalis galit pažiūrėti interviu su C. Gaillard. O aš pakalbėsiu apie muziką.
Koudlam savo internetiniame puslapyje prisistato kaip „The French symphonic composer“ ir yra išleidęs tris albumus: 2006 m. Nowhere ,2008 m. Live ir 2009 m. Goodbye. Pirmas darbas „Nowhere“ nėra kažkuo ypatingas, jis namūdiškas, padrikas ir neišbaigtas. Live talpina 4 dainas, jame jau galime pastebėti savotišką keistą, kinematografišką atlikėjo braižą. Pirma daina „The Great Empire“, o tiksliau tariant, visa šiuolaikinė muzikinė pjesė (trunka virš 20 min.) prasideda ambientišku preliudu, jis pereina į sintezatorišką ir vokališką pasakojimą, vėliau ritmiška kulminacija, pabaigai lieka tik ištęstos natos. Visa tai klausydamas jautiesi lyg klajodamas po Romos imperijos gatves, amfiteatrus, maudaisi termose, vėliau stebi gladiatorių kautynes. Koudlam neklysta vadindamas save prancūzų simfonijos kompozitorium, o aš dar pridurčiau šiuolaikinės simfonijos kompozitorium.
Visas Koudlam grožis atsiskleidžia trečiame albume Goodbye. Goodbye prasideda bauginančiu juoku ir šiurpulingu švilpavimu „Opening“ dainoje, kuri kontrastiškai pereina į lėtą ir ramią „Flying Over The Black Hills With Crazy Horses“. Tačiau taip atrodo tik iš pradžių, bėgant sekundėm ramumą vis labiau drumsčia įsijungiantys trimitai, agresyvesni būgnų garsai, galiausiai, daina baigiasi su trenksmu. Apskritai, galima pastebėti, kad ir kitose dainose („Wave Of Mutilation“, „Love Song“ , „Flying Dolphins“) atlikėjas kuria kylančios nuotaikos įspūdį: pradžioje tvyro rami atmosfera, sąlygota vieno ar poros instrumentų, vėliau prie jų jungiasi mušamieji, sintetinės gitaros, bosai ir kūriniai užbaigiami intensyvia kulminacija. Koudlam muziką suku įstatyti į kažkokius stilistinius rėmus – elektronika čia pinasi su simfonija, psichodelika su pop, ambient su indie.
Prancūzų slengu Koudlam reiškia „dūris peiliu“. Albume didžiausias dūris ir hitas „See You All“. Monotoniškas ritmas, besikartojanti smuiko melodija, herojiškas dainavimas hipnotizuoja ir norisi šokti, daina primena geriausius LCD Soundsystem hitus. Dar pora dūrių albume – tai „Tonight“, bei „Eagles Of Africa“. „Tonight“ įsivažiuoja paprasta melodija, pajungdama postpankiškus ritmus, šamaniškus šūkčiojimus, atveda į šokių aikštelę. „Eagles Of Africa“ priešingai – pjauna lėtai ir giliai, baladė persmelkia kūną ir įsirėžia sieloje.
Apskritai albumas pilnas visko: primityvizmo ir chaoso, pesimizmo ir optimizmo, minimalizmo ir maximalizmo, harmonijos ir painiavos… Todėl klausyti Goodbye kaip vientisą albumą sunkoka, kiekviena daina čia lyg trumpas filmas su skirtingais scenarijais, veikėjais ir nuotaikomis.
O pats Koudlam lieka paslaptingas, nesuprastas (last.fm turintis tik 2400 perklausytojų, tikriausiai vien dėl „See You All“ dainos), arogantiškas ir mistiškas, laukiamas su naujais dūriais.
ORE vertina 8/10.
Komentarai