Transmediale 2011: 2K – kūnai ir kompai

Šiais metais „Transmediale“ suteikė galimybę patirti skaitmenizuotus performansus, ir atsiduoti į „Response:Ability“ tematikos žadamus malonumus. Buvo ir akademinė dalis, kuri pažėrė krūvas sutikimų ir diskusijų apie žmogaus kūną. Ne ką mažiau svarbi buvo ir performansų dalis. Joje menininkai žaidė kūnais, veikiau, atskirais organais. Dar buvo ir video programa, tiesa, dažnai įsipynusi į jau minėtus performansus.

Nepraėjo nei pusė metų, o trumputė „Transmediale“ festivalio apžvalga jau pas jus, ore.lt skaitytojai. Jo…Kuo rečiau pakeliama plunksna, tuo sunkiau ją pakelti, o dar sudėtingiau pabaigti pradėtas rašyti apžvalgas.

Performasai lydėjo viso festivalio metu. Kūno ir technikos sąveika atrodė organiška, kai kada – beprasmė ir savitikslė…Pavyzdžiui, galima buvo stebėti organus, prie kurių prikabinta video ir garso aparatūra kuria muzikos kūrinius ir video instaliacijas. Ir atvirkščiai – organus, kurie juda tampomi muzikos garsų. Organus, kurie nutįsta it tirpstantis ledas aukštos kokybės video apdorotame daugybės valandų post-production. Organus, kurie nesugėdindami savęs atvėrė tau vaizdą į žmogaus kūną netikėtu kampu, gal tuo primindami ir porno svetaines.. Ach, tie organai…

HacKaWay zonoje buvo pristatomi kūriniai, kurie „ne tik reaguoja į mokslo ar technikos raidą, tačiau išreiškia mintis apie ir technologijų sąlygotą patyrimą, kuris daro poveikį beveik visiems mūsų kasdienio gyvenimo aspektams“. Tarp visų projektų čia buvo pristatytas ir festivalio laureatų Indonezijos menininkų grupės projektas „Intelligent Bacteria“.

Šis projektas nagrinėja alkoholio gamybos ir perdirbimo pavojus Indonezijos periferijoje. Menininkai sukūrė saugų būdą kaip gaminti samagoną, o sukurtą bakterijomis paremtą technologiją, pristatė kaip performatyvus garso instaliaciją. Instaliaciją taip ir pavadino – „bakterijų orkestras“:

Socialinės žiniasklaidos sistemų žioplumą ir to neapdairumo reikšmę mūsų privatumui nagrinėjo keli projektai. Vartotojams, kurie nori „nusižudyti“ Facebook, „Seppukoo“ suteikia „savižudybės“ paslaugą – memorialinį puslapį savo garbei. Dabar “Seppukoo” egzistuoja kaip DIY instrukcija virtualam susinaikinimui:

Seppukoo – This is the end from Guy McMusker on Vimeo.

Zuckerbergo dėmesys Transmedialėje atkreipiamas į projektu Lovely-Faces.com, kuris tiesiog pasimėmė 250.000 Facebook profilių nuotraukų ir panaudojo jas didžiuliame fake pažinčių portale: www.face-to-facebook.net

Kai kurie menininkai performansą sumaniai supakavo į reklamiškai skanų video formatą, kur vaizdas apdorotas ir akį pjausto labai maloniai, kaip pati kokybiškiausia šampūno (šiuo atveju – batų?) reklama:

Daugiausiai auditorijos sulaukė menininkų Daito Watanabe ir Ei Waida performansas, kuomet elektroninės muzikos sukeliami impulsai buvo siunčiami tiesiai veido raumenims – dėl to veidas ima komiškai trūkčiojo. Galbūt tai, kad Daito Watanabe kūrė šią muziką, sąlygojo, kad jo povyza buvo tvirta, o štai kolegos Ei Waida veidą ir kūną perrėždavo skausmo agonija ir sekančio elektros impulso baimė:

Dar: 1 ir 2

Pabaigai – truputis kritikos, nuoskaudų ir nuospaudų. Mane (ir kolegas) nuvylė Transmediale paroda. Ypatingai tuos, kurie lygino parodą su praeitų metų parodomis, kad ir 2010-aisiais, kai buvo pristatytas ir Žilvino Kempino darbas „White Noise“ .

Nuotaiką temdė ir apribojimai spaudos akreditacijoms bei organizacijos stoka. Be to, festivaliui įpusėjus, baigėsi paralelinio CTM festivalio (ClubTransmediale) apyrankės, todėl žurnalistams buvo pasiūlyta rizikuoti ir į renginius klubuose bandyti įeiti su asmens dokumentu bei spaudos akreditacija. Buvo užsiminta ir apie nesutarimus tarp Transmediale ir ClubTransmediale organizatorių. Dėl šių nesusipratimų nepavyko pakliūti į Hyperdub naktį „Berghain“e ir išgirsti Monolake ir Deadbeat. Laimei, bent jau „Kreuzberg Festsaal“ pralinksino su Pariah ir Dorian Concept.

Įdomus nutikimas įvyko stebint Lyn Hershmann video darbus ir po jo sekantį interviu su menininke, kuris vyko Skype lange, projektuojame per visą ekraną. Renginio beveik pasibaigus, ekrane iššoko langelis, sakantis keliems šimtams žmonių, bet adresuotas tik programos kuratoriui „Hey sweety, how was the screening?“

Daug daugiau skaitymo, informacijos ir video įrašų galite pasižiūrėti čia:
www.transmediale.de