Prieš 12 metų legendinėje Bix’ų repeticijų studijoje savo gitaras įsijungė jaunuoliai, vėliau pasivadinę Axis. Per trumpą savo karjerą jie spėjo tapti viena įdomiausių Lietuvos nepriklausomo roko grupių. Kalėdiniame įkarštyje prie Aušros vartų netyčia atsitrenkiau į buvusį grupės gitaristą ir vokalistą Aurimą “Aurį” Bavarskį. Po kelių mėnesių virtualiai šnekamės, kaip viskas buvo, yra ir bus.
Šiaulių gitarinės muzikos skambesys yra originalus ir turtingas. Taip vadinamame “Lietuvos Mančesteryje” savo laiku gimė tokios grupės kaip Bix, Žuvys, Lygiailyja, Gin Gas, Brainers, mūsų pašnekovai Axis, o šiandien šią vėliavą toliau neša Colours of Bubbles. Karjeros pradžioje Axis flirtavo su britpopu, tačiau ilgainiui metė kelią dėl savo takelio ir grupės saulėlydžio laikotarpiu kiekvienas jų pasirodymas tapdavo savotiška emocine kelione, kurioje gitaros persipindavo su elektronika.
Axis iki šiol yra viena nedaugelio lietuviškų grupių, susilaukusių populiarumo Latvijoje, kur indie muzikos tradicijos yra labai turtingos. Gal nieko keisto, juk šiauliagraunds kvėpuoja jau beveik latvišku oru? 2006-aisiais Axis kompozicija “Radiophonic” nugalėjo beveik 30 konkurentų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos ir tapo “Baltic New Music Chart” nugalėtojais. Deja, kaip pripažįsta ir pats Auris, jie nesugebėjo tuo tinkamai pasinaudoti…
“2006-aisiais Axis Latvijoje įrašė debiutinį savo albumą, kurį grupės branduolys Auris ir Mantas “Zuts” Češkauskas šiuo metu suvedinėja Islandijoje.” Pratęsk ir/arba užbaik šią istoriją…
Branduolys suskilo – viena pusė pasiliko Islandijoje, kita išvažiavo į Olandiją. Pasitvirtino teorija, kad roko grupės neišgyvena santykių per atstumą.
Kaip ir kodėl atsidūrėt Islandijoje? Ką ten veikėt?
Islandiją pamilom vien apie ją šnekėdami, bet nieko nežinodami. Tada mums argumentų daug nereikėjo – žinojom, kad Bjork ir Sigur Ros iš Islandijos ir to pakako. Tuo metu vyko nemažai pasikeitimų grupėje ir kūryboje. Kažkaip nelabai atrodė, kad mūsų pasikeitimai bus kam nors įdomūs. Keistas metas buvo – muzika buvo vertinama pagal išsiųstų spaudos pranešimų kiekį. Tie spaudos pranešimai niekam nebuvo įdomūs, žinoma. Bet mums atrodė, kad tokios taisyklės, ir mes pagal jas žaidėm. Galiausiai supratom, kad užsiimam nebe muzika, o marketingu. Mūsų direktorius Jonas Oškinis visada sakydavo, kad svarbiausia – priedainis. Tai va, tikriausiai išvažiavom dėl to, kad nebesukūrėm melodingų priedainių.
Savaitės dienomis dirbome, prisimenu tik savaitgalius. Tiksliau pasakius, kai kurių neprisimenu. Buvo geri metai, puikiai praleidome laiką. Išvaikščiojome daug koncertų, sutikome daug įdomių žmonių, taip pat pamatėme nuostabią Islandijos gamtą. Kartu su Mantu vakarais grodavome. Ypač intensyviai ruošėmės įrašų sesijai Rygoje. Sukūrėme bent penkias iki tol niekur negrotas dainas. Gaila, tik su visa grupe jų taip ir nesugrojom.
Kodėl nutraukėt Axis veiklą? Juk kuo toliau, tuo, atrodė, grupė skambėjo vis plačiau ir plačiau… 2006-aisiais netgi nugalėjote “Baltic New Music Chart’uose”
Aš manau, kad išvažiavę iš Lietuvos, palikome už nugaros ir savo klausytojų ratą. Islandijoje jo nesusikūrėme. Kai nežinai, kas tavo muzikos klausysis, pasidaro nebeaišku, kur ir kaip ją pristatyti. “Baltic New Music Chart” mums padovanojo laiką įrašams ir keletą koncertų Latvijoje ir Estijoje, bet šiaip reikėjo mums daugiau iš viso to spausti. Dar turėjome gerą šansą, kai “BBC World Service Radio” 2007 metų konkurse “The Next Big Thing” patekome į geriausiųjų 20-uką. Šis įvykis Lietuvoje praėjo visiškai nepastebėtas, nors, manau, tai – mūsų didžiausias muzikinis pasiekimas. Girdėjau, John Peel‘as (gal) grojo Bix’ų gabalą per kažkada. Na, tai žinokit BBC grojo dar ir Axis 2007-aisiais. Nesikuklinu dėl to. Tačiau dėl savo nesėkmės galime kaltinti tik patys save. Manau, per daug tikėjomės, kad viskas išsispręs, kai įrašysime albumą. Vietoj to geriau reikėjo kuo daugiau repetuoti, groti kuo daugiau koncertų, ir kepti kuo daugiau lo-fi demūškių. Nieko nėra blogiau, nei stabdyti kūrybą tik todėl, kad lauki kol kažkas kažką suves arba vadybininkas parašys spaudos pranešimą, kaip darome naują albumą, tik nežinome, ar jis kada nors bus baigtas… Mums pritrūko tikėjimo, kad tik muzika yra svarbiausia.
Ar bendrauji su Mantu? Kuo jis dabar užsiima?
Su Mantu atšventėme 2014-ųjų sutikimą Olandijoje. Dabar jis gyvena Prahoje, užsiima aktoriavimu bei šuns ir barzdos auginimu. Apie muziką beveik nekalbame, bet sutariame puikiai. Kiek žinau, jis savo gitaros dar nepardavė, tai gal kažkada susitikę ką nors ir užmegsime.
Iš Islandijos į Olandiją persikraustei studijuoti. Ko išmokai?
Išmokau 9 amatų… Manau, pagrindinis dalykas, ką nuveikiau per tą laiką – puikiai praleidau laiką. Studijos davė man tikrai daug. Baigiau Sonologijos bakalaurą bei Medijų technologijų magistro studijas. Muziką ir garsą pamačiau visiškai kitu kampu. Nors ir tapau “profesionaliu” muzikantu, iš muzikos negyvenu – užsiimu programavimu, kuris šiuo metu yra mano pagrindinis įrankis ir muzikos kūryboje.
Beje, Hagoje šiemet pradėjo studijuoti ir lietuviškos elektronikos talentai Brokenchord’as ir 96wrld. Ar teko su jais susitikti?
Teko. Abu grojo viename studentų vakarėlyje. Tikrai patiko. Abu gražūs ir talentingi, turi daug energijos ir įdomių idėjų.
Šiauliai – Vilnius – Reikjavikas – Haga – kas toliau?
Tokijas.
Ar pastaruoju metu dalyvauji kokio nors muzikinio/meninio projekto veikloje?
Aktyviai vystau projektą, kurį pradėjau kaip savo magistro baigiamąjį darbą, susijusį su informacijos kodavimu muzikoje. Tuomet tai buvo dar tik teorinis darbas. Dabar tai virsta į audiovizualinių solo koncertų ciklą. Pirmasis jau įvyko ir kitas bus greit. Tema neišsemiama, tikiu, dar turėsiu daug užsidegimo šį dalyką tobulinti. Taip pat vis dar groju kartu su kolega graiku Yiannis Tsirikoglou duete pavadinimu Duel Protocol. Su juo grojome kelias dešimtis koncertų pastaraisiais metais. Tarp kitko, grojome ir Lietuvoje festivalyje “Jauna Muzika”. Jei ką pamiršau pakviesti, nepykit.
Panašu, jūsų pėdomis eina ir šiauliečiai Colours Of Bubbles – groja kokybišką nepriklausomą muziką, turėjo tą patį vadybininką ir yra, iš esmės, nelabai kam įdomūs… Kur čia šaknys?
Šaknys tos pačios kaip ir mūsų atveju. Šiauliai – ne Mančesteris ir šiandien ne 1994-ieji. Bet tikiu, kad kažkam jie tikrai įdomūs. Jie turi savitą stilių ir yra apsimovę gražias kelnes. Prieš metus buvau Šiaulių “Pogo” bare. Jie grojo, merginos ir vaikinai šėlo, viskas buvo gerai. Manau, Lietuvoje “niekam neįdomūs” yra kokybės ženklas. Dėl to, manau, net nereikia pykti ant viso to absurdo, ką galima pamatyti TV ir žurnaluose – Lietuva per maža šalis, kad būtų galima tikėtis geriau. O kad Šiauliai turi jauną energingą grupę, su kuria auga naujoji karta, tai puiku. Kaip jiems seksis, sunku prognozuoti. Norėtųsi, kad jiems užtektų entuziazmo bandyti siekti daugiau; ne Lietuvoje, žinoma.
Beje, kada paskutinį kartą buvai Šiauliuose?
Per kalėdas. Padėjau tėvams išklijuoti tapetus. Aplankiau naujas Šiaulių kavines ir pyragines. Pasivaikščiojau po Pietinį rajoną. Vieną minutę pamaniau, kad norėčiau ten gyventi.
Gal pastaruoju metu ausį užkabino kokie nors įdomesni garsai iš Lietuvos? O iš pasaulio?
Pastaruoju metu labiau kabina knygos. Šiuo metu labai domiuosi Slavoj Zizek, Christopher Hitchens, Noam Chomsky idėjomis. Taip pat labai patinka populiariojo mokslo žanras.
Muzikos naujienų negaudau, bet atrandu įdomių įvairenybių iš praeities. Pvz.: Suicide, Iggy and the Stooges, Steve Reich. Patinka japoniška eksperimentinė muzika: Ryoji Ikeda, Aoki Takamasa ir kiti. Taip pat pradėjo patikti ir country muzika. Esu nusipirkęs lūpinę armonikėlę ir, susiderinęs gitarą “open E”, groju kaimietiškai dabar.
Nesupratau, kas darosi jūsų puslapyje www.axisband.lt – gal tu žinai?
Tikrai ir aš nesuprantu, kas ten vyksta. Mūsų tikrasis puslapis buvo uždarytas, kaip ir pridera roko grupei, dėl nesumokėtų sąskaitų prieš 7 metus. Nuo to laiko nebuvau šio adreso suvedęs. Tas dabartinis – kažkokia butaforija :)
Komentarai