Nacionalinis Kauno dramos teatras pristatė prieštaringų atgarsių sulaukusį, amžiaus cenzu N-16 įvertintą spektaklį „Kartu“.
Posovietinis Charkivas – iš bejėgiškumo sužvėrėjusi milicija, amerikietis pamokslininkas, beišblaškantys jaunuoliai – šie veikėjai atgyja naujausiame Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Kartu“ pagal ukrainiečių autoriaus S. Žadan romaną „Depeche Mode“, nukeliančiame į dar nepamirštą 9-tą dešimtmetį.
„Depeche Mode“ – knyga apie 18-mečių kartą. Jų problemos visada universalios, nesvarbu, kur ir kokiu laiku begyventų – sovietinėje Maskvoje arba Didžiojoje Britanijoje, XX a. ar XXI a. pradžioje. Manau, kad paauglio tiesa ir energija, kuri jam padeda priešintis pasauliui – pakankamai stipri ir gali būti įdomi nepriklausomai nuo socialinių, kultūrinių ir politinių regiono, kuriame vyksta veiksmas, ypatumų. Įžengimo į suaugusiųjų gyvenimą problema gali būti atskleista universaliomis pozicijomis. Būtent to aš laukiu iš kauniečių spektaklio,“ – sako romano autorius Serhij Žadan.
Spektaklio veikėjai – sustoję pakeliui į Vakarus
„Depeche Mode“ inscenizacijos ėmėsi menotyrininkė Laura Udrienė ir režisierius Artūras Areima.„Personažai atsidūrė lūžio taške, kai griuvus Sovietų Sąjungai šalis pereina į laukinį kapitalizmą, tada nebėra į ką įsikibti ir tarsi viskas, ką mes turime, tai esame drauge vieni su kitais,“ – teigia L. Udrienė.
„Dabar man trisdešimt. Kas pasikeitė per pastaruosius penkiolika metų? Beveik niekas. Pasikeitė muzika per radiją, bet aš jos ir neklausau. Pasikeitė rūbai, bet devintasis dešimtmetis, kaip suprantu, tebėra madingas. Nepasikeitė vaizdas per televizorių, jis toks pat lipnus ir aitrus, tarsi ant parketo išsiliejęs limonadas. Nepasikeitė klimatas, žiemos vis dar tokios pat ilgos, o pavasariai ilgai laukti. Pasikeitė draugai: vieni jų dingo visiems laikams, užtat atsirado naujų. Pasikeitė atmintis: ji tapo ilgesnė, bet netapo gražesnė. Tikiuosi, kad jos pakaks dar kokiems šešiasdešimčiai metų nuolatinio buitinio pochujizmo ir nepalaužiamos dvasios pusiausvyros. Viso to sau pačiam linkiu.“ – kalba spektaklio herojai Žadanas (akt. V. Sodeika), Vasia (akt. Tomas Rinkūnas) ir Karbiuratorius (akt. Marijus Mažūnas). Rodos, kartu su jais rankomis moja ir kūrėjai. Ta trisdešimtmečių karta, kuri kartais pasiklysta savo dualistiniuose identitetuose. Tie, jau beveik praktiškai vakariečiai, maigantys „aipodus“ ir „aipadus“, galintys šiandien keliauti į Londoną, o rytoj į Briuselį, žinantys visas „unisex“ madas, viena koja – tvirti šiuolaikinės visuomenės atstovai. Bet – dar menantys pilkšvai žalsvas plyteles, pilkus valgyklos indus, rūsčias pardavėjas, „Labanakt vaikučiams“ vakarus ir juokingus pinigus su gyvūnėliais.
Scenoje žinomi ir pradedantys aktoriai
Režisierius A. Areima kalba apie sovietinius šešėlius – palikimus šiandieninei mūsų visuomenei. Ar tikrai sugebėjome išsilaisvinti ir atitrūkti nuo šių, iš paskos besivejančių monstrų, ar išsilaisvinome iš sovietinio režimo? Spektaklyje atgarsį randa abi žodžio kartu reikšmės: kartu burnoje po vakarykščių išgertuvių, kartu su draugu… „Norėjosi atkreipti dėmesį į jaunimą, kaip jis ieško savęs, ieško ribų, kiek gali sau leisti. Spektaklio herojai nėra pikti, jiems tik 18-19 metų. Man, trisdešimtmečiui, smagu prisiminti nerūpestingus 9-to dešimtmečio laikus, kai galėjau daryti kvailystes, – prisipažįsta dramos autorius ir režisierius – „Drama „Kartu“ – kelionė, kasdienybės atvaizdas.“
Režisierius Artūras Areima, kuriam vis dar kabinama teatro chuligano etiketė premjerai „Kartu“ subūrė labai vyrišką komandą – Auksinių scenos kryžių laureatus Tomą Rinkūną, Saulių Čiučelį, kryžiaus nominantą Tomą Erbrėderį, Fortūnos laureatą Vainių Sodeiką, Gintautą Bejerį, atlikėją Medoną. Taip pat vaidina Vytauto Didžiojo universiteto antrojo kurso vaidybos studentai: Jonas Katauskis, Aistis Lansbergas, Marijus Mažūnas, Mantas Tarasevičius, Milda Vyšniauskaitė bei Milda Naudžiūnaitė.
Režisierius ir scenografas – Artūras Areima, kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, kompozitorius – Gintaras Sodeika, vaizdo projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas.
Komentarai