Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas
Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas Šiuolaikinio meno centre konstruoja tikrovę per idėjas, įkvėptas gyvųjų technologijų, aprašytų anglų mokslinės fantastikos rašytojo Ballardo novelių rinkinyje Vermilion Sands (1971). Dauguma šių technologijų provokuoja kritišką žvilgsnį į šiuolaikinius gamtos ir bio-technologijų mokslus, vizijas bei išradimus.
Psichotropinis namas – tai eksperimentas, siekiantis artikuliuoti Zooetiką, paslankią bei atvirą sąvoką, išskleidžiančią sudėtingą sąryšį tarp žmonijos turimų pažinimo įrankių – mokslinių metodų bei mokslo institucijų infrastruktūros – bei žinių ir sugebėjimų, priskiriamų kitoms gyvybės formoms – nuo žinduolių iki moliuskų – ir įsivaizduoti modelius, prototipus ir sąsajas būsimoms tarprūšinėms ekologijoms.
Architektūrinio eksperimento versijoje ŠMC testuojama iš mokslinės fantastikos atėjusi idėja, kad daiktus, pastatus ar formas galima ne tik pagaminti, bet ir užsiauginti. Šiuo bandymu siekiama pastūmėti įprastą galvojimą apie medžiagiškumą tinkliškumo sąvokos link pasirenkant micelį. Micelis – tai nežemiškos kilmės, parazituojanti, ir kolonizuojanti gyvybės forma, galinti kanibalizuoti kitas kultūras ar materijas, sukurti hibridus ir sudaryti naujus tinklus ir darinius, panašius į „ateities plastiką“.
Paviljonas – tai spekuliatyvios laboratorijos modelis, siūlantis įsivaizduoti ateities žinių gamybos infrastruktūros kūrimo ir veikimo principus. Projekto įgyvendinimo vieta — teritorija tarp Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos nacionalinio zoologijos sodo — yra istoriškai vertingas projekto kontekstas, jo diskurso įkvėpimo šaltinis ir terpė. Modelio instaliacija ŠMC – tai gamybos erdvė, kurioje pats „psichotropinis namas“ augina save generuodamas formas, vadinamus mikomorfus. Mikomorfas apjungia utilitarų ir dekoratyvinį elementus, ir kuria topologinę infrastruktūrą, žyminčią trijų slėnių choreografiją: trijų tipų žinių produkavimo sankirtą, Girstučio upeliu jungiančią Adomo Mickevičiaus (poezijos žinių) slėnį su Lietuvos zoologijos sodu (ne žmonių žinių slėnį) ir su Kauno technologijos universitetu (žmonių žinių slėniu).
Mikomorfų Laboratorija iki spalio 18
Gyvename žmogiškame pasaulyje – kiek tik driekiasi horizontas, mus supa žmonių daiktai, įrankiai, kalba. Pastarieji sudaro nuolat besiplečiančią technosferą, kuri yra daug kūniškesnė, nei esame linkę manyti. Ji tęsiasi nuo akies mirksnio (nes kūnas taip pat yra technologija) iki kosmoso tamsybėje paklydusio palydovo. Ji tokia plati, jog galiausiai apglėbia ir miestus, ir girias. Skirtumai tarp gyvybės rūšių nėra neįveikiamas barjeras, o veikiau galimybė vienai rūšiai papildyti kitą.
Mikomorfą galima laikyti medžiaga, vis dar ieškančia savo komponentų. Iš pirmo žvilgsnio panaši į plastiką ar putplastį, ji gaunama grybienai kolonizuojant kitas organines medžiagas, tokias kaip medis ar šiaudai. Tačiau koks galėtų būti trečiasis elementas, kuris nulemtų naujosios medžiagos galimybes? Pamėginkime išspręsti šią lygtį.
Laboratorija kviečia moksleivius eksperimentuoti drauge su mokslininkais, menininkais ir architektais, konsultuojantis su „Baltic Champs“ vyriausiuoju grybų technologu Pauliumi Pilipavičiumi. Mikomorfo laboratorijos programą prižiūri Jautra Bernotaitė, Andrius Pūkis, Inga Sideravičiūtė, Viktorija Šiaulytė ir Paulius Vaitiekūnas.
Užsiėmimai vyks trečiadieniais nuo 16 val.
Išsamesnė informacija ir registracija el. paštu audrius.poc@cac.lt bei telefonu 868265010
Zooetika paskaitų ciklas 2015 Spalio 1
Zooetika tyrinėja žmogaus ir aplinkos santykių krizę ir todėl gilinasi į antropoceno, gamtos ir tarprūšinių reiškinių sampratas bei ieško naujų šiuos konceptus siejančių ryšių. Į šių tyrimų lauką įeina ir bandymas rasti bendrą kalbą tarp meno ir mokslo disciplinų. Taip pat – ir bandymas sumažinti atskirtį tarp žmonių ir kitų gyvybės formų žinių, tam pasitelkiant fikciją (literatūrinę ir vizualią) kaip metodą, leidžiantį ieškoti santykio su tuo, kas nežinoma, ko neįmanoma pažinti ir kas atrodo neišsprendžiama.
Viešose paskaitose ir seminaruose bus toliau nagrinėjama nauja mokslo paradigma „antropocenas“ – kol kas neformalus geologijos mokslininkų vartojamas terminas, apibrėžiantis naują erą, kurioje žmonijos poveikis Žemės paviršiui ir ekosistemai tapo lemtingas.
Zooetika ciklo paskaitose spalio 1–3 dienomis: Keller Easterling, architektė, rašytoja, Jeilio universiteto architektūros mokyklos profesorė (JAV), Dimitris Papadopoulos, sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos (JK) ir Matthew Fuller, kultūros studijų centro profesorius iš Londono universiteto Goldsmiths koledžo (JK), pristatys jų taikomas hibridines mokslines ar menines praktikas bei nekonvencionius įprastines disciplinas peržengiančius tyrimų metodus.
Projekto Zooetika menininkų pokalbis 2015 Spalio 2
Nomeda ir Gediminas Urbonai drauge su Tracey Warr apie Zooetikos sampratą:
pasakojimo atspirtis – Gregory’i Batesono teiginys, jog „didžiausių pasaulio problemų priežastis yra skirtumas tarp to, kaip veikia gamta, ir to, kaip mąsto žmonės“. Diskusija palies vizionieriaus mikologo Paulo Stametso idėjas bei primins Wernerio Herzogo filmą „Baltasis deimantas“ (2004), kuriame užfiksuoti Grahamo Dorringtono išrasti ir bandomi orlaivių prototipai, skirti atogrąžų miškų tyrimui. Kaip galime žengti sekančius žingsnius antropoceno eroje radikaliai pakeitę savo požiūrį į kitas gyvybes ir pačios biologijos technologijas? Kaip gamintojų, darytojų, išradėjų kultūra gali pasitarnauti kuriant radikalų poslinkį, kuris peržengtų biomimikrijos ribas?
Zooetikos paviljono koncepcija: Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaujant su Tracey Warr ir Viktorija Šiaulyte.
Zooetikos paviljonas XII Baltijos trienalėje kuriamas kartu su Šiuolaikinio meno centru.
Mikromorfų laboratorija: architektai Paulius Vaitiekūnas, Andrius Pūkis, Jautra Bernotaitė, Mykolas Svirskis, Sayjel Patel, kartu su Baltic Champs vyriausiuoju technologu Pauliumi Pilipavičiumi.
Edukacinė programa įgyvendinama kartu su Audriumi Pociumi.
Projekto partneriai: Baltic Champs ir Kauno technologijos universiteto M-Lab’o iniciatyvinė grupė.
Konsultavo: Marijus Bakas, Dalius Keršys, Paulius Pilipavičius, Dionizas Bajarūnas, Gediminas Stoškus.
Dėkojame Kęstučiui Montvidui, Ryčiui Urbanskui, Skirmantui Zygmantui, Jonui Karaliui, Jurgiui Garmui ir KTU studentams-savanoriams: Ingai Siderevičiūtei, Justei Lučinskaitei, Aidui Balčaičiui, Gretai Baltrušaitytei, Antanui Barauskui, Karolinai Rimkutei.
Zooetika yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra pilotinis KTU medijų laboratorijos – naujos tarpdisciplininių tyrimų institucijos projektas.
Zooetikos paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau apie XII Baltijos trienalę
Daugiau informacijos: www.zooetics.net
Facebook: www.facebook.com/Zooetics
Twitter: www.twitter.com/Zooetics
Komentarai