Kada paskutinį kartą buvai blaiviame festivalyje? Spėju, 98% mūsų negalėtų pasakyti… Visuomenėje alkoholis tvirtai įaugęs į laisvalaikį (ir ne tik). Tiek tvirtai, kad jo nevartojantys atrodo kažkokie… nenormalūs ir įtartini. Pabandyk negerti, iškart susilauksi išskirtinio dėmesio: kas atsitiko? Gal sergi? Gal įstojai į sektą? Sveiką gyvenimo būdą propaguojančiame festivalyje „Mandala“ retai sutiksi vienos ar kitos subkultūros atstovų, tačiau pasirinktas „švarus“ kelias, atsisakant visuotinai priimtino įpročio, savaime šią bendruomenęnukelia į įprasto gyvenimo paraštes ir todėl yra savaip įdomus. Savo laiku net pankroko(!) scenoje išsivystė straight edge judėjimas, atsisakęs visų svaigalų. Iškart girdžiu klausimą, o tai ką ten veikti? Taip, „Mandala“ gerokai nutolusi nuo juoduomenės maratonų, kuriuos laimi tie, kurie ištempė ilgiausiai arba… nieko neatsimena. Nesirengiame duoti blaivybės įžadų, bet smalsu, kaip kiti dėlioja savo mandalas.
Sveikatingumą festivalio organizatoriai suvokia platesniu, holistiniu, požiūriu – tai ne tik kūno, bet ir žmogaus vidinio pasaulio, jo emocijų, santykių su žmonėmis bei sielos sveikata. Renginyje persipina psichologinės ir dvasinės praktikos, netradicinė medicina ir kūryba. Žinoma, sapnų gaudyklių ir dramblio kelnių ezoterikos čia neišvengsi, tačiau kartais verta paieškoti dialogo su savimi ir savo kūnu.
Festivalio pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai. „Mandala“, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia ratą, diską, sferą. Plačiaja prasme šis žodis reiškia dėsningumą arba simetrišką struktūrą, išsidėsčiusią apie visa apjungiantį centrą. Psichoterapijoje uždaras mandalos ratas atlieka palaikomąją funkciją, t. y. palaiko pažeistą ir neharmoningą žmogaus ego. Uždara erdvė yra saugi laboratorija, kurioje gali vykti asmenybės pokyčiai. Šis festivalis lyg mandala – saugi ir stimuliuojanti aplinka vidiniam virsmui, darbui su savimi bei įkvėpimui. „Mandala“ padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir sudėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai išsibarstę jo gyvenime.
Su „Mandalos“ iniciatore Sigita Dabulskyte, jau trejus metus gyvenančia Turkijoje, kalbamės apie tai, kaip „Mandala“ gimė, dvasios higieną ir šių metų planus.
Kaip ir kada gimė idėja surengti pirmąją “Mandalą”?
Idėja surengti „Mandalą“ gimė nuvykus į festivalį „Gara Vasara“ Latvijoje 2010-ųjų vasarą. Tai – dvasinių praktikų festivalis. Joga, meditacija ir kvėpavimo praktikomis domėjausi visada. Buvau sužavėta tuo, kas ten vyko, ir pajutau įkvėpimą, kad būtinai reikia surengti kažką tokio ir Lietuvoje. Esu psichologė, tad sukūriau kitokį festivalį Lietuvoje, remdamasi universitete įgytomis žiniomis ir savo patirtimi. Festivalyje yra 4 erdvės: dvasinė, psichologinė, kūrybinė ir kūno. Dvasinėje erdvėje vyksta meditacinės, relaksacinės, harmonizuojančios pratikos, kvėpavimo terapijos užsiėmimai, paskaitos dvasinėmis temomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad tikintys žmonės yra laimingesni, palyginus su netikinčiaisias. Tyrimai taip pat rodo meditacijos naudą žmonėms. Be to, net patys psichologai meditaciją taiko savo praktikoje. Psichologinėje erdvėje vyksta paskaitos ir praktiniai psichologų vedami užsiėmimai. Žinios ir priemonės, kaip efektyviai spręsti problemas ir jaustis gerai, žmonėms yra labai reikalingos. Kūrybinėje erdvėje žmonės piešia, gamina papuošalus ar kitus rankdarbius. Kūrybinė realizacija – savotiška terapija. Beje, psichologai taip pat naudoja įvairias meninės raiškos priemones savo darbe, nes pripažįsta terapinį kūrybos poveikį. Tačiau jiems taip pat svarbu meninės veiklos darbo rezultato aptarimas, analizė. Dažnai kūrybinėje erdvėje vyksta ir meno terapijos užsiėmimai. Kūno erdvėje vyksta įvairios mankštos, joga, masažai, paskaitos apie mitybą. Manau visi norime būti sveiki, tačiau tam reikia įdėti pastangų. Ne visi susimąsto arba tiesiog pasirenka patogesnį, malonesnį gyvenimą, savo sveikatos sąskaita tikėdamiesi, kad jie bus tie laimingieji, kuriuos ligos aplenks.
Tiesiog galvojau apie žmonių gerovę. Šios žinios vertingos kiekvienam žmogui, norinčiam pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, Lietuvoje daug problemų – savižudybės, patyčios, alkoholizmas, tikrai nepirmaujame pagal laimingumo rodiklį. Todėl ateity norėčiau, kad renginys plėstųsi.
Jei neklystu, festivalis prasidėjo kartu su Lietuvos trance kultūros banga ir iš pradžių pateko į bendrą gretą su tokiais renginiais kaip “Yaga” ar “Tundra”, bet vėliau nutolo nuo jų. Ar šiandien tapatinatės su “tranzeriais”?
Ne, festivalis visada buvo toks, koks yra, jis nepateko į bendrą gretą su minėtais renginiais. Tačiau šaknų juose yra. Dar prieš 11 metų patekau į „Yagos“ festivalio pirmtaką, tuomet vadinosi „Yegaveda“. Buvau ką tik baigusi mokyklą. Renginys pakerėjo, ypač žmonės, visi buvo tokie draugiški, sėdėjo prie laužo, muzikavo, grojo būgnais. Nuo tada pasinėriau į „tranzerių“ festivalius. Po to renginys pasivadino „Shambala“, o galiausiai – „Yaga“. Važiuodavau į tuos renginius sužavėta, bet paskui pradėjau vertinti kritiškiau. Supratau, kad man labiausiai patinka dieninė dalis, kurioje vyksta užsiėmimai, bet jei visą naktį šokdavau, dieną norėdavosi miegoti ir nelabai būdavo ūpo dalyvauti tuose užsiėmimuose. Iš to gimė poreikis ir noras festivalio, kur pagrindinis akcentas būtų užsiėmimai, o naktį žmonės galėtų išsimiegoti. Iš pradžių norėjome rengti kartu su „Yagos“ organizatoriumi ir jau buvome pradėję, bet galiausiai pasukome skirtingais keliais. Beje, pirmaisiais metais norėjau, kad festivalyje būtų muzikinė chillout erdvė, veikianti viso festivalio metu, bet atsisakiau šios idėjos. Galbūt kada nors ateityje dar įgyvendinsiu ją.
Daugeliui vasaros festivaliai asocijuojasi su visišku išsitaškymu ir dažniausiai fiziniais išgyvenimais. Tuo tarpu jūs akcentuojate vidinius išgyvenimus ir tobulėjimą – pasigedote to kituose renginiuose?
Taip, pasigedau. Kai kuriuose festivaliuose yra dieninių užsiėmimų ir paskaitų, tačiau mes į tai žiūrime rimčiau, tai – pagrindinis akcentas. Pati esu vedusi užsiėmimus festivaliuose, pvz., šokio terapijas „Tundroje“ ir „Gajoje“. Kadangi užsiėmimai yra pagrindinis akcentas, festivalis tinkamas ne tik jaunimui, bet ir vyresniems žmonėms su vaikais.
“Mandala” propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Sveikatingumą suvokiate platesniu, holistiniu, požiūriu – tai ne tik kūno, bet ir žmogaus vidinio pasaulio, jo emocijų, santykių su žmonėmis bei sielos sveikata. Visa tai skamba tarsi savotiškos sanatorijos aprašymas?
Tiesą sakant, niekada nesu buvusi sanatorijoje, tai sunku kažką pasakyti ir palyginti. Kiek žinau, sanatorijoje gydomas arba stiprinamas organizmas fiziškai, o mums fizinė gerovė – tik vienas išketurių aspektų. Be to, čia yra ir muzikinė programa, vyrauja labiau šventinė nuotaika.
Daugelis turbūt neįsivaizduoja festivalio be svaiginamųjų priemonių: legalaus alkoholio ar nelegalių natūralių medžiagų. “Mandaloje” visai tai – netoleruojama?
Festivalio metu svaiginamosios priemonės nevartojamos ir neparduodamos. Nuotaika gali būti puiki ir sudalyvavus festivalio užsiėmimuose, pavyzdžiui, pašokus šokio terapijos užsiėmime ar pameditavus, po masažo, pasiklausius koncerto, išsimaudžius ežere, pabuvojus pirtelėje. Atvažiuojame pabūti sveikesni, o alkoholis nėra gerai mūsų organizmui.
Iš Pietų Amerikos “importuojamos” ayahuasca ceremonijos pristatomos būtent kaip viena holistinių terapijų, tačiau vertinamos gana dviprasmiškai. Koks tavo požiūris į tokias priemones?
Aš pati niekada nebandžiau, bet skaičiau, kad mokslininkai pabandė ir liko sužavėti, įgavo svarbių mokslinių įžvalgų. Nežinau, kiek patikimi tie straipsniai, ir nežinau, ar ši terapija nėra rizikinga kai kurių jautresnių žmonių psichikai. Man trūksta žinių šia tema, kad galėčiau atsakyti tiksliau. Turiu bandžiusių draugų ir jų atsiliepimai teigiami. Kita priemonė, LSD, būdavo naudojama psichologų, tokių kaip Stanislovas Grofas, terapiniais tikslais. Vėliau uždraudus LSD kaip narkotinę priemonę, S. Grofas sukūrė labai intensyvią terapiją vadinama holotropiniu kvėpavimu, kurią jis laiko LSD pakaitalu. Šios terapijos metu jokios medžiagos nėra naudojamos, tiesiog kvėpuojama.
„Mandaloje“ nepropaguojamos jokios svaiginamosios priemonės, o šiemet festivalyje netgi vyks paskaita apie priklausomybių problemą.
Ar festivalis palaiko kurią nors religinę ar filosofinę tradiciją, ar “Mandala” atvira visoms praktikoms?
Festivalis nepalaiko jokios religinės ar filosofinės tradicijos. „Mandala“ atvira visoms praktikoms, tolerantiška. Man pačiai nepriimtina, kai žmonės, pasirinkę savo kelią, smerkia kitus, žengiančius kitu keliu, ir teigia, kad būtent jų kelias yra geriausias. Gali pasirinkti, kas tau labiausia tinka ir kuo tiki. Man nepriimtinas sektantiškumas. Pati nepriklausau jokiai religijai.
Ar dažnai susiduriate su žmonėmis, kurie atvyko į tą “įprastą” festivalį? Kaip sprendžiate nepageidaujamų asmenų klausimą?
Dar neteko susidurti su tokiais žmonėmis. Be to, šiame festivalyje nėra nepageidaujamų žmonių. Laukiami visi. Manau, didelė dalis atvykusiųjų vartoja alkoholį, tiesiog festivalio metu to daryti negalima ir jie to nedaro. Tai blaivus pasibuvimas. Netgi tiems, kurie negali susilaikyti nuo rūkymo, yra padaryta rūkykla už festivalio užsiėmimų teritorijos, atokiau.
Dar vienas “Mandalos” išskirtinumas – muzika čia yra tik viena terapijos rūšių. Ar naktyje išsivysto šokiai ar vyrauja tylos valandos?
Šokiai paprastai vyksta dieną užsiėmimų metu. Pavyzdžiui, šiemet bus šokio terapija, judesio terapija, šokiai moterims ir šokio pamoka. Beje, pastarąją ves „Žvaigždžių duetuose“ išgarsėjęs Šarūnas Kirdeikis. Spontaninės savireguliacijos užsiėmime harmoningai vidinei būsenai pasiekti dalyviai pasitelks ne tik judesio, bet net ir balso pratimus. Jeigu smalsu, galite pasižiūrėti kaip smagiai dalyviai šoko 2013-aisiais :
Penktadienio vakarą vyks meditacinis gongų koncertas, jo metu žmonės pasirenka ištirpti garsuose tiesiog gulėdami atsineštuose miegmaišiuose. Koncertuos ir grupės, bet visi dažniausiai jų klausosi sėdėdami. Koncertinė programa penktadienį ir šeštadienį prasidės po užsiėmimų nuo 10-os vakaro ir tęsis iki 1-2 val. ryto. Be to, kartais vakarais prie laužo išsivysto muzikinės improvizacijos. Labai raginu mėgstančius muziką atsivežti savo instrumentą smagiam vakarojimui prie laužo!
“Rainbow” susirinkimuose propaguojamas visiškas atsiribojimas nuo technologijų,atsisakant ir elektros. Ar niekada negalvojote “Mandalos” pasukti link visiško natūralizmo? Gal net blokuoti festivalio teritorijoje mobilų ryšį, kad lankytojai galėtų galutinai pasijusti čia-ir-dabar?
Kažkaip niekada apie tai negalvojau, nepastebėjau, kad žmonės labai naudotųsi mobiliaisiais festivalio metu. Patys sąmoningai jais nesinaudoja, klausosi paskaitų, dalyvauja užsiėmimuose. O elektros reikia. Negalvoju pasukti link visiško natūralizmo. Pati esu dalyvavusi „Rainbow“, labai labai patiko, ypač dainos. Mobilųjį telefoną vežiausi, bet per daug juo nesinaudojau.
Kas šiemet “Mandaloje” bus kitaip nei anksčiau?
Pagrindinis skirtumas, kad festivalis vyks naujoje vietoje prie ežero, poilsiavietėje „Saulėtas kampelis“. Šios poilsiavietės pastatuose yra net 75 vietos, tad nenorintys miegoti palapinėse, gali užsisakyti kambarį. Taip pat veiks biblioteka, kur žmonės galės keistis perskaitytomis ir nebereikalingomis knygomis.
„Mandala“ tebėra kūrimo procese. Turiu įdėjų daryti filmų arba meditacinės muzikos, veikiančios viso festivalio metu, erdves. Būtinai įgyvendinsiu jas, jeigu ne šiais metais, tai ateityje. Šiuo metu galiu tik pasakyti, kad Nikki Kahl (pseudonimas Samsara) iš Kalifornijos padovanojo festivaliui savo albumą Nada joga. Nada joga yra muziką arba garsą pasitelkianti meditacinė technika. Šio albumo muzika veikia smegenis pozityviai ir atpalaiduojančiai. Džiugu, kad Samsaros muzika skambės šių metų festivalyje.
Internete:
Komentarai