2017 January
Programa „Aš esu hibridas“ – tikros, bet neįvykusios istorijos
Praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ sėkmingai startavusi nauja filmų programa „Aš esu hibridas“ ir šiemet papildys festivalį. Programoje – net septynios unikalios hibridinės juostos –skirtingos dokumentikos ir fikcijos jungtys, kviečiančios iš naujo permąstyti kino ir tikrovės santykį. Antrą kartą sudarytos festivalio […]
Nauja O. Koršunovo komedija „Tartiufas“ – apie mulkinamą visuomenę
Vasario 4 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) įvyks pirmoji 2017 metų premjera – Molière‘o „Tartiufas“. LNDT Didžiojoje salėje seniai buvo pristatyta komedija, tačiau kalbėdamas apie „Tartiufą“ režisierius Oskaras Koršunovas mini ne vien komiškus aspektus. Spektaklis, anot jo, bus apie mulkinimų ištroškusią visuomenę, manipuliacijas Europoje ir dvigubą moralę.
MTJUNKER improvizacijos ir struktūros čia-ir-dabar
Žvarbų žiemos vakarą prie “Kablio” bendravome su vieno gerai žinomo festivalio promouteriu. Kalbai pasisukus apie naujus vietinius atlikėjus, jis paminėjo MTJUNKER, kuriuos tikrai norėtų matyti savo renginyje. Pavadinimas neįsiminė ir, atrodo, iš kur čia gali būti kažkas naujo ir netikėto, kai nuolat tikriname lietuviškos scenos pulsą.
Karolis Strautniekas pristato „Kino pavasario“ vizualinį identitetą „Nauji vėjai“
„Nauji vėjai“ – taip pavadintą darbą šių metų „Kino pavasariui“ sukūrė iliustratorius Karolis Strautniekas. Įspūdingą karjerą pasiekęs 28-erių lietuvis piešia praktiškai vien tarptautiniams klientams, tarp kurių yra „The New York Times“, „Facebook“ ir „Mini Cooper“. Projektas su „Kino pavasariu“ – K. Strautnieko duoklė mėgstamam festivaliui.
Naujas muzikos žurnalo „Lithuanian Music Link“ numeris: iš Lietuvos į pasaulį
Lietuvos muzikos informacijos centras išleido naują žurnalo „Lithuanian Music Link“ (Lietuvos muzikos link) numerį. Tai leidinys anglų kalba, be akademiškai mokslinio mėšlungio tiriantis ir pristatantis Lietuvos muzikos kultūrą arba veikiau skirtingas jos (sub)kultūras užsienio auditorijai. Šio žurnalo turinio idėja grįsta žanriškai atvira, išplėstine kultūros ir meno koncepcija, kai vienoje plokštumoje pristatoma klasika ir eksperimentika, akustika ir elektronika, improvizacija ir fiksacija arba apskritai sunkiai klasifikuojami sumanymai. Čia manevruojama tarp „pasidaryk pats“ kultūros ir institucinio konteksto, nišinių reiškinių ir didesnių kultūros gabalų, istorijos ir dabarties, vietiškumo ir tarptautiškumo.