Kiek žmonių peržiūri kinematografijos darbą nuo pradžių iki pat pabaigos titrų? Ilgoje lyg šimtmečiai tiradoje, po pirmaeilių ir antraeilių vardų, duoklė kukliai atiduodama tiems, be kurių galutinis produktas būtų neįsivaizduojamas. Tenka pripažinti, dažniausiai užmirštame tokius juodadarbius, kaip, tarkim, žmones dirbančius su vizualiaisiais efektais (VFX). Viena tokių už žiūrovams nematomos širmos veikiančiųjų yra Laura Ūsaitė, kurios vardą gali pamatyti žinomo televizijos serialo „Black Mirror: Smithereens“ pabaigos titruose, o spalio 30-ąją pasirodo pirmoji serialo “War of the Worlds” serija, kuriame pagal garsiojo H.G.Wellso kūrinio adaptaciją, ateiviai užpuola šiuolaikinę Europą – čia Laura dirbo vizualiųjų efektų prodiusere.
Šviesa, kamera, šįkart – jokių specialiųjų efektų. Laura Ūsaitė į aikštelę! Apie tai, kaip visa ši kelionė prasidėjo ir toliau tęsiasi einant vizualiųjų efektų prodiuserės pareigas “Vine FX” kompanijoje Didžiojoje Britanijoje.
Kaip prasidėjo Tavo draugystė su kino industrija?
Prieš susipažįstant su kino pasauliu, pirmiausiai atsidūriau teatre, kuris mane taip sužavėjo, kad nusprendžiau pradėti menų vadybos studijas LMTA. Būtent studijų metu ir atradau meilę kinui, dėl ko esu dėkinga mane tuo metu supusiems žmonėms, dėstytojams, studentams bei kolegoms. Tik jų dėka pažinau kruopštų ir sudėtingą kino aikštelės darbą. Prisijungiau prie „Film Jam“, kurie man atstojo antruosius namus. Kartu kūrėme ilgametražius filmus „12 kėdžių“ ir „Izaokas“. Tuo pačiu metu kūriau ir savo pačios trumpametražius filmus.
Kokie vėjai Tave atnešė į Didžiąją Britaniją?
Pirmiausia, šiek tiek background‘o – esu kilusi iš Vilkaviškio, mažo Suvalkijos miestelio. Tuo labai didžiuojuosi, tačiau pabaigus mokyklą nusprendžiau išvykti kuo toliau nuo namų, taip atsidūriau Vilniuje, kur, jau minėjau, mokiausi LMTA. Baigusi studijas, nusprendžiau išbandyti praktikos galimybes užsienyje ir, pasinaudojusi “Erasmus” finansavimo programa, išvykau į Didžiąją Britaniją, vieną pirmaujančių šalių kino industrijos sektoriuje jau daugiau kaip šimtmetį. Į šią šalį žvelgiau kaip į galimybę gauti aukščiausios vertės praktiką – taip ir prasidėjo mano dabartinė draugystė su “Vine FX”.
Papasakok apie draugystės su “Vine FX” pradžią ir kaip sekasi dabar?
“Vine FX” vadovas, Michael Illingworth, kūręs vizualiuosius efektus tokiems filmams kaip „Gladiatorius“, „Kazino Rojalis“, „Fantastiniai gyvūnai ir kaip juos rasti“ bei prisidėjęs prie visų Hario Poterio filmo dalių, įvertino mano atsiųstą užklausą dėl praktikos vietos ir pasiūlė vizualiųjų efektų koordinatorės pareigas. Tuo metu mano žinios apie vizualiųjų efektų kūrybą buvo minimalios, tačiau labai norint visada galima pasiekti puikių rezultatų. Mano pirmasis projektas – populiarios televizijos „Sky Atlantic“ serialas „Patrick Melrose“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Oskarui nominuotas aktorius Benedict Cumberbatch. Visos įdėtos pastangos bei kruopštus darbas nenuėjo veltui ir buvo šauniai įvertintas. Vėliau sekė tokie projektai kaip „The Widow“ (“Two Brothers Pictures”), „Black Mirror“ penktas sezonas (“Netflix”), „Summer of Rockets“ (“BBC2”) ir “Beecham House” (“ITV”), kuriame jau gavau specialiųjų efektų prodiuserės pareigas. Praėjus visą šį kelią, šiandien esu atsakinga už projektų įgyvendinimą ir sklandų kompanijos darbą. Dirbome su „War of the Worlds“ (“Fox Networks” ir “Canal+”) – 8 dalių serialu apie šių dienų ateivių invaziją. Šis darbas pasirodo šių metų rudenį.
Papasakok apie vizualiųjų efektų kūrimo procesą ir apie kliūtis, su kuriomis susiduri?
Keistokai nuskambės ar ne, bet visada pirmiausia ateinanti mintis – neįsivaizduoju, kaip reikės tai padaryti! Kaip minėjau, „Patrick Melrose“ buvo pirmasis projektas prie kurio prisijungiau, tačiau jis neprisvilo. Pagrindinė užduotis buvo paversti Glazge filmuotas lokacijas į 1980-ųjų Niujorką. Eiga tokia, viskas prasideda nuo aptarimų su kūrybine komanda ir biudžeto patvirtinimu. Scenarijus, pasiruošimas, darbas aikštelėje ir tinkamai sukurti elementai – visa tai yra vienas nuo kito neatskiriami faktoriai. Vėliau savo komandos narį išsiuntėme į Niujorką fotografuoti dangoraižių, kuriuos vėliau panaudojome galutiniame variante. Be galo džiaugiamės, kai mūsų klausia, kaip gi pavyko visa tai nufilmuoti Niujorke? Tai yra didžiausias pagyrimas – sukurti vizualūs efektai tampa neatskiriami nuo realybės. Nustebtumėte sužinoję, jog serialo „Sostų karai“ drakonai visada spjaudo tikra ugnimi, nufilmuota filmavimo aikštelėje. Svarbiausia turėti tinkamus elementus, padedančių „apgauti“ žiūrovą.
„Black Mirror“ atveju didelis dėmesys buvo skiriamas kadrų tobulinimui nuo smulkiausių detalių, kartais net iki absurdiško lygio. Kiekvienas elementas ir pozicija buvo kruopščiai apgalvoti. Nors “Netflix” reikalavimai ir tvarka yra gan griežti, savo srities profesionalai visą procesą pavertė tikru malonumu. Prie kiekvienos serijos dirba visiškai kita komanda, vos ne kaip prie atskiro filmo. Tačiau, nepaisant to, kaip ir visuose kituose darbuose labai svarbi tinkama komunikacija – kliento norai turi būti perduodami artistams, kurių darbas būtų kruopščiai prižiūrimas.
Vis dėlto sudėtingiausia dalis, ypač tik pradėjus mokytis vizualiųjų efektų meno, buvo ir yra techninė pusė – techniniai terminai, programos, kuriomis kasdien naudojasi artistai. Svarbu suvokti jų darbo specifiką, kokiais įrankiai naudojamasi norint palaikyti konstruktyvią diskusiją. Iš vadybos pusės žvelgiant, kiekvieną dieną vis dar išmokstu naujų dalykų besinaudodama „Shotgun“, kurioje ir yra pagrindinis komandos koordinavimas. Kadangi Lietuvoje neteko dirbti su specialiaisiais efektais, tad labai džiaugiuosi galėdama gauti pamokų iš kolegų. Svarbiausia nebijoti pasakyti, kad kažkas neaišku, nes taip išvengiama pagrindinių klaidų. Galiausiai, perpratus darbo specifiką, lieka darbų koordinavimas, komunikacija su klientu ir artistais. Šioje srityje man padėjo žinios įgytos filmavimo aikštelėse Lietuvoje ir besiruošiant filmavimo darbams, kur darbo krūvis ir įtampa gan dideli. Po visų šių patirčių pagaliau galiu pasakyti, kad tikrai jaučiuosi gerai užsigrūdinusi!
Grįžtant prie „Black Mirror“, ar nesusimąstai, jog tokių efektų kūrimas ir žiūrovo apgaulė yra „Black Mirror“ pasaulio verta situacija?
Naudodamiesi vizualiaisiais efektais siekiame sulaužyti tam tikrus dėsnius, kas gal kiek ir siejasi su beprotiška pasaulio santvarka būdinga „Black Mirror“ serijoms. Bandome paslėpti, pagražinti, net hiperbolizuoti realybę, tačiau pagrindinis tikslas, kaip minėjau, yra „apgavystė“. Jeigu žiūrovas nepastebėjo, kur buvo panaudoti efektai, reiškias darbas buvo atliktas puikiai. Net jeigu tai ir sci-fi kūrinys, vistiek norime, jog žmonės galvotų: „oho, atrodo kaip tikras!“ Neseniai pristatėme savo CG kūrinį klientui, maniusiam, jog aikštelėje iš tikrųjų dirbo dailės departamentas. Vizualūs efektai – tai ne vien sprogimai ar monstrai, kuriuos esame įpratę matyti kiekvieną mėnesį pasirodančiame naujame “Marvel” filme. Mes, “Vine FX” komanda, daugiausia dirbame su serialais, todėl svarbu neužgožti pagrindinio veiksmo, o padėti nukelti žiūrovą į tam tikrą laiką ar vietą.
Kokia būtų įsimintiniausia Tavo patirtis šiame darbe?
Ilgam išliks prisiminimuose mano pats pirmas susitikimas su kūrybine komanda. Kai montažas “užrakinamas”, vyksta „spotting session“, kuriose kūrybinė komanda iškelia pagrindinius arba papildomus reikalavimus dėl specialiųjų efektų arba pasidalina komentarais. Į tokį susitikimą teko vykti pačią pirmą darbo savaitę, tik atvykus iš Lietuvos. Prisimenu, jog prasidėjus techninėms diskusijoms, turėjau gerokai pasukti gavą, kad suprasčiau, apie ką kalbama. Ypač, kai dėl tam tikrų dalykų buvo kreiptasi į mane – kokiu formatu ir būdu norime gauti failus. Bet užsimaskavus šypsena pavyko neišsiduoti, jog esu visiškai žalia.
Taip pat sakyčiau, visada prisiminsiu darbą su projektu „War of the Worlds“, kuriame buvau jau specialiųjų efektų prodiuserė. Tai buvo mano pirmasis susidūrimas koordinuojant CG darbus ir biudžetą, kas yra tikrai labai įdomu. Turiu galimybę pamatyti, kaip iš paprastų brėžinių gimsta realūs CG objektai, atrodantys tiesiog nepakartojamai. Iš viso suskaičiavome virš 500 specialiųjų efektų kadrų. Labai džiaugiuosi dabartinės komandos darbu ir nekantrauju sulaukti spalio pabaigos, kada pasirodys pirmoji serija. Tuo pačiu, kol laukiame, turime darbo su dar 5 serijomis.
Kaip Tavo požiūris į filmus pasikeitė nuo tada, kai žengei pirmuosius žingsnius iki dabar?
Kol nepradėjau dirbti su filmais, ir ypač su vizualiaisiais efektais, niekada nepagalvojau, kiek daug dalykų iš tiesų yra paslėpta už kadro. Biudžetai, ilgi pasiruošimai, aktoriai, logistika… Turėdama patirties tiek su kino industrija Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, galiu pasakyti, kad Lietuvoje ši sritis yra labai nedidelė, todėl visi šiame sektoriuje yra linkę padėti vieni kitiems. Žiūrėdami vieni kitų filmus galim įvertinti sunkumais su kuriais tenka susidurti (ypač finansiniais), todėl egzistuoja ir bendras palaikymas.
Kalbant apie specialiuosius efektus, mano požiūris į juos visiškai pasikeitė. Tai be galo brangus ir komplikuotas “malonumas”. Neseniai teko žiūrėti puikiausių įvertinimų sulaukusį serialą „Chernobyl“, filmuotą Lietuvoje. Vizualiųjų efektų biudžetas turėjo būti tikrai nemažas, nes prie jų dirbo Oskarus pelniusi Didžiosios Britanijos vizualiųjų efektų kompanija “DNEG”. Lokacijos buvo transformuotos, priderintos prie laikmečio ir tikrų to meto vietovių – tai puikiai papildė serialo istoriją. Svarbu paminėti, kad dūmų ir ugnies kūryba yra be galo sudėtinga užduotis su kuria buvo susitvarkyta be priekaištų. Kalbant apie filmus, „Alita: Battle Angle“ vizualiuosius efektus pakėlė į visai kitas aukštumas, filmas kupinas vizualių efektų ekstazės šalia puikios istorijos. Įdomu, jog prie šio filmo dirbo „Chernobyl“ serialo kompanija. Na, ir galiausiai pasirodęs „Lion King“ filmas pavertė mano vaikystės filmą realybe.
Grįžtant prie Tavo kelio pradžios Lietuvoje, minėjai, jog prisidėjai prie ilgametražių filmų kūrimo bei tuo pačiu kūrei savo pačios trumpametražius. Ką savo kūryba siekdavai/vis dar sieki perduoti žiūrovui?
Režisierius yra vedlys, kuris visada užkrečia savo energija ir idėjomis taip, kad būdamas žiūrovu pats imi tuo tikėti. Filmų kūrimas yra komadinis darbas, todėl visi turi siekti bendro tikslo ir juo tikėti. Procesas turėtų būti užtikrintas, sklandus ir malonus visai komandai norint sėkmingai ištransliuoti idėją.
Kokia tematika Tave žavi ir kas įkvepia – muzika, kiti režisieriai, dailės darbai?
Visada žavėjausi paprastomis istorijomis, kurios mums yra artimos, pavyzdžiui, filmas „Šventasis“. Akademijoje režisieriai visada nori eksperimentuoti, įdėti kuo daugiau idėjų į 15 minučių filmą, tai, deja, ne visada pavyksta. Tokios situacijos mums, prodiuseriams, taip pat yra geros pamokos.
Komentarai