Kokius Vilniaus dokumentinių filmų festivalio filmus atsirinko jaunieji programeriai?

Kine kaip visur: senbuviais profesionalais (pasi)tikėti verta, bet ir jaunimo užmiršti nereikėtų. Nei to, kuris filmus kuria, nei kartos, kuri ateina susipažinti su kino įvairove ir mokosi sudaryti savo filmų programą. Todėl 17-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) jau šiandien kviečia pamatyti filmus, atrinktus ir pristatomus jaunosios programų sudarytojų kartos.

Idėją į VDFF programų sudarymo „virtuvę“ pakviesti jaunuosius sinefilus – vyresniųjų klasių mokinius – festivalio organizatoriai įgyvendino bendradarbiaudami su nevyriausybine organizacija „Meno avilys“. „Meno avilys“ jaunųjų programerių ir skirtingų kino festivalių kolaboracijas inicijuoja jau keletą metų. Ši iniciatyva – tarptautinio kino edukacinio projekto „Moving Cinema“ dalis. Projektu siekiama supažindinti vaikus ir jaunimą su kino įvairove, ugdyti atidų ir jautrų žvilgsnį į supančią aplinką, kritinį mąstymą bei pasiūlyti filmą kaip vieną iš saviraiškos būdų.

Į savo sudarytą programą, kurią pavadino ,,Ar aš tave filmuoju, ar tu man vaidini?“, penki jaunieji festivalio programų sudarytojai atsirinko keturis filmus iš visos festivalio programos: Kai pomidorai išgirdo Vagnerį (rež. Marianna Economou, 2019), „Odė pamestai pirštinei“ (rež. Jean-François Lesage, 2020), Mano meksikietiškas riestainis (rež. Nuria Giménez, 2019) ir Antra rega (rež. Joshua Bonnetta, 2020).

„Visi jie skirtingi, tačiau vienas kitą papildo, – jaunieji programeriai komentuoja atrinktus filmus. – Pirmasis filmuotas kaime ir jauno žmogaus kalba apie svajonę. Antrasis – mieste, jo siužetas šiltas ir verčiantis susimąstyti. Trečiasis skendi tyloje ir pasakoja vaizdais, o ketvirtasis imponuoja savo garso takeliu. Kiekvienas jų palieka mums kažką savito ir artimo. Lengvabūdiškumas, melancholija, kartu ir šaltis, ir šiluma – šie žodžiai galėtų būti raktai į tai, su kuo mums patiems asocijuojasi mūsų atrinkti filmai.“

Jaunieji programeriai prieš VDFF žiūrėjo ir atrinko filmus, o festivaliui prasidėjus juos pristato festivalio žiūrovams, semiasi patirties iš festivalio organizatorių.

Be pagrindinės programos festivalyje šiais metais rodoma tarpines būsenas nagrinėjanti specialioji programa „Anapusybės antropologija“, Peterio Watkinso filmų retrospektyva, humanistiniam kinui dedikuota filmų rinktinė „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ ir programa vaikams „Iki mėnulio ir atgal“.

Jau prasidėjęs VDFF Vilniuje žiūrovų lauks iki spalio 4 d. Spalio 2–4 d. festivalis duris atvers Kaune, spalio 9–11 d. – Klaipėdoje. Festivalio filmus dokumentinio kino mėgėjai šiemet kviečiami žiūrėti ir internete – „Skalvijos“ virtualioje salėje, Vdff.lt ir Sinemateka.lt.