[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Neabejotinai, HAUS ARAFNA yra vienas įdomiausių power-electronics/angst-pop projektų, esančių industrial scenoje. Šis duetas iš Vokietijos gyvuoja jau beveik 30 metų ir nesustoja šiurpinti žmonijos pačiomis tamsiausiomis vizijomis. Visai neseniai pasirodė naujausias jų albumas “Asche” – šio teksto autoriaus subjektyvia nuomone, geriausias 2020-ųjų industrial įrašas. Mintis pakalbinti šį duetą kilo natūraliai. Nors kai kas gasdino, kad Ponas ir Ponia Arafna’i yra pasikėlę, susireikšminę ir interviu kairėn dešinėn nedalinantys kūrėjai, pasirodo, taip nėra. Šie muzikantai yra labai inteligentiški, išsilavinę, draugiški, atviri ir paprasti.
Papasakokite apie HAUS ARAFNA pradžią…
Ankstyvais 90-aisiais draugas parodė, kad įmanoma kurti muziką, turint paprastą įrangą. Jis įrašė puikią kasetę su mažyčiu “Casio”, pigiu mikrofonu ir disco mikšeriu. Iki tol galvojome, kad norint kurti ir įrašinėti muziką reikia turėti milžiniškus kiekius pinigų. Tokią mūsų nuomonę suformavo sintezatorių žurnalų ir specializuotos literatūros skaitymas ’80-aisiais – mus tai atbaidė nuo aistros kurti elektroninę muziką. Dėl to minėta kasetė yra tokia svarbi – ji visiškai pakeitė požiūrį į muzikos kūrimą. Esmė buvo tokia – tau nereikia didelės studijos! Tau nereikia ekstremaliai brangios pro aparatūros! Pradėk dabar! Netikėtai viskas tapo įmanoma. Tokia buvo HAUS ARAFNA pradžia, be gilesnės minties. Vien tai, kad svajonės išsipildė, mus visiškai patenkino.
“Asche” yra meistriškas HAUS ARAFNA sugrįžimas – labai tamsus, depresyvus ir atmosferiškas albumas, toks, nuo kokių ir pradėjote. Kodėl nusprendėte grįžti prie savo šaknų? Ir kodėl turėjome tiek ilgai laukti naujo albumo?
Mūsų kūriniai paprastai nėra sukuriami iš karto, jie yra architektūrinės konstrukcijos su daugybe versijų, nuokrypių ir posūkių rezultatas. Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad turi atsirasti specifinis jausmas, pasakantis mums, ar kūrinį galima pristatyti pasauliui. Visa tai užtrunka nemažai laiko. Taip pat, nepamirškite, mes taip pat kuriame NOVEMBER NOVELET. Jei atkreiptumėte dėmesį į abiejų projektų relyzus, pamatytumėte skirtingą, aiškesnę, chronologinę seką, papildančią HAUS ARAFNA leidinius. Žinoma, kiekvienas projektas sukuria skylę kito diskografijoje.
Kita priežastis – turime spręsti tam tikras konfliktines situacijas tarp HAUS ARAFNA ir NOVEMBER NOVELET, tai lemia papildomas laiko sąnaudas. Dėl to norėjome, kad šie du projektai būtų vėl atskirti. Grįžimas į pradinę idėją. HAUS ARAFNA neturi tapti tuo, kas jau egzistuoja NOVEMBER NOVELET. Vokalai neturėtų būti vienintelis šių projektų skirtumas. Šiuo metu mes tikimės daugiau laisvės ir kūrybinio proceso erdvės dirbant su HAUS ARAFNA.
Kokia yra naujo albumo tema ir konceptas?
Privilegija palaužtai jėgai galvoti ir tikėti visomis žlugimo formomis.
Kodėl albume naudojama tik vokiečių kalba?
Norėjome sužinoti, kaip suskambėtų tekstų rašymas gimtąja kalba Palyginus su anglų, įprastine kalba pasaulyje, norėjome naudoti vokiečių, kad sukurtume egzotišką trauką pasaulinei publikai ir netgi sau patiems. Nepaisant to, kuriant albumą tekstai mums yra daugiausia reikalaujantis aspektas. Gimtąja kalba parašyti žodžiai turėtų padėti lengviau pasiekti rezultatą. Praktiškai paaiškėjo, kad tai buvo dar sudėtingiau nei rašyti tekstus anglų kalba, nes santykis su sava kalba – dviprasmiškas. Vokiečių kalbą galime naudoti tik labai ribotai. Kartais žodžiais suskamba keistai, galbūt dėl to, kad užaugome su anglakalbe muzika, kurios iš pradžių nesupratome. Dėl to mums nuo vaikystės yra “implantuotas” tam tikras atstumas kalbant apie tekstus. Jei šis atstumas dingsta, prasideda skepticizmas.
Esate žinomi dėl stipraus fetišo analoginiam garsui ir jo estetikai. Ar galite apie tai papasakoti? Kodėl tik analogas ir jokios skaitmenos?
Ne vien analogas, tačiau dėl mūsų eksperimentinio požiūrio, suprantame nepageidaujamus analoginės elektronikos trūkumus kaip sveikintiną garso papildymą. Tas neskaidrumas, paverčiantis garsą gyvu. Tai kulminuoja iki trikdžių nuogumo, artefakto kultivavimo. Griežtai kalbant, skaitmeninė elektronika neturi jokio tęstinio varijuojančio signalo, tad ten nieko negalima rasti. Tame garse nėra jokio pasaulio, jokios pilnaties, kur garsas galėtų būti rastas.
Kaip tekstai, temos, koncepcijos, garsai gimsta HAUS ARAFNA muzikoje?
Tekstai kuriami remiantis keliais raktiniais žodžiais, keliomis eilutėmis ir tada eksperimentų keliu išplečiami į pagrindinę kryptį, kurią turime mintyje. Rašymas visuomet susijęs su muzika, jis liečiasi su nuotaika ir kuriamo kūrinio poreikiais. Garsai dažniausiai sukuriami pagal idėją, kurią turime galvoje tobulindami savo analoginį sintezatorių. Bet gali būti ir kitaip, pavyzdžiui, daugelio “Asche” albumo kūrinių impulsas atėjo iš drėkinimo mašinų field-recordings sesijų. Daug metalinių būgnų garsų atkeliavo iš ten. Tų mašinų prasmė yra žmonių maitinimas metaforine prasme – tai turėjo įtakos albumo krypčiai, lygiai taip pat, kaip ir nuotraukos, kurias darėme albumui, muzika ir tekstai. Daugelis elementų suteka vienas į kitą ir kažkuriuo momentu sukuria bendrą vaizdą, jei kalbėti poetiškai. Mūsų požiūris yra instinktyvus, kupinas besikaitaliojančių idėjų, kuriomis apsimetame ir idėjų, ateinančių pas mus. Pradžioje nėra jokio konkretaus koncepto – net jei ir būtų, jis pasikeistų bėgant laikui. Pokytis yra vienintelis pastovus dalykas mūsų kūrybos procese.
Ar vertinate HA kaip industrial scenos projektą? Kokia jūsų nuomonė apie šią sceną prieš 20 metų ir šiandien? Ar randate naujų, įdomių projektų, kuriuos būtų galima paminėti? Kokias tendencijas matote?
Taip, pradžioje vertinome save, kaip industrial scenos projektą. ’90-aisiais lankėmės daugybėje koncertų ir vakarėlių, vykusių pietinėje Vokietijoje. Retrospektyviai pasakytumėme, kad tai buvo naujos industrial bangos sprogimas. Patyrėme labai jauną, 20-mečių, sceną, atsiradusią iš wave ir gotikinės scenos dalių ’80-ųjų pabaigoje. Atmosfera buvo kupina entuziazmo ir energijos. Žmonės, apsėsti tamsios muzikos, ieškojo naujų impulsų ir rado tai industrial scenoje. Paskutinį žingsnį tamsiausio muzikos ekspresijos taško link. Transformacija nutiko greitai ir peržengė tiesiog muzikos ribas – “Re/Search Industrial Culture” knyga buvo perskaityta, aktualios kasetės ir įrašai surinkti, atsirado nauji aprangos stiliai, “Information War” ir “The Cathedrale of Death” tapo esminiais terminais. Industrial visuomet turėjo tą nepabaigtą, neišdirtbą aurą. DIY yra privaloma. Industrial scena visuomet skatino žmones kurti, tad atsirado daug naujų grupių ir leiblų. Pernelyg nenukrypstant, galime papasakoti daug apie tą laikotarpį, tačiau po kelerių metų atsitraukėme, susifokusavome į save pačius, į savo identitetą be išorinių įtakų. Dėl šios priežasties gana sudėtinga suformuoti nuomonę apie tolimesnį scenos vystymąsį. Dabar dar sudėtingiau. Vienintelis aiškus dalykas, kad scena su savo kolektyvia dinamika nebeegzistuoja. Tačiau, tai nėra blogai – žvelgiant globaliai, pasaulis aplink mus transformuojasi, asmeniškai transformuojamės ir patys.
Sudėtingas klausimas, tačiau turiu paklausti: ar galite paatvirauti dėl SS temų jūsų muzikoje? Ypač pirmuose albumuose.
Mūsų pirmas albumas “Blut” buvo apie įvairius kraujo, kaip gyvybės ir mirties simbolio aspektus, tačiau taip pat, kaip ir žmonių skirstymo simbolio, naudojant Nacionalsocializmo pavyzdžius: “Kraujo saugojimas”, “Kraujo tyrumas”. Yra daug vizualinių pavyzdžių, susijusių su krauju iš šio albumo (ypač “Selection” dalies) laikotarpio mūsų kūryboje. Antras mūsų albumas “Children of God” tarp kitų dalykų, palietė ligonių nefunkcionalumą ir bejėgiškumą, jei agresyvus teisybės ieškojimas moksle ar, tiksliau, medicinoje susiliesdavo su diktatūriška ideologija. SS nebuvo tema, tačiau kaip nacių sistemos dalis su nesuskaičiuojama daugybe dokumentų apie visa tai, yra ekspresyvus dalykas. Kaip ir tų laikų dokumentai, mūsų pirmieji albumai perteikia 90-ųjų Vokietiją. Tas laikotarpis buvo pažymėtas žiaurybių, atliktų nacistinės diktatūros, intensyviu garbinimu. Taip atsitiko dėl “Wehrmachtsaustellung” (Wehrmacht Paroda), kuri prasidėjo 1995-ais ir fokusavosi į Wehrmachto padarytus nusikaltimus. Dar daugiau, Daniel Goldhageno knyga “Hitler’s willing executioners” 1996-ais tarp vokiečių sukėlė daug kontraversijų.
Kitas jūsų projektas – NOVEMBER NOVELET. Ką galėtumėte pasakyti apie jo temas ir koncepcijas? Ar galima būtų teigti, kad HA yra labiau vyriškas, o NN – moteriškas pradas?
Mes taip negalvojame. Tai tiesiog kitoks muzikinis planas. Kai tik pradėjome, šie projektai buvo griežtai atskirti. HAUS ARAFNA gimė, kaip jaunatviško entuziazmo sunkiam industrial kupinas projektas, kuris turėjo būti sunkus be išimčių. NOVEMBER NOVELET turėtų perteikti kitokią pusę, užpildydamas tuštumą muzikine ekspresija, kurios nenorėjome išleisti su HAUS ARAFNA, žvelgiant iš to laikotarpio požiūrio. Mes abu augome su synth pop, post-punk ir wave muzika, dar prieš atrandant eksperimentinę ir industrial muziką. Pirmasis muzikinis antspaudas visuomet įtakos mūsų garsą. Galbūt pasąmoningai sukūrėme erdvę savo pre-industrial šaknims su NOVEMBER NOVELET.
Kiek žinau, negrojate gyvai. Kodėl?
Nesame kategoriškai prieš grojimą gyvai, tačiau yra samplaika skirtingų priežasčių, kurios neleidžia mums koncertuoti iki šiol. Visų pirma, mūsų muzika nėra sukurta gyviems pasirodymams. Garsai, kuriuos sukuriame su savo moduliniu sintezatoriumi negali būti išsaugomi ir pakartojami. Garso atkūrimas turėtų būti neišvengiamas bet kokiu atveju. Principe, tai yra studijinė muzika, kiekvienas gabalas yra konkrečiai tuo metu sukurta garso skulptūra. Toliau, pastangos ir laikas, kurio visam tam reikia. Mes bijome, kad išleistumėme mažiau muzikos, jei tektų ruoštis koncertams. Trečias dalykas, niekada nejautėme poreikio būti ant scenos.
Kas jus įkvepia kurti muziką? Kasdienybė, patirtys, filmai, knygos, …?
Žmogus, kaip evoliucinė pabaiga. Žmonių pajėgiškumas, kad išgyventų. Ambivalencija tarp gėrio ir blogio įskiepyta žmogaus sieloje. Antropocentrizmas. Buvimas prakeiktu. Buvimas apsėstu. Gyvūnai. Atstumas nuo kitų žmonių. Mizantropija. Pyktis. Savęs gynimas. Sapnai ir košmarai. Tikra meilė. Vedanti ranka. Pasaulis tolumoje. Juodos tulžies iškvėpimas. Mūsų pačių neišpirkimas.
Ar matote kokių nors problemų modernioje visuomenėje? Jei taip, ką norėtumėte pakeisti? Kaip atrodytų pasaulis, jei jis priklausytų nuo HAUS ARAFNA?
HAUS ARAFNA neturi pozicijos tavo klausime. HAUS ARAFNA yra beprasmė.
Kokios filosofinės teorijos jus labiausiai domina?
Žmonės, kaip pereinamoji rūšis, jei tai yra filosofinė teorija.
Kokios meno savybės jums yra pačios svarbiausios?
Polytis. Antspaudas. Suvokimo sujausminimas. Sąmonės dekodavimas.
Kaip įsivaizduojate savo klausytojus?
Šiandien yra sudėtinga atsakyti. Jie nėra atpažįstami pagal šukuoseną ar aprangą, kaip būdavo jaunų subkultūrų gimimo laikais. Manome, mūsų klausytojai yra skirtingi, kalbant apie amžių, lytį, politinę orentaciją, kilmę ir muzikinį skonį, kurio vedami atėjo pas mus.
Pabaigai – keletas žodžių Lietuvos fanams.
Labai jums ačiū už palaikymą!
Internete:
Freundin Barbie asmeninis blogas >>> Pasąmonės informacijos aukso fondas
[ ENGLISH VERSION ]
Please, tell us about the very beginning of HAUS ARAFNA. How it started?
What was the idea at the very start of the project?
In the early 90s a friend showed us that it is possible to make music with few means. He had recorded a respectable tape with only a tiny Casio, a cheap microphone and a disco mixer. Until then, we believed that making and recording music required huge amounts of money. This thinking came from reading synth mags and specialised literature from the 1980s and reliably kept us from following the desire to make electronic music. That’s why this tape was so important. It completely changed the previous way of looking at music creation. The statement was: You don’t need a huge studio! You don’t need extremely expensive pro equipment! And start now! Suddenly everything was possible. It was the birth of Haus Arafna without a deeper idea. Making a dream come true completely fulfilled us at that time.
“ASCHE” is a masterfully crafted come-back of HAUS ARAFNA. It’s really dark and depressive, atmospheric – just like your first albums. How did you decide to come back to your origins in the sound department? And why did we have to wait so long for the new album?
Our tracks are usually not created in one piece, but are the result of an architectural construction with many versions, twists and turns until they are finished. Last but not least, a special feeling must develop that tells us when a song can be released into the world. All this takes time. But please don’t forget that we are also doing November Növelet. If you look at the releases of both groups, you get a different, closer chronological order of records than if you look at Haus Arafna on its own. Of course, both projects punch a hole in each other’s discography.
Another reason is that we have to deal with a certain conflict situation between Haus Arafna and November Növelet, which causes additional time delays. That’s why we wanted to work out a stronger separation between Haus Arafna and November Növelet again. A return to the initial idea. Haus Arafna does not have to become something that already exists in November Növelet, so to speak. The vocals should not be the sole distinguishing feature. We now expect more freedom and space in the creative process for Haus Arafna.
Tell what is the theme and concept of the album?
The prerogative of the broken strength to think and believe in all forms of demise.
Why did you choose to use only German language in lyrics?
We wanted to try out how writing in the first language works and sounds. Compared to English as a generic world language, we wanted to use German to create an exotic attraction for our global audience and even for ourselves. Apart from this, for us, the lyrics are one of the most demanding aspects of creating an album. The mother-tongue should serve as a shortcut to get to the resolution of a song. In practice, it turned out that it was even more difficult than writing in English, because we have an ambivalent relationship to our own language. We can only use German in a limited way. Sometimes words sound strange, perhaps because we grew up with English-language music that we didn’t understand at first. For this reason, a certain distance to the lyrics seems to be implanted in us at an early age. If this distance falls away it triggers scepticism.
You are known for having a strong fetish towards analog sound and aesthetics. Can you tell me something about that? Why only analog and no digital? What is so appealing to you in analog aesthetics?
Not exclusively analogue, but through our experimental approach, we understand the unwanted deficiencies of analogue electronics as a welcome expansion of the sound cosmos. The impurity that makes the sound alive. It culminates in the explicitness of the disturbance, in the cultivation of the artefact. Strictly speaking, digital electronics has no continuously variable signal, so nothing can be found there. There is no world in between, no twilight where sound can be found.
How do you create your sounds? How lyrics, themes, conceptions born in HA?
Lyrics are created on the basis of a few key words, key lines and are then experimentally expanded into the basic direction we’ve in mind. Writing is always in connection with the music and interacts with the mood and demands of the track.
Sounds are often build by an idea that is patched onto our modular synthesizer. But it can also be different, the impulse for many tracks on „ASCHE“ for example came from field recordings of irrigation machines. Many metal drum sounds were extracted from them. The meaning of these machines for the nutrition of people, in a metaphorical sense, had an influence on the orientation of the album, as well as photos we have taken, music we have recorded and texts we have written. Many elements flow into each other and at some point form a great whole in a poetical way. We follow an instinctive approach full of alternations between ideas we pretend and ideas that come to us. There is no concrete concept at the beginning, even if there were, it would not last or change over time. Change is the only constant in our creative process. It is important to understand that we cannot simply command the elements that make up our work.
Do you consider HA as a project of the industrial scene? What is your opinion about the industrial scene 20 years ago and today? Do you find new, interesting projects worth mentioning? What tendencies do you find?
Yes, at the beginning we perceived ourselves as a project of the industrial scene. In the 90s we were at many concerts and parties that took place in southern Germany. In retrospect, we would say that this was the nucleus of a new industrial wave. We experienced a very young industrial scene – people around the age of 20 – that emerged from parts of the wave and goth scene of the late 80s. It was an atmosphere full of enthusiasm and energy. Dark music obsessives were looking for new impulses and found them in industrial music as the next stage of development. The last consistent step to the darkest point of musical expression. The transformation happened quickly and went beyond just music, the Re/Search Industrial Culture Handbook was read, relevant tapes and records were collected, new dress codes emerged, Information War and The Cathedrale of Death became key terms. Industrial always surrounds the aura of the unfinished, the incomplete. DIY is obligatory. This favours the fact that Industrial has always invited people to become creative themselves. So many new bands and labels came into being. Not to digress too much: We can tell a lot about this time, but after a few years we started to withdraw, to focus on our own identity, without much outside influences. For this reason, it is hardly possible for us to form an opinion about the development of the scene afterwards. Today it is even more difficult. The only thing that is clear is that this scene with its collective dynamic no longer exists. But that’s not bad, on a large scale the world around us transforms, on a small scale we transform ourselves.
Tricky question, but I have to ask: can you tell something about SS themes in your music? Especially in the first albums. What is the meaning of it for you?
Our first album „BLUT“ highlighted various aspects of blood as a great symbol of life and death, but also as a symbol of the categorisation of people using haunting examples from the time of National Socialism: “Protection of blood”, “Purity of blood”. There’s a lot of bold visual material from this period to underline the part „Selection“ of the album. Our second album „CHILDREN OF GOD“ touched, among other things, incapacitation and powerlessness in illness, if aggressive truth-seeking in science or rather in medicine met with the ideology of the dictatorship. The SS wasn’t the subject, but as part of the nazi system with countless case studies on this subject an expressive image. As documents of their time, our first albums also reflect the 90s in Germany. The 90s were marked by an intensive reappraisal with the atrocities committed during the Nazi dictatorship. It was triggered by the “Wehrmachtsaustellung” (Wehrmacht Exhibition), which began in 1995 and focused on crimes committed by the Wehrmacht. Furthermore the publication of Daniel Goldhagen’s book “Hitler’s willing executioners” in 1996 caused controversy among the general german public.
Another project by you two is NOVEMBER NOVELET. What can you tell me about it? It’s themes, conception? Can we say that HA is more male-controlled and NN – more female-driven force?
We don’t think so, it’s just a different musical layout. When we started, we had a very strict separation. Haus Arafna, in the wake of a youthful enthusiasm for hard industrial, was supposed to be hard without exception. November Növelet should reflect our other side, closing the gap in musical expression that we didn’t want to realise with Haus Arafna from that time’s point of view. We both grew up on early synth pop, post-punk and wave, that was before we discovered experimental and industrial music. This first musical imprint will always influence our sound. Probably subconsciously, we have created a space for our pre-industrial roots with November Növelet.
As I know, you don’t perform live. Can you tell the reason why you don’t play live?
We are not categorically against live performances, but there is a mixture of different reasons that have prevented concerts so far. First of all, our music is not designed for live performance. The sounds we patch on a modular system, for example, cannot be saved and repeated. Playback would be necessary anyway. In principle, it is studio music, each track is a monumentally built sound sculpture. Secondly, the effort and time it takes to do this. We are afraid of releasing fewer material if we have to prepare concerts. Thirdly, we never had a particular urge to be on stage.
What inspires you to create music? Everyday life, life experiences, films, books, or what?
Man as an evolutionary dead end. The helplessness of humanity to survive. The ambivalence between good and evil installed in the soul of man. Anthropocentrism. Being accursed. Being possessed. Animals. Estrangement from other people. Misanthropy. Angst. Self-defence. Dreams and nightmares. True love. The guiding hand. The world at a distance. The exhalation of the black bile. Our own unredeemedness.
Do you see any issues with modern society? If so, what would you change if you could? How would the world look if HAUS ARAFNA would be in charge?
Haus Arafna cannot take the position in your question. Haus Arafna is purposeless.
Which philosophical theories are you most interested in?
The human being as a transitional species if that is a philosophical theory.
What qualities of art are the most important to you?
Touch. Imprint. Resensitisation of perception. Decoding of consciousness.
How do you imagine your fans and listeners?
Today it is difficult to say. They are not identifiable by haircut or outfit as it used to be the case in the heyday of youth subcultures. We consider our listeners to be very diverse, in terms of age, gender, political orientation, origin and the musical directions they originally come from.
For the end – say some words for Lithuanian fans of HA.
Thank you very much for your support!
Komentarai