Spalio 10 d. kompozitorė Toma Čepaitė „YouTube“ platformoje pristatys akusmatinės muzikos albumą „Audiomitologija“. Tai – debiutinis iki šiol muziką teatrui ir kinui kūrusios jaunos kompozitorės bei atlikėjos albumas.
Albume skamba unikalūs, lietuvių mitologijos – liaudies padavimų ir vienos sakmės – įkvėpti akusmatinės muzikos kūriniai, kuriuose siekiama apjungti archajiškumą su modernumu, padavimus perteikdama savita muzikine kalba.
,,Mane visada traukė pasaulėvaizdis, kuriame egzistuoja ir tas mistiškas, mitinis dėmuo, egzistuoja įvairios keistenybės; savotiškas magiškasis realizmas, kur priglaudus raiste ausį prie samanų, galbūt išgirsi skambančius nuskendusio miesto varpus.
Šioje audiomitologijoje siekiau atmosferiškumo, sukurti garsinę patirtį, kurioje besimainantys atpažįstami-nebeatpažįstami garsai, spalvingas garsynas ir pavienės plaukiančios padavimų tekstų frazės klausytojui palieka erdvės susikurti savo asmenišką istorijos interpretaciją ar prasmes, būseną ir vaizdinius, pakeliauti po kitus, mitinius, pasaulius ar įsijausti į pasaulį, kada riba tarp mito ir realybės nebuvo atitrūkusi,“ – intriguoja menininkė.
Kūriniams pasitelkiami kraštogarsio ir įvairių objektų garso įrašai, įvairūs liaudies instrumentai (kanklės, smuikas, dambrelis, lumzdelis ir kt.) bei balso įrašai. „Vėliau jie transformuojami skaitmeninėmis muzikos kūrimo programomis – ieškoma originalių garsų ir tembrų, iš kurių vėliau tarsi iš mozaikos gabalėlių konstruojamas savitas garsų pasaulis, atmosferiški pasakojimai,“ – aiškina Toma Čepaitė. Pasak menininkės, žaidžiant tarp atpažįstamų garsų ar tembrų ir juos transformuojant į neįprastus, nebeatpažįstamus skambesius, tyrinėjama riba tarp materijos (garso įrašų) ir nežemiško prado (transformuoto garso), realybės ir mito, to, kas žmogui pažįstama, ir to, kas priklauso mitiniam, anapusybės pasauliui – visai kaip ir senovės padavimuose, istorinėse sakmėse, kurios tikrovėje esančios vietos ar objekto atsiradimą aiškina mitiniu mąstymu.
Nors albumo kūrinių tematika ir įkvėpta folkloro, jame nenaudojama ir necituojama liaudies muzika: kompozitorė ieško savitos muzikinės kalbos ir meninių sprendimų, o tautosaka naudojasi kaip atspirties tašku, diktuojančiu muzikinės medžiagos, garsų pasirinkimą ir dramaturginį vystymą.
Neįprasta ir tai, kad įkvėpimo šaltiniu muzikai pasirenkamas ne muzikinis, o sakytinis tautosakos žanras. Kaip užuominos į siužetą, kūriniuose naudojami ir patys aktorių įrašyti padavimų tekstai ar jų nuotrupos.
Padavimai, pagal kuriuos komponuojami kūriniai, pasirinkti pagal susigalvotą sistemą, grįstą senovės baltų pasaulio suvokimu ir pasaulio medžio principu (požemis – žemė – dangus). „Klausydamasis albumo nuo pradžios iki pabaigos, klausytojas tarsi apkeliauja mitinį pasaulį iš požemio pasaulio iki dangaus ir atgal,“ – tikina Toma Čepaitė.
„Audiomitologija“ – tai lietuvių mitologijos (padavimų) pritaikymas šiuolaikinei muzikai, šviežia ir originali jos interpretacija: „Akusmatinės muzikos žanras ar konkrečioji muzika tokio pobūdžio kontekste sutinkama rečiau, dažniau pasirenkama folklorą sulieti su dub, techno ar kitais populiariais elektroninės muzikos žanrais, tiesiogiai cituoti liaudies dainas ar sutartines. Šio albumo tikslas nėra pilnai ar iliustratyviai perpasakoti padavimų ar sakmių siužeto, stengiuosi vengti radijo teatro įspūdžio, labiau orientuojuosi į garsu kuriamą atmosferą ir būseną, muzikinius eksperimentus, galimybę sukurti mistišką pasakojimą garsu, kur išsitrina riba tarp mitinės sąmonės ir realybės, o tekstinės dalys, nors ir duoda nuorodų į siužetą, siekiu, kad įsipaišytų į muziką, taptų garsyno dalimi, o ne vedantysis elementas.
Kiek tai paveiku – tesprendžia pats klausytojas.
Toma Čepaitė – atlikėja ir pirmus drąsesnius žingsnius žengianti kompozitorė, kurianti muziką spektakliams bei kinui. Šis albumas – kol kas didžiausias jos asmeninis kūrybinis projektas.
Kūrinius lydi menininko Nido Kaniušio sukurtos vizualizacijos. Profesionalų garso suvedimą sukūrė kompozitorius Mantautas Krukauskas.
Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.
Komentarai