Lentvario geležinkelio stotyje, trejus metus veikusi šiuolaikinio meno erdvė „Lokomotif“, nuolat bandė sugriauti ne vieną nedideliame miestelyje esantį stereotipą bei sukurti kūrybišką terpę menininkų ir bendruomenės dialogui. Su Lentvario miesto istorijomis glaudžiausiai susijusios 2019-2021 metais „Lokomotif“ organizuotos parodos bei susitikimai nugulė dvikalbiame leidinyje „Lokomotif Lentvaryje. 2019-2021“. Tai bene pirmasis Lentvario miesto gidas, kuriame ne tik lankytinų geografinių taškų rekomendacijos, bet ir prarasti, apleisti šio miesto istorijos sluoksniai.
Lentvario geležinkelio stotis – XIX a. antrosios pusės statinys šiandien yra gyvas multifunkcinis darinys, kuriame – ne tik keleivių aptarnavimui pritaikytos erdvės, bet ir kavinė, dėvėtų drabužių parduotuvė, siuvykla, fotoateljė bei gyvenamieji butai. Čia ir prasidėjo dueto, kurį sudaro menininkai, kuratoriai Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela, pasivadinę „Lokomotif“, veikla.
„Veikdami Lentvaryje bandėme šį miestą atverti, parodyti jo įvairovę ir unikalumą – romantišką, kompleksišką, paradoksalų ir vis dar iki galo neatrastą. Siekdami užfiksuoti ir išsaugoti jį tokį turtingą ir netikėtą, susitikti bei prisidėti kvietėme vietinius gyventojus, miesto svečius, tyrėjus ir menininkus. Būtent pastarųjų dėka atsiskleidė užtildytos vietos istorijos, nuogirdos ir mitai, kadaise pakuždėti į ausį“, – sako M. Dainovskytė.
„Lokomotif“ leidinys, kuriame pristatomos 2019–2021 m. vykusių parodų ir edukacinių susitikimų fotodokumentacijos bei tekstai – tarsi gidas po Lentvario miestą, susitikimų, įvykusių netikėčiausiose jo vietose, archyvas.
„Parodose ir kitų susitikimų metu pristatyti įvairūs Lentvario miesto taškai, įtrauktos viešosios ir privačios erdvės. Tačiau tai – ne tik geografinės vietos, bet ir laiko ištirpdyti naratyvai menamose teritorijose. Laisvai pasklidę po miesto erdvę ir laiką, jie tampa koordinatėmis ieškotojui,“ – apie leidinį pasakoja vienas idėjos autorių L. Skeisgiela.
Leidinyje, greta šiuolaikinių meninių vyksmų paliestų miesto erdvių, nugulė ir Lentvario istorija. Dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė pasakoja aukštosios kultūros ištakas Lentvario dvare, o architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė tyrinėja Lentvario rūmų dvynio svajonę. Šiame miesto gide fiksuotą „Lokomotif“ veiklą politikos antropologas, KTU mokslo darbuotojas dr. Arvydas Grišinas metaforomis gretina su geležinkelio veikla. Šiuolaikinio meno organizacijos „Roberts Institute of Art“ tyrėjas ir kuratorius Yates Norton (JK) iš šalies stebi ir paties miestelio ryšį su „Lokomotif“ teigdamas, kad: „Pats miestelis – fantastiška painiava, su įspūdingu ir stebinančiu angliško stiliaus dvaru, valdingu ir sykiu šiek tiek graudžiu, nepasitikinčiu savimi, apvilktu pusiau internato, pusiau teatrinės beprotybės kostiumais“.
Vasario 28 d. 17:00 val. Lentvario kultūros rūmuose vyks leidinio pristatymo renginys „(Ne)sėkmės sausainiai“, kviečiantis pasiklausyti istorijų bei įsitraukti į atvirą diskusiją apie (ne)sėkmes. (Ne)sėkmės gimsta kilus idėjai, ieškant išeičių ir formos, siekiant ir trokštant. Apie tai pasikalbėti susitinka kultūros kritikai, kuratoriai, kultūros politikos ir regiono valdžios atstovai.
„Lokomotif“ nebuvo vieta, norinti nustelbti vietinę aplinką. Ji tarsi draugiškai įsiterpė į gerokai ilgiau egzistuojančią stoties erdvę, kurioje bendradarbiavo su vietine kavine, ir džiaugėsi, kad visos tos skirtingos auditorijos galėjo ten susitikti. Užuot transliavusi ar „perdavusi“ iš anksto apibrėžtą turinį, ji norėjo būti vieta, kuri klausosi ir girdi“, – rašo viena leidinio autorių, kultūros kritikė Karolina Rybačiauskaitė.
Pokalbyje su „Lokomotif Lentvaryje. 2019-2021“ autoriais dalyvauja Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas kultūrai Mindaugas Bundza. Renginį moderuos ir Lentvario bendruomenės klausimų lauks „Lokomotif“ duetas Laurynas Skeisgiela ir Milda Dainovskytė.
Renginys atviras, pirmieji atvykę lankytojai gaus leidinį nemokamai.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Komentarai