Šokiruoti mėgstančio danų režisieriaus L. von Triero mažiau žinomi filmai kino teatrus

Daugelis kino žiūrovų yra matę tokius filmus kaip „Melancholija“, „Dogvilis“ ar „Šokėja tamsoje“. Tai populiariausi danų kino režisieriaus Larso von Triero filmai. Šie ir mažiau žinomi provokuoti ir netgi šokiruoti mėgstančio režisieriaus filmai vasario 2–15 d. bus pristatyti išsamioje retrospektyvoje. Visi režisieriaus sukurti ilgametražiai filmai bus parodyti septynių Lietuvos miestų kino teatruose ir internetu. Siūlome susipažinti su mažiau žinomais kino meistro filmais.

Nusikaltimo elementas (1984 m.)

Pirmojo L. von Triero filmo premjera įvyko svarbiausiame Kanų kino festivalio konkurse bei pelnė prizą už techninius sprendimus. Tai buvo didžiulis pripažinimas debiutantui. Distopinis ir ekspresionistinis film noir stiliaus filmas pasakoja apie Kaire gyvenantį europietį policijos pareigūną. Jis hipnozės seansų metu narplioja savo paskutinę bylą – gimtinėje įvykdytų kraują stingdančių nusikaltimų grandinę. Taikant susitapatinimo su nusikaltėliu metodą tyrėjas pasineria į tamsias haliucinacijas ir virsta juo pačiu. Tai pirmoji režisieriaus „Europos trilogijos“ dalis (kiti du trilogijos filmai – „Epidemija“ ir „Europa“).

Penkios kliūtys (2003 m.)

Tai – vienintelis didžiajam kino ekranui L. von Triero sukurtas dokumentinis filmas. Praėjus trisdešimt trejiems metams po savo laiku triumfavusio Jørgeno Letho trumpametražio filmo „Tobulas žmogus“ premjeros, L. von Trieras pasiūlo buvusiam mokytojui sužaisti savotišką kino žaidimą: sukurti penkias jo kūrinio versijas. Kiekvieno iš penkių susitikimų metu L. von Trieras sukuria kliūtį, priverčiančią patyrusį režisierių permąstyti savo filmo siužetą ir veikėjus. Šis dokumentinis filmas – dviejų kūrėjų manifestais paremtas tyrimas nagrinėjantis kino fenomeną.

Manderlis (2005 m.)

„Amerikos trilogiją“ pradėjo „Dogvilis“ su aktore Nicole Kidman 2003 m. Šis filmas pribloškė tiek kino kritikus, tiek žiūrovus savo teatrališkumu – filmas nufilmuotas angare, be natūralaus apšvietimo ar rekvizito, kreida ant grindų nubraižytose lokacijose. Tą patį efektą režisierius bandė pasiekti ir su antrąja „Amerikos trilogijos“ dalimi. „Dogvilio“ tęsinyje toliau vystosi Greisės istorija. Kartu su tėvu (vaid. Willem Dafoe) išvykusi iš klaustrofobiško Dogvilio, ji atvyksta į uždarą Manderlio plantaciją Alabamoje, kur netikėtai susiduria su vergovės siaubais. Nusprendusi vergams įkvėpti demokratijos pagrindus Greisė susiduria su tikrąją socialine realybe.

Visų galų direktorius (2006 m.)

Larsas ir komedija? Tikrai taip. Mažiau žinomas filmas, bet ištikimas Larso stiliui – „Visų galų direktorius“. Kontorinėje komedijoje IT kompanijos savininkas sumano parduoti verslą, bet yra viena bėda – kadaise jis sugalvojo fiktyvų vadovą, leidžiantį jam nusikratyti atsakomybės dėl nepopuliarių sprendimų. Įmonę nusprendę pirkti islandai reikalauja susitikimo su mitiniu direktoriumi ir savininkui tenka nusamdyti jį įkūnijantį nevykėlį aktorių. Naujasis „direktorius” netikėtai susiduria su moralinėmis dilemomis, kurias jam tenka priimti šioje režisieriaus braižui nebūdingoje minimalistinėje komedijoje.