“Tu esi nežinoma žvaigždė, niekieno neatrasta esi…” beveik prieš 30 metų dainavo Arthur Cook, kurį atradęs, pagalvojau, kad daugiau muzikos mylėtojų turėtų išgirsti ir sužinoti apie jį.
Muzikinė pažintis su Arthur Cook prasidėjo, kai į rankas papuolė dainų rinkinys – 1994 metais išleista kasetė “Smūgis”. Perklausant iškart ausis užkabino išskirtinai tam laikmečiui skambančios dvi dainos Arthur Cook “Ach, Gaila” ir Trio D.A.V. “Aš Noriu tavęs”. Susidomėjau, kas slypi už šių pavadinimų. Prasidėjo paieška internete, bet nieko ten nebuvo. Po to parašiau keliose FB grupėse, tačiau apie muzikantą pavyko sužinoti tik keletą nuotrupų, kad Artūras gyveno ir kūrė Klaipėdoje ir kažkada emigravo nežinoma kryptimi. Vėliau nuėjau į nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir užsisakiau perklausai Arthur Cook “Lyg Sapne” kasetę, tikėdamasis taip išsklaidyti paslaptį, tačiau kasetės viršelyje taipogi nebuvo informacijos apie atlikėją. Galiausiai Pakartot.lt pastebėjau, jog prie Arthur Cook dainų pažymėta, kad tai – Artūras Judys ir galiausiai įvedus “Judys” pavyko surasti jo profilį instagrame. Parašiau jam ir susitarėm dėl interviu.
Taigi, kas yra tas paslaptingasis Arthur Cook ir kodėl pasirinkai šį sceninį vardą?
Išties viskas paprasta, bet norėjosi intrigos. Kuomet 1992 m. iširo mano 1987 m. suburta grupė Trio D.A.V. norėjosi pseudonimo, nes tuo metu kūriau, programavau ir tuo pačiu dariau garso suvedimą savo kūrybos dainoms “Arta Sound” studijoje Klaipėdoje. Šovė į galvą vardas Arthur Cook, tuo metu maniau, jog logiška parašyti savo tikrą vardą angliškai ir pridėti visiškai sugalvotą Cook, nes labai mėgau ir tebemėgstu gaminti maistą.
Manau, 1996 metais išleistas Arthur Cook albumas “Lyg Sapne” nebuvo laiku įvertintas ir suprastas. Discogs rašo, kad albumą turi nulis melomanų. Kokiu tiražu jis tuo metu buvo išleistas? Kaip pats vertini šį savo įrašą? Kaip manai, kodėl jis nesurado savo klausytojo, o gal surado?
Kokiu tiražu albumas “Lyg Sapne” buvo išleistas nepamenu, man asmeniškai po išleidimo padovanojo nemažai kasečių, kurių daugumą išdalinau Amerikoje, kuomet išvažiavau ten gyventi 1996 m. Klausytojo albumas nesurado, nes dingau iš Lietuvos muzikinio pasaulio ir nebekoncertavau. Manau, jog būtų buvęs gan sėkmingas ir populiarus albumas, jei nebūčiau išvykęs iš šalies ir su juo koncertavęs Lietuvoje. Įdomus faktas, mano antros pusės brolis nusipirko Arthur Cook kasetę viename iš tuo metu egzistavusių muzikos kioskelių ir kuomet prieš daugelį metų lankėmės jo namuose, mums ją parodė, klausdamas manęs, ar čia kartais ne aš? Mat jį suintrigavo sceninis vardas ir mano išvaizda ant kasetės viršelio. Atsakiau, kad aš ir visi tikrai nuoširdžiai pasijuokėme! Tuo metu, kuomet jis kasetę įsigijo, mes su savo mylimąja Rasa tik sveikindavomės gatvėje, apie draugystę minties nebuvo, nors man ji labai patiko.
Lyginant su kitais 90-tųjų albumais, “Lyg sapne” skamba moderniai , kitoniškai, neįprastai. Papasakoki apie albumo įrašymo užkulisius ir išleidimą.
Visuomet domėjausi inovacija tiek muzikos, tiek kitose srityse, todėl norėjosi savito garso bei eksperimentavimo. Albume įrašyta 11 dainų, kurių muzika ir beveik visi tekstai parašyti mano paties. Kūriau, programavau ir dariau garso suvedimą Klaipėdos studijoje “Arta Sound”. Studijos savininkas Artūras Mejeras leido naudotis studija bet kuriuo paros metu, aš juk buvau pirmasis jo programuotojas ir jis mane išmokė naudotis nauju instrumentu “Roland W-30”. Turėjau studijos raktus ir dažniausiai sėdėdavau ten naktimis – esu naktinis paukštis ir šiaip naktį būna ramu ir tylu – tai man yra pats geriausias metas kurti. Kuomet buvau paruošęs albumą, susisiekiau su Žilvinu Žvaguliu, kuris tuo metu turėjo savo įrašų studiją “Jet Sound” Vilniuje. Paprašiau, ar galėčiau įrašyti vokalą ir saksofoną jo studijoje ir jis nedvejojęs pakvietė mane viską įrašyti su jo garso inžinieriumi Arūnu Baužiu. Žinoma, įrašyti vokalą ir kelioms dainoms saksofoną per vieną dieną nebuvo paprasta, žinant, jog albume 11 dainų. Taipogi, nuvažiavęs į Vilnių, neturėjau paruošęs pagrindinės albumo dainos “Lyg sapne”. Teko man dainą programuoti tą pačią dieną, įrašyti vokalą ir saksofoną. Be to, kai kurių dainų backing vokalą įrašiau pats mažiausiai trijų natų akordais.
Tuo metu Žilvino studijoje darbavosi Tomas Augulis, kaip vadybininkas ir studijos menedžeris. Jis puikus žmogus, mes iškart susidraugavome. Jam labai patiko dainos ir jis pasakė: “Artūrai, aš tikrai surasiu leidybinę grupę ir mes išleisim tavo albumą”. Neilgai jam užtruko tai padaryti ir leidybinė grupė AZBI išleido mano kasetę.
Manau, arčiausiai į kokius rėmus būtų galima talpinti “Lyg Sapne” albumo stilistiką yra synth pop. Kokie atlikėjai tuo metu tau darė įtaką, gal buvai depešistas ?
Manau, synth pop atitiktų albumo stilistiką.
Ne, depešistu nebuvau, nors grupė man patiko ir įtakojo kai kuriuos kūrinius, ypač dainą “Paskutinis skambutis”. Aš buvau bitlomanas nuo paauglystės laikų, o antroji mėgstamiausia grupė buvo Pink Floyd, aš jos klausydavau prieš miegą ir užmigdavau, o tėvai išjungdavo kasetinį grotuvą. Šiaip mėgau ir tebemėgstu įvairius stilius, tokius kaip new wave, punkrock, gerą rokenrolą. Taipogi buvau sužavėtas kanadiečių trio Rush, kurių įrašus įsigijau 1979-1980 metais ir manau, jog tų metų albumai buvo patys sėkmingiausi ir įdomiausi. Patiko Angels, Nena, ELO, Kiss, Nazareth, Uriah Heep, Genesis, vėliau – Phil Collins, Police, ypač jų būgnininkas, Sting, Chicago, Earth, Wind & Fire, Stevie Wonder, George Benson, Al Jarreau ir daug kitų atlikėjų ir grupių.
Albumo “Lyg Sapne” stilistikai įtakos padarė Pet Shop Boys, Depeche Mode bei George Michael.
O didžiausią įtaką mano ankstesnei house muzikos kūrybai padarė grupės Technotronic, C&C Music Factory ir Snap!
Tačiau džiazas, ypač klasikinis, visuomet buvo, yra ir bus mano muzikinėje plotmėje kaip vienas pagrindinių balansuojančių aspektų. Aš juk baigiau saksofono studijas, bet ne džiazo, o klasikos. Šiaip įdomu prisiminti ir džiaugtis, kuomet džiazo klubuose susitinka žvaigždės ir X nežinomieji padžeminti. Teko ne vieną kartą groti džiazo klubuose tiek mušamaisiais, tiek saksofonu. Bet čia apie Amerika, ten didieji džiazmenai vaikšto ant žemės neužrietę nosies.
Neseniai remasterinai ir įdėjai į muzikos perklausos platformas titulinę albumo dainą “Bikini”. Dainos tekstas tikrai savotiškas. Papasakok apie šią dainą daugiau.
Taip, tavo dėka grįžau prie kasetės “Lyg Sapne”, nes buvau ją pamiršęs. Šovė mintis truputį pakoreguoti skambesį ir padaryti pirmos albumo dainos “Bikini” remasterį. Procesas įdomus, tai nutariau padaryti ir likusių albumo dainų remasterius.
“Bikini” gimė skirtingai nei kitos albumo dainos. 1990 metų pradžioje Artūras Mejeras sugalvojo įdomų projektą pavadintą “Nakties kasetė”. Jis pakvietė į savo studiją muzikantus ir kitus menininkus įrašyti ir išleisti kasetę per naktį. Mes kaip muzikantai turėjome valandą laiko įrašyti savo muzikinį projektą. Vieni darė koverius, o man galvoje pradėjo suktis muzikinis motyvas iš kurio ir kilo daina “Bikini”. Žodžius greitai parašė du vaikinai iš Kauno. Kuomet atėjo mano eilė įrašyti, sėdau prie “Roland W-30” ir turėdamas valandą laiko sukūriau, pritaikydamas parašytą tekstą, užprogramavau, padariau greitą garso suvedimą ir įrašiau savo vokalą. Taip gimė daina “Bikini”, kuri pirmą kartą buvo išleista “Nakties kasetė” dar prieš išleidžiant man savo albumą “Lyg Sapne”. Tarp kitko “Bikini” buvo grojama “Radiocentro” dešimtuke, kur pasiekė aukštas vietas.
Gal turi minčių remasterinti visą albumą ir jį perleisti?
Įdomi mintis. Šiuo metu planuoju dainas sutrumpinti, nes visos labai ilgos, pakoreguoti skambesio kokybę ir remasterinti, bet tai jau nebebus originalus 1996-ųjų albumas. Tačiau jei kokia nors leidybinė grupė Lietuvoje susidomėtų albumą perleisti tokį, koks jis buvo, padaryčiau tai su mielu noru.
Prieš solo projektą Arthur Cook buvai Trio D.A.V. lyderis/vokalistas? Papasakok apie šią grupę. Galbūt turėjai ir kitų muzikinių projektų?
1987 metais subūriau grupę Trio D.A.V. – Darius, Artūras ir Valdas. Grupės pavadinimą sugalvojau pats. Darių nužiūrėjau jam grojant grupėje “Utopija”, kurios vokalistu buvo Rolandas Janavičius. Darius buvo talentingas muzikantas ir perspektyvus klavišininkas, kuris galėjo groti boso partiją kartu su harmonija ir solo partijomis, o man tai tiko, nes idėja buvo suburti grupę, kurioje boso partijos bus atliekamos klavišiniais instrumentais.
Taipogi, tiek Darius, tiek Valdas kūrė savo muziką. Mūsų pirmasis pasirodymas įvyko Klaipėdos medienos kombinate 1987 metais, kur susilaukėme dėmesio. Mus ten sudalyvauti pakvietė puikus žmogus Henrikas Žižys.
Pamenu savo veidą, kurį paprašiau šokėjų išdažyti, žinoma, taip, kaip aš norėjau. Kadangi jau turėjau pradurtą vieną ausį, pats pasidariau didelį auskarą žvaigždės formos iš plastiko, kurią apvyniojau folija. Buvome skirtingi, patikome – publika šėlo. Tuo metu grupėje tik aš rašiau dainas, kurios buvo gan harmoningai sudėtingos, bet atitiko laikmetį.
1991 pradėjau kurti dainas house stiliuje. Tuo metu dirbau Žvagulio šou kolektyve “Lietuvos” viešbučio naktiniame bare, 22 aukšte. Dirbau kartu su Ovidijumi Vyšniausku ir Irena Starošaite, kuri buvo ką tik pradėjusi savo karjerą. Tuo metu Žilvinas suorganizavo didelį koncertinį turą po Lietuvą. Apvažiavome daug Lietuvos miestų, buvo labai įdomi patirtis. Vėliau Žvagulis pakvietė prisijungti prie jo kito šokėjų kolektyvo “Fortūna” su kuriuo du kartus važiavome dirbti į Bulgariją. Va ten ir susipažinau su house, kurią leisdavo naktiniame klube po mūsų pasirodymo. Tuo metu buvo labai populiarus belgų elektroninės muzikos projektas Technotronic. Nežinau, kodėl mane taip sudomino tas stilius.
Grįžęs į Klaipėdą pradėjau rašyti dainas šiame stiliuje. Deja, Lietuvos klausytojai tuo metu dar nebuvo jo pagavę ir mums Trio D.A.V. buvo sudėtinga. Tačiau, kuomet nuvažiavome į Vilnių dalyvauti akcijoje “Už laisvą eterį” ir grojome dvi house dainas, buvome šiltai priimti. Tuomet pagalvojau, jog mes gyvename ne tame mieste. Tarp kitko, po mūsų pasirodymo nusileido darbuotojas iš radijo stoties M1 ir lengvam šoke, bet su džiaugsmu sušuko: “negaliu patikėti, kad Lietuvoje jau yra house muzikos grupė!” Jis mane pasikvietė į M1 ir paėmė tiesioginį interviu.
Šiaip su Trio D.A.V. teko nemažai koncertuoti, bet tuo metu buvo per anksti groti tokią muziką Lietuvoje, nors turėjome didelį pasisekimą, kaip paskutinė uždaromoji grupė “Techno Beat” renginyje Klaipėdos “Žalgirio” sporto rūmuose.
Kuomet Darius pradėjo rašyti savo lyriškas dainas, aš buvau paskendęs house stiliuje, pašėlęs ant scenos – mane tai vežė. Taip mūsų muzikiniai interesai pradėjo skirtis, house stilius nei Valdui, nei Dariui nepatiko. 1992 metais surengėme paskutinį Trio D.A.V. koncertą Klaipėdoje.
Žinau, kažkuriuo metu išvykai iš Lietuvos, kokios buvo priežastys ir kryptis? Kur esi dabar ir kuo užsiimi.
1996 metais išvykau į JAV. Ten studijavau grafikos dizainą ir reklamą. Sukūriau įdomių dizaino projektų. Patiko kurti logotipus bei video reklamas. Iki šiol kai kurios kompanijos vis dar naudoja mano 2003-2005 metais sukurtus logotipus. Vieną jų galite pamatyti čia.
Teko dirbti su didelėmis kompanijomis kaip “Capital Cooking” ir dalyvauti tarptautinėse parodose. Tuo metu buvau vienas Flash programos pionierių – žavėjausi Flash’u ir sukūriau nemažai darbų, daugiausia animuotų prezentacijų. Pionieriniai aspektai, kaip ir su skirtingais muzikos žanrais, yra man artimi. Pamenu, kuomet kompanija “Capital Cooking” pakvietė į Las Vegas Trade Show su mano sukurta prezentacija, kuri nuolat sukosi tris dienas. Susidomėję parodos dalyviai klausinėjo, kaip tai padaryta, nes visos kitos kompanijos kaip “Bosch”, “Viking”, “Miele” turėjo video (ne Flasho) prezentacijas. Buvo malonu paaiškinti, kaip ta prezentacija buvo sukurta.
Visgi, muzika buvo ir lieka svarbiausiu kūrybos žanru. Vieną dieną pamatęs skelbimą Čikagos Craigslist (skelbimų portalas), jog ieškoma saksofonisto – atrašiau ir taip susikūrė Radio Mango grupė.
Pamenu, atvažiuoju susitartu adresu, o ten – didžiulis senas pastatas, kuriame dešimtys grupių repetuoja. Eini koridoriumi ir girdi visokiausio stiliaus muziką – kažkas neapsakomo. Pradėjome tryse: akustinė gitara, elektrinė gitara ir aš – saksofonas. Po to prisijungė dar keturi muzikantai ir pasidėjo Radio Mango koncertai. Per du grupės egzistavimo metus buvome pakviesti į visus naktinius Čikagos klubus, taipogi koncertavome skirtingų valstijų klubuose. Pamenu koncertą “The Cubby Bear Chicago” klube, kuomet vedantysis iš radijo stoties prieš pat pasirodymą priėjo prie manęs ir paklausė, iš kur mes. Kadangi anglų kalboje nėra kreipinio “Jūs”, pamaniau, jog jis klausia manęs. Atsakiau, kad esu iš Lietuvos. Jį ištiko lengvas šokas, po sekundės jis vėl paklausė, ar mes visi iš Lietuvos, atsakiau, jog tik aš lietuvis, o visi kiti – amerikiečiai. Pristatydamas mūsų grupę, pirmiausia paminėjo mane, nes jam tai buvo egzotika. Bet didžiausias Radio Mango pasirodymas įvyko Čikagos “House of Blues” klube. Pamenu, vaikščiojau užkulisiuose, kur ant sienų pasirašę Paul McCartney, Sting ir kiti… Įdomus faktas, jog prieš susikuriant Radio Mango, mes su žmona tame pačiame klube šokom atsinaujinusios grupės Foreigner koncerte. Mintyse pagalvojau, kaip būtų faina ant tos scenos pagroti ir po kelių mėnesių jau stovėjau toje pačioje scenoje. Svajonės kartais materializuojasi.
Vėliau, kuomet mano žmona gavo pasiūlymą dirbti Europos Sąjungos institucijoje, nusprendėme grįžti į Europą. Taip atsidūriau Varšuvoje. Čia dar kelis metus darbavausi su dizaino projektais, o klientai buvo Amerikoje. Bet viduje ramybės nedavė mintis apie muziką. Pradėjau mokytis su muzikine programa “Pro Tools”, su kuria iki šiol dirbu. Reikėjo išmokti daug garso inžinierijos paslapčių, įskaitant teisingą vokalo ir kitų instrumentų įrašinėjimą, virtualių instrumentų, procesorių, teisingą efektų naudojimą ir galiausiai paties sunkiausio amato – garso suvedimo.
Iš pradžių savo dainų garso suvedimą dariau kitose studijose. Teko pabuvoti vienoje iš geriausių studijų Londone “Sarm West Studios”, kur dariau garso suvedimą vienai iš savo dainų “Placebo”. Teko ranką paspausti ir pasikalbėti su studijos savininku Trevor Horn, o masterį dainai darė “Metropolis mastering” Londone.
Kuomet Varšuvoje vėl pradėjau kurti, vieną parašytų dainų “Prisiminimai” pasiūliau Žvaguliams. Jiems daina patiko ir ji buvo išleista jų albume “Meilės uostas”
Tiesa, dainos tekstą parašė mano mylimoji Rasa, kuri yra sukūrė tekstus kelioms mano dainoms tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Ji yra meniškos sielos žmogus ir visų mano projektų pirmasis kritikas. Man jos nuomonė labai svarbi, nes ji turi gerą klausą, akį ir skonį.
Taipogi, įdomus buvo projektas su lenkų atlikėju Mariusz Wawrzyńczyk. Dainos garso suvedimą darė Blake Eiseman savo “Binksound” studijoje, Amerikoje.
Pagaliau išmokęs miksuoti, garso suvedimą pradėjau daryti pats savo namų studijoje, kur įrašinėju vokalistus, gyvais ir elektroniniais instrumentais grojančius muzikantus. Taigi paskutiniai mano projektai gimsta ir yra išleidžiami į pasaulį čia.
Mano studijoje išleisti projektai, kurių viršelio dizainus taipogi padariau pats:
Galbūt norėtum grįžti į Lietuvą ir surengti pasirodymą?
Kodėl gi ne. Turiu pakankamai draivo ir dar galėčiau pašėlti scenoje :))
Komentarai