Įsivaizduokite, kaip atrodytų pasaulis, kuriame nekyla karai, o jame gyvenantys žmonės
panorėję galėtų tapti tiek vyrais, tiek moterimis. Būtent apie tokią planetą 1969 m. rašė
amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin savo mokslinės fantastikos kūrinyje ,,Kairė tamsos
ranka“, įtvirtinusiame autorę tarp svarbiausių žanro kūrėjų. Knygą lietuviškai išleido ,,Kitos
knygos“, vertė Anita Kapočiūtė.
Nors knyga parašyta prieš daugiau nei 50 metų, ji aktuali ir šiandien. Autorė sugebėjo supinti
fantastikos elementus su filosofinėmis ir sociologinėmis įžvalgomis. Romanas pateikia
netradicinį požiūrį į lytį. Autorė sukūrė pasaulį, kuriame gyventojai neturi pastovios lyties, ji
keičiasi pagal tam tikrus ciklus. U. K. Le Guin pasitelkdama mokslinę fantastiką metaforiškai
nagrinėja skirtumą tarp biologinės lyties ir socialinio lyties konstrukto – taip ji skatina
skaitytoją iš naujo pagalvoti apie lyties tapatumą.
Romano veiksmas vyksta nesvetingoje, įšalo kaustomoje Geteno planetoje, į kurią su misija
atvyksta Žemėje gimęs Dženlis Ai. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia
neegzistuoja karas, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba
vyrais, kaskart kitaip. Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo
misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie
patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.
,,Kairė tamsos ranka“ pripažinta vienu iš pirmųjų feministinės mokslinės fantastikos kūrinių.
1994 m. interviu su rašytoju Jonathanu White’u pati U. K. Le Guin knygą pavadino
feministinio mąstymo eksperimentu. Ji akcentuoja, kad jau 1960-aisiais visi klausė: ,,Ką
reiškia būti vyru? Ką reiškia būti moterimi?“ Šis romanas yra jos bandymas atsakyti, kas
lieka pašalinus biologinę lytį. Taip pat knygoje daug kalbama ir apie politiką. Kadangi knygą
rašė Vietnamo karo metu, autorė subtiliai atskleidė patriotizmo ir išdavystės sąvokas per
veikėjų dialogus ir veiksmus. Romano pradžioje vienas veikėjų paaiškina, kad patriotizmas
reiškia ne tik meilę savo gimtajai šaliai, bet ir kitos šalies baimę bei politinę ,,neapykantą,
konkurenciją, agresiją“. U. K. Le Guin šį pasažą apibūdino kaip ,,išraiškingiausią politinį
pareiškimą“, kurį ji yra paskelbusi savo kūryboje.
1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės
fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko
Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Literatūros kritikas ir Jeilio
universiteto humanitarinių mokslų profesorius Haroldas Bloomas teigė: ,,Le Guin, dar labiau
nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.“
Komentarai