Ąnis – prodiuseris ir didžėjus iš Lietuvos, sklandžiai judantis tarp klubams skirtų kūrinių ir eksperimentinių garso tyrinėjimų. Jo kūryba neapsiriboja vienu stiliumi: nuo veržlių, hipnotizuojančių ritmų iki aplinkos tekstūrų, 2-step, breakbeats ir garso dizaino. Jo muzika susijusi ne su tendencijų vaikymusi, o su asmeninės garsinės kalbos formavimu. Įkvėpimas dažnai kyla iš neapdorotų emocijų ir kasdienės patirties, todėl kūriniai atrodo intymūs, tačiau plataus diapazono. Nors jo muzikinis kelias prasidėjo nuo klasikinės, instrumentinės praktikos, šiandien prodiuseris daugiausia dėmesio skiria darbui studijoje, leisdamas eksperimentams vesti jį į naujas elektroninės muzikos teritorijas.
Ąnis prisijungia prie „Gars Records“ su savo debiutiniu albumu „I Swear I’m Not Delusional“, atspindinčiu šią asmeninę kelionę. Sukurtas per kelis mėnesius, šis įrašas perteikia besikeičiančią pusiausvyrą tarp abejonių ir aiškumo, sunkumo ir šviesos. Iš esmės jis išreiškia baimę laikytis savo tiesos, kai kiti gali ją palaikyti melu ar suprasti klaidingai – iš čia ir kilo pavadinimas „Delusion“. Greta šių įtampos akimirkų, atsiranda ir džiaugsmo, draugystės bei palengvėjimo blyksnių, prisidedančių prie netikrumo savimi jausmo. Įraše atsispindi kasdienio gyvenimo pėdsakai: nerami miesto naktų energija, meditatyvi lietaus ramybė ir momento su artimais draugais šiluma – aiškiausiai įkūnyta kūrinyje „Mountain People“.
Kiekvieną kūrinį sieja kruopštus dėmesys garso dizainui: disonansinės stygos, hipnotizuojantys raštai, viltį žadinančios bosinės linijos ir sodriai sluoksniuotos tekstūros. Užuot siūlęs tiesmuką pasakojimą, albumas sklandžiai keičia nuotaikas, kviesdamas klausytojus į besikeičiančias proto būsenas. Tai muzika, skirta patirti tiek tamsioje klubo erdvėje, tiek klausantis vienumoje.
Daug kam esi visiškai naujas vardas. Prisistatyk ir papasakok, kaip atsiradai, supaprastintai kalbant, UK ir Berlyno techno skambesio orbitoje
Esu Jonas, kuriu elektroninę muziką nuo 16 metų ir darau tą jau beveik 4 metus. Dabar esu studentas, studijuoju el. muzikos kompoziciją LMTA.
Elektronika man buvo artima nuo vaikystės. Žaisdamas kompiuterinius žaidimus visada atkreipdavau dėmesį į tai, kokį didelį emocinį užstatą turi netradiciniai instrumentai. Tuo metu mane supo dubstep, jungle, drum & bass ir breakbeat stiliai, kurie labai siejasi su UK skambesiu. Tikriausiai todėl mano kūryboje ir galima išgirsti UK skambesio užuomazgų.
Su techno susipažinau per pandemiją, kai mano pusbrolis parodė partiboi69. Buvo labai juokinga, ir neatrodė kažkas rimto, bet tas jo komiškas įvaizdis kažkaip mane įtraukė ir aš pradėjau gilintis į panašią muziką. Techno padėjo prastumti nuobodžias pandemijos dienas ir tada užsidegė mano aistra.
Sakyčiau, mano skambesys natūraliai išsivystė į tokį skirtingų stilių „frankenšteiną“. Jungiasi ir vaikystės įspūdžiai ir tai ką patiriu dabar.
Birštonas. Tavo kraštietis Phase Line sakė, kad kurorte neleidžiama organizuoti vakarėlių naktį miesto teritorijoje ir būtent to jis labiausiai pasigedo ten gyvendamas. Ką jaunimas veikia naktimis Birštone?
Miega (mieli draugai, kurie dar vis Birštone, neįsižeiskit).
Tas pats Phase Line skundėsi, kad neturėjo čia bendraminčių. Kokia tavo patirtis?
Tiesą sakant, labai suprantu Phase Line’a. Tokiam žmogui kaip aš, su savo aistra, ambicija ir tikslu, Birštonas tikrai nebuvo pati geriausia vieta augti ir leisti laiką. Buvo sunku kurti elektroninę muziką, nes visada jaučiausi kaip balta varna, o tuo metu, man dar labai rūpėjo pritapti prie visų. Aišku, niekas manęs nekritikavo, iš artimų draugų negavau jokio negatyvo, bet, sakykim, palaikymo ir bendraminčių būtent šioj, kiek mažiau populiarioje srityje, man labai trūko. Buvo daug kartų, kai norėjau viską mesti, nes kai dar tik pradėjau prodiusuoti, palaikymas iš esmės buvo svarbiausia.
Vis dėlto nenurašau Birštono. Dar prieš elektroninę muziką, baigiau ten meno mokyklą, iš kurios parsinešiau tikrai neblogą muzikinį bagažą. Turėjau ką veikt ir be kūrybos. Buvo “prime-era”, kai plotai ir sodybos vykdavo kas savaitgalį ir užsitęsdavo mėnesiais. Tas mano pasakymas, kad naktimis Birštono jaunimas „miega“ aišku buvo tiesiog sausas sarkazmas. Iš tikrųjų dar turiu ten ištikimų draugų, pas kuriuos karts nuo karto smagu sugrįžti.
Norėjau pasidalinti, kaip jaučiausi viduje būdamas aistringu paaugliu Birštone. Tikrai buvo toks vidinis asmenybės suvaržymas, kuris, atvažiavus į Vilnių, pagaliau išsiveržė. Beje, būtent dėl to įsitikinau, kad man tikrai patinka kurti ir groti elektroninę muziką, nes be tokio užsidegimo, tokioj aplinkoj, būčiau seniai viską metęs.
Ar prisimeni, kaip susidomėjai alternatyvia elektronine muzika? Koks buvo pirmasis “užkabinęs” track’as?
Kaip minėjau, elektronikos garsai mane supo jau vaikystėje. Tada sąmoningai apie tai negalvojau, bet tikrai manau tai prisidėjo prie mano dabartinio požiūrio ir užsidegimo. Kada tikrai užsikabinau, tai kai pamačiau partiboi69 setus youtubėj. Tada gal 14-15-kos metų buvau. Klausiau jo setus nonstop. Tuo metu youtube algoritmai jau veikė, per juos atradau labai daug skirtingos muzikos ir įdomius atlikėjus. Jau kuom kuom, bet savo muzikos skoniu visada labai pasitikėjau, tad visada labai griežtai atsirinkdavau muzika ir viskas atsifiltravo iki to, ką dabar klausau/kuriu.
Neatsimenu konkretaus gabalo kuris mane užkabino, bet atsimenu kad šitą pastoviai klausydavau – Assembler Code “Simulant”. Geras pavyzdys kokia mano pradžia buvo.
Prisipažinsiu, atradau tave pamatęs, kad grosi klube “Auditorija” Kaune. Tavo debiutinis albumas, kurį susiradau Bandcampe, žiauriai nustebino. Papasakok apie ką jis ir kaip jį sukūrei?
“90 Days of Rain“ buvo mano vasaros projektas. Tuo metu kaip tik baigiau mokyklą ir įstojau į LMTA. Mokyklos baigimas man buvo naujas etapas, ir, tiesą sakant, jausmas, kad pagaliau ištrūkau. Per tuos jausmus, matyt, sau iškėliau tikslą pagaliau kažką parodyti žmonėms, nes nieko viešai dar nebuvau įkėlęs. Jau tuo metu kūriau muziką trejus metus ir pagaliau jaučiau, kad pasitikiu tuo, ką galiu sukurti.
Be to, turėjau aiškią idėją, apie ką albumas ir kokia jo intencija. Albumas buvo apie 90 dienų etapą, kai ieškojau įkvėpimo, idėjų ir minčių iš gamtos. Kūriniuose naudojau gamtos garsus, kartais juos imitavau, kartais tiesiog naudojau viską, kas susiję su gamta. Pavyzdžiui, semplinau kalbą iš filmų ar kitų šaltinių, kur buvo minima gamta arba jos kontekstas. Idėja buvo tiesiog perteikti gamtą per elektroninę muziką. Kadangi visas projektas vyko per labai lietingą vasarą, daviau jam pavadinimą „90 Days of Rain“
Dabar šiuo albumu džiaugiuosi ne kiek iš pačių kūrinių, bet iš to fakto, kad per jį “Gars records” pasiūlė bendradarbiauti.
Kas tave labiausiai įtakojo ir koks elektroninės muzikos skambesys šiuo metu labiausiai inspiruoja?
Labai sunku pasakyti, kas mane „labiausiai įtakojo“. Jeigu kalba konkrečiai apie atlikėjus, tai turiu paminėti savo pirmąją meilę – Chlär. Jis tiesiog nunešė man stogą ir stipriai nukreipė mane link muzikos, kurią dabar kuriu. Atradęs jį, labai susidomėjau DJingu, ypač daugiasluoksniu grojimu su keturiais pultais. Per jį formavosi mano mėgstamų atlikėjų medis: Jeff Mills, Stef Mendesidis, Rene Wise, Alarico, Fadi Mohem stipriai prisidėjo prie mano dabartinio techno supratimo ir skambesio.
Bet šiuo metu turiu paminėti „dramblį kambaryje“ – Skee Mask. Po savo pirmo debiutinio albumo gavau komentarų, kad šiek tiek primenu jį. Tada jo dar nežinojau, bet užteko paklausyti pirmo pasitaikiusio kūrinio internete, ir tiesiog nugriuvau nuo kėdės. Manau, jis niekada nenustos manęs stebinti. Išgirdęs jo darbus, dabar muziką prafiltruoju visai per kitą prizmę. Albumas „Compro“ yra mano didžiausia rekomendacija visiems elektroninės muzikos entuziastams!
Naują albumą “I Swear I’m Not Delusional” išleidžia “Partyzanai” sub-leiblas “Gars Records. Kuo jis skiriasi nuo debiuto ir kodėl pasirinkai tokį pavadinimą?
Iš pradžių noriu pasidalinti savo kūrybos “filosofija”. 99 % kūrinių man gimsta be konkrečios idėjos. Aš niekada negirdžiu konkrečios melodijos prieš pradėdamas projektą. Svarbiausia man yra įsijausti į patį procesą ir paskęsti jame. Kai jau įsivažiuoju, mėgstu analizuoti ir klausti savęs, kodėl priėmiau tam tikrus kompozicinius sprendimus. Dažnai tai padeda susieti kūrybą su mano patirtimis ir vidiniais išgyvenimais, taip randu įprasminimą. Norėjau tai paminėti, nes mano pirmas albumas ir naujasis „I Swear I’m Not Delusional“ yra susiję būtent . Abu įamžina mano vidinę stadiją, kurioje buvau kūrimo metu.
„I Swear I’m Not Delusional“ yra labai asmeniškas albumas. Per kūrybinį etapą išgyvenau stiprią vidinę abejonę – abejojau savo realybe. Tuo metu apskritai buvo sunku aiškiai perduoti savo mintis tiek sau, tiek kitiems. Kai negalėjau susibendrauti net su savimi, gyvenimas buvo pilnas abejonės. Nelabai turėjau kur bėgti su ta abejone, todėl visiškai pasinėriau į kūrybą. Kiekvienas kūrinys yra refleksija tam tikros patirties, kurią turėjau tuo laikotarpiu.
Dėl pavadinimo. Norėjau, kad jis atspindėtų realybės iškreipimą, kurį bandžiau nuslėpt tada. Galų gale sumąsčiau „I Swear I’m Not Delusional“. Pavadinimas paradoksalus: iš vienos pusės jis teigia, kad viskas gerai, bet iš kitos, tai frazė, kurią kaip tik sakytų žmogus atitolęs nuo realybės. Kaip tik jaučiausi įstrigęs tarp tikrovės ir savo suvokimo, todėl toks pavadinimas čia labai tiko.
Albumo pristatymas “Gars Records Showcase” Vilniaus klube “Opium”. Ko tikėtis klubo lankytojams iš tavo debiuto čia?
Sakyčiau, kad mano paskutinis įrašytas „REBELCASE“ podcastas labai gerai atspindi, ką išgirsite iš mano pusės. Šiuo metu pereinu per nedidelį poslinkį grojime, ir ypač “Opiume” šis lėtesnis, gilus, hipnotiškas ir sluoksniuotas setas bus labai į temą. Iš esmės, per visą setą noriu sugroti daug savo mėgstamų stilių, todėl tikrai neapsiribosiu vien tik techno muzika. Na ir kadangi man šis vakarėlis yra labai svarbus, tikrai nepabijosiu paleisti mėgstamiausių bangerių!
Kaip Generation Z atstovas, ką manai apie šį klubą ir su juo susijusius skandalus?
Confession! Tai bus mano pirmas apsilankymas „Opium“ klube. Dar atrodo neseniai draugai juokaudavo – “tai kada Opiume grosi?” Atrodė, kad iki pasirodymo tame klube man dar labai labai toli. Bet štai kas vyksta. Esu be galo dėkingas turėdamas galimybe ten groti.
Na, žinoma skandalus esu girdėjęs. Tikrai nesmagu buvo skaityti ir matyti visų nukentėjusių istorijas, kurios įvyko, kaip man iš pradžių atrodė, aplinkoj, kuri tikrai neturi spragų. Manau, kad klube tikrai svarbu būti tarp žmonių, su kuriais jautiesi saugiai, ir kur aplinka iš tiesų palaiko ir prižiūri vieni kitus. Bet vien to tikrai neužtenka. Tokie incidentai tikrai primena apie naktinio gyvenimo saugumo svarbą, tad viliuosi, kad tai paskatins daugiau dėmesio ir pokyčių dėl saugumo.
Jei ateinančią vasarą rengtum vienos nakties festivalį kur nors apleistame industriniame angare. Kaip atrodytų tavo dream line-up?
Wow, okey. Visų pirma, žinau net lokaciją: Pociūnų aerodromo angaras pilnas technikos ir mechanikos būtų tiesiog nereali vieta!
Lineupas:
- Jonas ir Rokas (honorable mention)
- Skee Mask
- Jeff Mills LIVE
- Alarico LIVE
- Partiboi69 b2b Kettama
Esu sapnavęs tokį festą jau ne kartą, gal kažkada bus ;)
Jei reikėtų parašyti laišką sau pačiam, kurį galėsi atplėšti po 10 metų, ką jame parašytum ir ko sau pačiam palinkėtum?
Kurk.
Komentarai